Stebime pasaulį

Kiek pasaulyje alkstančiųjų

„Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paskaičiavimais, maždaug pusė visų tautų gyventojų — tiek turtingi, tiek vargšai — dėl vienų ar kitų priežasčių nesimaitina tinkamai“, — pranešama State of the World 2000. Paskaičiuota, jog visame pasaulyje 1,2 milijardo žmonių yra nusilpę dėl prastos mitybos. Be to, tvirtinama, kad dar keletą milijardų žmonių kamuoja ‛užslėptas badas’ — taip yra, kai žmonės valgo pakankamai, tačiau jiems trūksta svarbių vitaminų bei mineralinių medžiagų. „Šiandien įsigalėjęs mitas, jog alkį sukelia nepakankama mityba, — pranešama iš Pasaulio stebėjimo instituto, ruošiančio kasmetinį State of the World pranešimą. — Tačiau iš tiesų alkis yra žmogaus pasirinkimo padarinys... Ar žmonės turi patenkinantį pragyvenimo šaltinį, koks vyrauja požiūris į moteris, ar vyriausybės atskaitingos savo tautai — visi šie veiksniai turi kur kas didesnį poveikį žmonių mitybai nei šalies žemės ūkio pajėgumas.“

Savižudybės Prancūzijoje

„Trisdešimt procentų suaugusių prancūzų yra galvoję apie savižudybę“, — pranešama laikraštyje Le Monde. Per šią pirmąkart Prancūzijoje atliktą apklausą dėl savižudybių 13 procentų apklaustųjų pasakė, kad jie rimtai ketino nusižudyti, o kiti 17 procentų prisipažino, jog galvojo apie tai. Tačiau, pasak Sent Etjeno universitetinės ligoninės teismo medicinos profesoriaus Mišelio Debu, tikrieji skaičiai daug didesni, nes daugelis žmonių linkę nuslėpti tokias mintis dėl kaltės jausmo. Dauguma apklaustųjų laiko savižudybę „nevilties išraiška“, kurios priežastys socialinės, o ne šeimyninės problemos. Kasmet Prancūzijoje 160000 žmonių mėgina nusižudyti ir maždaug 12000 nusižudo.

Religija pagal skonį

Viešosios nuomonės tyrėjo Džordžo Galapo Jaunesniojo tyrimas rodo, kad daugumai Jungtinių Valstijų gyventojų religija yra lyg „mišrainė“. Užuot laikęsi „tradicinės įsitikinimų sistemos, [šiaurės] amerikiečiai ‛rūpestingai renkasi’, kuo tikėti, dažnai sumaišydami vienos religijos idėjas arba iš dviejų ar daugiau religijų padarydami savą tikėjimą“, — pranešama Kanados laikraštyje National Post. Be to, kaip paaiškėjo iš tyrimo, „akivaizdžiai trūksta žinių apie Bibliją bei apie jų pačių religijos pagrindinius mokymus ir tradicijas“, „išpažįstamas tikėjimas dažnai yra paviršutiniškas, žmonės nežino, ką jie tiki ir kodėl“, — rašoma laikraštyje. Redžinaldas Bibis, Letbridžo (Albertos provincija, Kanada) universiteto sociologijos profesorius, sako: „Nors dauguma tebesilaiko vyraujančių katalikų ir protestantų tradicijų, jie savo nuožiūra renkasi įsitikinimus, papročius bei tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, krikštą, vestuves ir laidotuves.“

Kava ir vandens priemaišos

Neseniai atlikti tyrimai parodė, jog kava iš vandentiekio vandens gali pašalinti „nuo 78 iki 90 procentų ištirpusių sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino bei vario, nes kavos grūdeliai, turintys neutralių ar neigiamo krūvio molekulių, pritraukia teigiamo krūvio sunkiuosius metalus“, — pranešama laikraštyje Australian. „Kuo stipresnė kava, tuo daugiau pašalinama metalų“, — pasakė chemikas aplinkosaugininkas dr. Maikas Maklaflinas. Panašūs bandymai buvo atlikti ir su arbatos pakeliais; nors arbata pašalino trečdalį švino, atrodo, kad ji beveik neturėjo poveikio variui.

Sniego senis per šabą?

Praėjusią žiemą Izraelyje iškritus daug sniego, vietiniams žydams ortodoksams kilo šiokių tokių keblių klausimų: ar galima per šabą mėtytis sniego gniūžtėmis? Ar galima lipdyti sniego senį? Kaip teigia naujienų tarnyba „IsraelWire“, buvęs Izraelio vyriausiasis rabinas Mordekajus Elijahus nustatė kai kurias gaires  tiems tikintiesiems, kurie nėra tikri, kas leidžiama per šabą, o kas ne. Pasak jo, lipdyti sniego senį yra „darbas“, net jei jis dirbamas pasilinksminti. Tad ši veikla per šabą draudžiama. Kita vertus, mėtytis sniego gniūžtėmis nėra darbas, todėl tai daryti leidžiama. Vis dėlto yra viena sąlyga. Visi turi sutikti žaisti šį žaidimą, be to, draudžiama mėtyti sniego gniūžtes į praeivius.

