Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ateities vaikai?

Ateities vaikai?

Ateities vaikai?

Eina 2050-ieji. Dirbtinio apvaisinimo klinikos kabinete Melisa įdėmiai žvelgia į kompiuterio ekraną. Ji susimąsčiusi. Išsirinkti vaiką ne taip paprasta, todėl ji neskuba. Ekrane pasirodo besišypsančios paauglės atvaizdas — jai Melisa su savo vyru Kerčiu jau davė Alisos vardą. Iš atvaizdo ir informacijos, pateiktos ekrane šalia, galima sužinoti, kokia asmenybė — kūnu ir protu — bus Alisa.

Alisa dar negimusi. Šis ateities vaikas tebėra embrionas, patikimai saugomas kartu su daugeliu kitų embrionų gretimame kabinete -200°C temperatūroje. Genetiniai kiekvieno embriono duomenys buvo skenuoti ir surašyti kompiuteryje, kad abu tėvai galėtų išsirinkti pageidaujamą. Paskui jis bus perkeltas į Melisos gimdą.

Kadangi Melisa ir Kertis nori mergaitės, juos domina tik moteriškos lyties embrionai. Jiedu perskaito informaciją apie kiekvieno tokio embriono numatomą sveikatos būklę, išvaizdą ir temperamentą. Galiausiai Melisa su Kerčiu pasirenka. Po devynių mėnesių jie džiaugiasi gimusia savo išsirinkta dukra — tikra gyva Alisa.

ŠI ISTORIJA — tai santrumpa pranešimo, kurį paskelbė molekulinės biologijos profesorius Li Silveris iš Prinstono universiteto (Niu Džersis, JAV). Jo manymu, tai yra ateinančių dešimtmečių perspektyva. Šios idėjos paremtos dabartiniais tyrinėjimais bei technologija. Šiandien jau galima nustatyti, ar žmogaus embrione yra tam tikrų genetinių nukrypimų. Be to, daugiau kaip prieš 20 metų gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Ta mergytė, pradėta Petri lėkštelėje, buvo pirmasis vaikas, kurio gyvybė užsimezgė ne jos motinos įsčiose.

Tai, kad dr. Silveris vadina mergaitę Alisa, gali priminti mums gerai žinomą fantastinę apysaką Alisa stebuklų šalyje. Iš tiesų ateities pasaulis, kurio daugelis laukia, yra stebuklų šalis. Įtakingo žurnalo Nature vedamajame sakoma: „Besiplėtojanti molekulinė genetika atveria mums perspektyvą keisti žmogaus prigimtį.“

Kitame straipsnyje aptarsime kai kurias biotechnologijos naujoves ir ypač sutelksime dėmesį į žmonijos „tobulinimo“ galimybes. Ar tai, kas kuriama laboratorijose, turės įtakos jūsų paties ir jūsų vaikų gyvenimui? Daugelio manymu, turės.