Žirafos — aukštaūgės, ilgakojės grakštuolės

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO KENIJOJE

AUŠTANT pilko granito rieduliai dvelkia drėgme ir šalčiu. Sėdime įsitaisę tarp šių didžiulių uolų su skardiniais puodeliais karštos arbatos rankose; mūsų akys įsmeigtos į žemiau plytinčią Afrikos stepę. * Ir štai už kantrybę atlyginama. Švelnioje ryto prieblandoje per lygumą lėtai praeina banda aukštaūgių, ilgakojų grakštuolių žirafų. Tarsi sulėtintame filme jos žingsniuoja lyg ant kojūkų, o ilgi išlenkti kaklai siūbuoja nelyginant burinio laivo stiebai vėjyje. Tūnome sulaikę kvapą. Koks nuostabus reginys!

Mūsų netrikdomos, žirafos sutartinai pasuko į vešlią akacijų giraitę ir įniko į dygliuotų šakų viršūnes. Romios gigantės savo ilgais liežuviais grakščiai ir atsargiai skabinėjo smulkučius lapelius. Gana aukštai nuo žemės jos sukišo galvas tarp audėjų kolonijos lizdų ir nerūpestingai rupšnojo. Paukšteliai smarkiai užsipuolė ilgakakles įsibrovėles. Nustebinta triukšmingo atkirčio, banda ramiai, išlaikydama orumą, pasuko prie kitų medžių.

Greitos ir grakščios

Matant šias būtybes iškišusias kaklus pro zoologijos sodo aptvarą, vargu ar galima įsivaizduoti, kokios gražios ir grakščios jos yra iš tikrųjų, natūralioje aplinkoje, laisvai lakstančios po Afrikos krūmynus. Žirafų judesiai grakštūs ir lengvi. Šuoliuojančios per pievas, jos atrodo tokios trapios, net gležnos, jog, rodosi, dėl menkiausios kliūties gali suklupti ir pargriūti. Tačiau anaiptol taip nėra, — stambus žirafos patinas, sveriantis iki 1300 kilogramų, nepaslys lėkdamas beveik 60 kilometrų per valandą greičiu.

Ši žavi būtybė gyvena tik Afrikoje. Jos švelnumas bei taikinga prigimtis  verti pasigėrėjimo. Žirafos snukutį su ilgomis siauromis ausimis ir dviem mažais ragiukais, ant kurių styro aksominiai juodų plaukų kuokšteliai, galima apibūdinti kaip nepakartojamą ar net kerintį. Jos didžiules, tamsias akis slepia ilgos, riestos blakstienos. Kai žirafa iš aukštybių įdėmiai žvelgia į tolį, jos snukutyje atsispindi nekaltas smalsumas.

Senovėje žirafos buvo mėgiamos dėl jų patrauklios išvaizdos bei atsargaus, santūraus, neagresyvaus būdo. Jaunas žirafas dovanodavo valdovams bei karaliams kaip taikos ir tautų draugystės simbolį. Ant uolų dar ir šiandieną galima pamatyti išblukusių senovinių piešinių, kuriuose pavaizduotos žirafos.

Aukšta

Žirafa yra iš visų gyvūnų aukščiausia. Subrendęs patinas nuo kanopų iki ragų gali būti pusšešto metro. Senovės Egipto hieroglifuose žirafos pavadinimas kilo iš veiksmažodžio „numatyti“ arba „išpranašauti“. Tai buvo siejama su jos aukštumu ir sugebėjimu toli matyti.

Stovinti tarp zebrų, stručių, antilopių bei kitų Afrikos lygumų gyvūnų, žirafa yra tarsi sargybos bokštas. Jos ūgis bei puikus regėjimas leidžia toli matyti ir anksti pajusti bet kokį kylantį pavojų. Todėl iš aukštybių stebėdama aplinką ji, be abejo, perspėja ir kitus gyvūnus.