Suaugusiųjų smegenyse formuojasi naujos nervinės ląstelės?

„Dešimtmečiais buvo neabejojama, kad žmonės gimsta su visomis smegenų ląstelėmis ir jų daugiau nesusidaro“, — teigiama The New York Times. Ir nors 1965-aisiais bandymai su kai kuriais gyvūnais parodė, kad jų smegenyse formuojasi naujos nervinės ląstelės, daugelis neurologų manė, jog žmogui tai nebūdinga. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį gauta vis daugiau įrodymų, patvirtinančių, kad smegenyse gaminasi nauji neuronai ir jos gali nuolat atsinaujinti. Pernykščių tyrinėjimų duomenimis, naujosios ląstelės formuojasi žmogaus smegenų dalyje, susijusioje su trumpąja atmintimi. Dabar kai kurie mokslininkai mano, jog „smegenys gali nuolat atsinaujinti“.

Didelė įtampa susijusi su prievarta vaikystėje

„Moterys, kurios vaikystėje patyrė psichologinę ar seksualinę prievartą, gali visą gyvenimą perdėtai reaguoti į įtampą“, — pranešama The Dallas Morning News. Atlantos Emrio universiteto tyrinėtojai tyrė prievartą patyrusias bei jos nepatyrusias moteris ir palygino jų įtampos hormonų (adrenalino ir noradrenalino) kiekį bei širdies plakimo dažnį, kai jos dirbo įtemptą darbą. Moterų, vaikystėje išgyvenusių prievartą, streso hormonų kiekis bei širdies plakimo dažnis buvo daug didesnis. Tyrinėtojai padarė išvadą, jog „jų kūno reakcija į įtampą ir jos reguliavimas gali būti visam laikui biochemiškai pakitęs“, — teigiama laikraštyje.

Sunkios kuprinės

Amerikos ortopedinės chirurgijos akademijos atlikti tyrimai parodė, jog kai kuriems vaikams nugaros bei pečių skausmus sukelia sunkios kuprinės. Prikimšta vadovėlių, maisto, gėrimų, muzikos instrumentų bei drabužių persirengti, kai kurių vaikų kuprinė sveria net 18 kilogramų. Pediatrai įspėja, jog pradinukams gali kilti didelių nugaros problemų, pavyzdžiui, iškrypti stuburas, jei jie kasdien tampys tokią sunkenybę į mokyklą. Kai kurie specialistai pataria mokyklų direktoriams bei mokytojams stebėti, kad mokyklinės kuprinės svoris neviršytų 20 procentų vaiko svorio arba jis vežtųsi ją „ant ratukų ar turėtų klubų raiščius, o kuprinės nugara būtų minkštai apmušta“, — rašoma Meksiko laikraštyje Excelsior.

Trijų šimtmečių senumo vynas

Kaip pranešama Londono The Times, po 1682 metais Londone nugriauto pastato griuvėsiais rasta pora butelių vyno. Vieno butelio kamštis buvo sudūlėjęs, o vynas virtęs actu; tačiau kitas kamštis, prilaikomas laido ir vaško, buvo puikus izoliatorius. Per Londono muziejuje vykusią specialią vyno degustaciją žinovai po truputį ragavo šio šimtmečių senumo alkoholinio gėrimo, švirkštu ištraukto iš butelio. Jie priėjo išvadą, jog šis gėrimas panašus į sausą vyną „Madeira“ ir jo skonį apibūdino taip: „grynas, švelnus, gaivinantis ir puikiai suderintas“.

Kritiška pasaulio upių būklė

„Daugiau kaip pusė didžiausių pasaulio upių džiūsta arba yra užterštos“, — pranešama laikraštyje USA Today. Pasak Pasaulio komisijos vandens klausimais XXI amžiuje, daugelis šių vandens arterijų yra „labai išsekintos bei užterštos“ dėl piktnaudžiavimo ir netinkamo naudojimosi žeme bei vandeniu. Šių gamtos išteklių užteršimas „kelia grėsmę žmonių sveikatai ir pragyvenimui, nes vanduo naudojamas drėkinimui, buityje ir pramonėje“, — sako komisija. Įdomu, jog iš 500 didžiausių pasaulio upių „sveikiausios“ yra šios dvi: Amazonė Pietų Amerikoje ir Kongas Afrikoje. Kodėl? „Jų pakrantėse nedaug pramonės centrų“, — pareiškiama pranešime.