Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kad skrydis būtų saugesnis

Kad skrydis būtų saugesnis

Kad skrydis būtų saugesnis

LĖKTUVO kapitonas pastumia droselinės sklendės svirtelę, o pirmasis pilotas praneša iš skrydžių kontrolės punkto gavęs leidimą kilti. Suriaumoja reaktyviniai varikliai ir aš, sėdėdamas už pilotų nugarų, stebėtojo vietoje, pajuntu, kaip ima daužytis širdis. Laineriui „Boeing 747“ įsibėgėjant, mane spaudžia prie sėdynės. Mums sklandžiai atsiplėšus nuo žemės, Naujojo Tarptautinio Tokijo oro uosto pakilimo takas Nr. 34 pamažu nyksta apačioje.

Pavojus ore!

Netrukus pasigirsta garsus trenksmas ir lėktuvas pradeda drebėti bei smarkiai suktis. Kurtinantis garsas užlieja kabiną. Tai pavojaus signalas! Kai pirmasis pilotas mėgina sureguliuoti kursą, kontrolinių prietaisų skyde užsidega kelios raudonos ir geltonos įspėjamosios lemputės.

„Gaisras trečiajame variklyje!“ — sušunka kapitonas, išjungdamas pavojaus signalą. „Nėra apsukų, nėra tepalo spaudimo, neveikia trečiojo variklio hidraulinė sistema“, — sako pirmasis pilotas. „Uždaryti trečiojo variklio sklendę. Nutraukti kuro tiekimą. Išjungti variklį.“ Vienas pilotas įvykdo kiekvieną duotą komandą, paskui kitas patikrina. Jie darbuojasi darniai, lyg iš anksto viską surepetavę. Stebiuosi, kaip ramiai ir drauge ryžtingai jie stengiasi suvaldyti padėtį.

Pirmasis pilotas susisiekia su skrydžių kontrolės punktu ir prašo leidimo avariniam nusileidimui bei paruošti greitosios pagalbos įrangą. Paskui praneša keleiviams, kad pasiruoštų avariniam nutūpimui.

Kol lėktuvo įgula imasi visų reikiamų priemonių saugiai nusileisti, aš, tvirtai laikydamasis sėdynėje, šluostausi nuo kaktos prakaitą! Lengviau atsikvepiu, kai lėktuvas sklandžiai nutupia. Jaučiuosi kiek kvailai, kad taip išsigandau. Juk visa tai nebuvo tikra. Aš neskridau virš Japonijos, o sėdėjau moderniame skraidymo treniruoklyje (panašus į matomą viršuje) Jungtiniame oro skrydžių centre Denveryje (Kolorado valstija, JAV). Lakūnų komanda tik treniravosi. Man — kompiuterinių skraidymo treniruoklių specialistui — tai buvo jaudinantis įvykis.

Vaidyba saugumo sumetimais

Lakūnų komandos tokiuose treniruokliuose panašias situacijas kasdien surepetuoja šimtus kartų. Kam? Kad įgytų įgūdžių bei būtų užtikrintas keleivių — tai yra jūsų saugumas. Tačiau kodėl tokie apmokymai vyksta treniruokliuose, o ne tikruose lėktuvuose? Dėl daugelio priežasčių, tačiau prieš aptardami jas išsiaiškinkime, kaip pradėta imituoti skrydžius.

Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinį karą, norint patenkinti vis didėjantį kvalifikuotų lakūnų poreikį, buvo įsteigtos mokyklos su primityviais skraidymo treniruokliais. Septintojo dešimtmečio pabaigoje skrydžių imitavimas smarkiai pažengė į priekį ir treniruokliai tapo labai panašūs į tikrus lėktuvus. Juose buvo atkartojamos net smulkiausios detalės, pavyzdžiui, kaip lėktuvo valdymas priklauso ir nuo jo svorio, ir nuo kuro kiekio jame. Skrendant kuras sudega, tad lėktuvo skrydžio ypatybės kinta. Elektronikos bei kompiuterijos pasiekimai įgalino imituoti šias bei daugelį kitokių aplinkybių.

Tikslas yra sukurti treniruoklius, kuriuose būtų galima sudaryti kuo tikroviškesnes skrydžio sąlygas. Todėl šių laikų treniruoklius dideli ir galingi hidrauliniai valdymo agregatai gali sukioti šešiomis kryptimis. Sistema, maitinama didelių hidraulinių siurblių, gali akimirksniu paveikti lėktuvo komandą jėga, kurios diapazonas nuo +1 iki -1 g *.

Pilotai, keisdami vairalazdžių padėtį, pokyčius jaučia iškart — kaip tikrame lėktuve. Greitinimas, lėtinimas, vartymasis, nutūpimas, nusileidimo tako nelygumai bei oro sąlygos — visa tai pilotas ne tik girdi, bet ir jaučia visu kūnu.

Tobulėja kompiuterinės vaizdo sistemos, atkuriančios tam tikrus pasaulio oro uostus bei jų aplinką. Tie realūs vaizdai matomi treniruoklio kabinos ekranuose. Vaizdo kampas yra 180 laipsnių į plotį ir 40 laipsnių į aukštį. Treniruoklyje atkuriamos visos oro sąlygos: sniegas, lietus, žaibai, kruša bei rūkas, be to, galima „skristi“ dieną, temstant arba naktį.