Nuostabiai sukurta

Žirafa nuostabiai sukurta skabyti viršutines aukštų medžių šakas, kurių kiti gyvūnai, išskyrus dramblį, niekaip nepasiekia. Unikali griebiamosios viršutinės lūpos konstrukcija bei lankstus liežuvis jai leidžia atsargiai nutraukti lapus nuo aštriais kaip adatos spygliais nusėtų šakų.

Žirafa per parą gali suėsti iki 34 kilogramų augmenijos. Nors  ji gali misti įvairiausiais žalumynais, labiausiai mėgsta spygliuotus akacijų medžius, kurių gausu Afrikos lygumose. Patinas, siekdamas maisto, gali iškišti liežuvį net 42 centimetrus. Žirafos kaklas nepaprastai lankstus. Todėl ji gali pasukti bei pakreipti savo pailgą galvą neįprastais kampais, kai tenka subtiliai manevruoti tarp viršutinių medžių šakų.

Pasiekti kas aukštai žirafai nesunku, o štai atsigerti kebliau. Priėjusi prie vandens, kad jį pasiektų, žirafa turi lėtai išžergti priekines kojas ir sulenkti kelius. Tokioje nepatogioje padėtyje ji dar turi kiek galėdama ištiesti savo ilgą kaklą ir tik tada atsigeria. Laimei, gerti žirafai reikia nedažnai, nes paprastai pakankamai skysčių ji gauna iš sultingų lapų, kuriais minta.

Žirafos kaklas bei šonai išmarginti gražiu siaurų baltų linijų tinklu, primenančiu lapo raštą. Spalvos įvairuoja nuo aukso gelsvai rudos iki kaštono sodriai rudos ar net juodos. Žirafai senstant, jos spalvos tamsėja.

Šeimos gyvenimas

Žirafos — draugiškos būtybės, klajojančios bandomis nuo 2 iki 50 gyvūnų. Patelių nėštumas trunka nuo 420 iki 468 dienų; tada jos atsiveda 2 metrų ūgio jauniklį. Gimdamas jauniklis tiesiogine prasme krenta galva žemyn daugiau kai 2 metrus! Tačiau po 15 minučių nė kiek nenukentėjęs naujagimis jau svirduliuoja ant savo kojyčių ir yra pasiruošęs žįsti. Po dviejų trijų savaičių jauniklis instinktyviai pradeda rupšnoti gležnus akacijų šakų galiukus ir netrukus įgauna pakankamai jėgų neatsilikti nuo didelių savo motinos žingsnių.

Žirafos jauniklis — nuostabi savo tėvų miniatiūra. Nors nedidelis lyginant su suaugusiomis žirafomis, jis aukštesnis už daugumą vyrų. Smalsus ir bebaimis mažylis, saugomas budrių savo aukštaūgės motinos akių, — žavus padarėlis.

Per jauniklių vedimo sezoną žirafos savo mažylius suburia į vieną vietą; ten jie ilsisi, žaidžia ir stebi aplinką. Naujagimis auga neįtikėtinai greit. Per šešis mėnesius jauniklis paūgėja daugiau kaip metrą, o per metus jo ūgis padvigubėja. Vos per savaitę jauniklis gali paaugti 23 centimetrus! Žirafa — labai rūpestinga mama. Nors ji ir leidžia jaunikliui nuklysti kiek toliau, puikus regėjimas padeda jai palaikyti ryšį su savo vaiku.

Pasižyminti dydžiu, judrumu, greitumu bei nepaprastu regėjimu žirafa natūralioje aplinkoje, be liūtų, turi nedaug priešų. Tačiau daugybę šių gražių būtybių medžioja ir nužudo žmonės. Dabar šio taikaus gyvūno, negailestingai persekiojamo dėl gražaus kailio, skanios mėsos ir ilgų juodų uodegos  plaukų — mat kai kurie tiki juos turint mistinės galios — ateitis neaiški. Kadaise žirafų buvo gausu daugelyje Afrikos vietovių, tačiau dabar jos palyginti saugios tiktai draustiniuose — ten, kur yra globojamos.

Šiandieną Afrikos safario dalyviai vis dar gali žavėtis ilgakaklėmis žirafomis, laisvai bėgiojančiomis po akimis neaprėpiamas žole apaugusias lygumas. Čia jas galima pamatyti skabančias spygliuotų akacijų medžių viršūnes arba tik joms vienoms būdinga maniera žvelgiančias į tolį. Ši nuostabi savito grožio ir romaus būdo būtybė yra tikras kūrybos stebuklas — dar vienas visagalio Dievo Jehovos kūrybinio genialumo bei jo asmenybės unikalumo įrodymas (Psalmyno 104:24).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 18 puslapyje]

ILGAKAKLIS STEBUKLAS

Galima pamanyti, jog neįprasta kūno forma bei milžiniškas dydis žirafai turėtų sukelti tam tikrų sunkumų. Turint omenyje žirafos ūgį bei kaklo ilgį, atrodytų, jog reguliuoti kraujotaką visame kūne neįmanoma. Pavyzdžiui, kai žirafa nuleidžia galvą iki žemės, sunkio jėga turėtų priversti kraują plūstelėti į galvą ir užlieti smegenis. Keliant galvą aukštyn, kraujas turėtų suplūsti atgal į širdį ir gyvulys apalptų. Tačiau taip neatsitinka. Kodėl?

Išradingai pritaikyta unikaliai gyvulio formai bei dydžiui žirafos kraujo apytakos sistema — tikras kūrybos stebuklas. Pati širdis yra nepaprastai didelė. Ji turi stipriai pumpuoti kraują, kad šis pasiektų pusketvirto metro aukščiau esančias smegenis. Susitraukinėdamos 170 kartų per minutę 7 centimetrų storio raumeningos širdies sienelės varinėja kraują maždaug tris kartus stipriau negu žmogaus širdis. Kad atlaikytų tokią jėgą, tiek miego arterija, kuria kraujas teka į smegenis, tiek jungo vena, kuria jis grįžta į širdį, turi būti stambios. Iš tikrųjų šios kraujagyslės yra daugiau kaip 2,5 centimetro skersmens. Tvirtas, elastingas audinys daro jas lanksčias bei stiprias.

Žirafai nuleidus galvą, specialūs vožtuvai jungo venoje apsaugo smegenis nuo kraujo pritekėjimo. Prie smegenų pagrindo didžioji miego arterija įsijungia į kitą nuostabiai sukurtą mechanizmą, pavadintą ypatinguoju tinklu. Čia smarki kraujo srovė, susidariusi žirafai nuleidus galvą, sulėtinama, išskirsčius ją specialiame smulkių kraujagyslių tinkle, kuris reguliuoja kraujospūdį ir apsaugo smegenis nuo kraujo priplūdimo. Kai žirafa galvą leidžia žemyn, ypatingojo tinklo kraujagyslės plečiasi, o kai kelia aukštyn — traukiasi, sureguliuodamos labai sumažėjusį kraujospūdį ir apsaugodamos nuo pavojaus prarasti sąmonę.

Žirafos kaklas irgi yra nepaprastas. Mokslininkai nustebo išsiaiškinę, jog stulbinamai ilgas žirafos kaklas sudarytas iš tiek pat slankstelių kaip pelės ar daugumos kitų žinduolių! Tačiau, kitaip nei daugelio žinduolių, žirafos slanksteliai yra pailginti ir sujungti tam tikrais rutuliniais šarnyrais, kurie suteikia kaklui nepaprasto lankstumo. Todėl žirafa gali visaip išlenkti bei pakreipti savo kaklą, kad pasiektų bet kurią kūno vietą, arba, siekdama maisto, grakščiai tiesti jį į aukščiausias medžių šakas.