Apsilankymas treniruoklyje

Norėdamas patekti į treniruoklį, turėjau pereiti tiltą, nutiestą per 6 metrų pločio griovį, skiriantį „žemę“ nuo didelės, baltos belangės dėžės, sumontuotos ant didžiulės judamosios platformos. Aparatas panašus į mėnuleigį arba milžinišką vorą.

Treniruoklio viduje jautiesi lyg būtum patekęs į tikro lėktuvo kabiną. Visos skalės, indikacijos lemputės, matuokliai, jungikliai bei svirtelės sumontuotos tiksliai pagal atitinkamo lėktuvo modelį. Pasak skraidymo treniruoklių techniko Terio Bansepto, mano ekskursijos vadovo, daugelis prietaisų skydų bei instrumentų yra tikrų lėktuvų dalys.

Teris paaiškino, jog skraidymo treniruokliai yra tikslios įvairių lėktuvų kabinų kopijos ir nuo jų nesiskiria nei dydžiu, nei funkcijomis. Pradėjus vis plačiau naudoti skraidymo treniruoklius, aviatoriai pamatė, jog taip paruošiami aukštos kvalifikacijos lakūnai. Treniruokliuose pilotai mokomi ne tik skraidyti, bet ir veikti avarinėmis sąlygomis.

Jeigu treniruokliai atitinka tam tikrus standartus, lakūnai gali net skaičiuoti jame praleistą laiką kaip tikro skraidymo laiką. Sudarius tam tikras sąlygas, lakūno apmokymas bei patikrinimas gali vykti vien treniruoklyje.

Kodėl naudojamasi treniruokliais?

Treniruokliais naudojamasi dėl kelių praktinių priežasčių. Jie pakeičia tikrą lėktuvą ir taip tausojamas kuras bei alyva. Be to, netrukdoma kitiems lėktuvams, nekeliama triukšmo, neteršiama oro, mažesnės mokymo bei eksploatacijos išlaidos. „Sudaužyti“ treniruoklį nieko nekainuoja, o ir visi lieka sveiki.

„Mokymasis treniruokliuose gali sumažinti avarijų per mokomuosius skrydžius skaičių, — pasakė Teris. — Naudojantis jais išmokstama susidoroti su avarine situacija, pavyzdžiui, užsidegus varikliui, lūžus šasi, sprogus padangai, dingus varomajai jėgai, staiga atšalus orui, užėjus audrai, apledėjus ar sumažėjus matomumui.“ Be to, galima intensyviai apmokyti valdyti mechanizmus, o sistemos veiklos sutrikimus bei gedimus pataisyti nekeliant pavojaus lėktuvui ar žmonėms.

Patyręs lakūnas J. D. Vitlačas apie tai pasakė: „Treniruoklyje užprogramuoti 6 milijonai galimų įvykių ir sąlygų kombinacijų. Tokių sąlygų lakūnų komandai treniruoti negalėtume sudaryti tikrame lėktuve.“

Jungtinėse Valstijose treniruokliai rūpestingai patikrinami ir patvirtinami Federalinės aviacijos administracijos (FAA), lakūnų bandytojų bei technikų. Prieš kiekvieną apmokymų dieną technikai sutvarko, patikrina treniruoklius ir „paskraido“ jais, kad įsitikintų, jog šie tikrai atitinka lėktuvą. Kai tikrame lėktuve kas nors pakeičiama, tas pats daroma ir treniruokliuose. Kas šešis mėnesius FAA atstovai „paskraido“ treniruokliais, norėdami įsitikinti jų tikslumu.

Pamokos iš įvykusių nelaimių

Pasinaudoję lėktuvų juodosiomis dėžėmis, rastomis avarijų vietose, inžinieriai gali užprogramuoti treniruoklius tiksliai atkurti avarijos aplinkybes bei kilusius sistemos veiklos sutrikimus. Ši informacija bei tų sąlygų atkūrimas gali padėti tyrėjams nustatyti konkrečias avarijų priežastis. Be to, tokie duomenys gali padėti išmokyti būsimuosius lakūnus, kaip reaguoti į netikėtas problemas. Taip pat jie padeda lėktuvų bei jų detalių gamintojams nustatyti, kaip geriau suprojektuoti bei sukonstruoti lėktuvus ir kokias detales gaminti ateityje.

Jeigu tyrimas parodė, jog nelaimė įvyko arba vos neįvyko dėl lakūno klaidos, tuomet ta klaida galima pasinaudoti apmokymuose, kad ateityje panašių atsitikimų būtų išvengta. Prityręs lakūnas Lu Kosičas sako: „Mūsų vaizduojami įvykiai nėra išgalvoti; jie iš tiesų buvo.“ Stengdamiesi pagerinti lakūnų sugebėjimus, apmokymo programas ir labiau užtikrinti keleivių saugumą, aviacijos pramonės specialistai nuolat peržiūri bei atkuria tikras situacijas ir tiria lakūnų reakciją.

Mėgindamas „nutupdyti“ „Boeing 747“ „Šarlio de Golio oro uoste“ (prižiūrimas antrojo piloto Terio), tikėjausi išgirsti malonų nusileidimo take tupiančio lėktuvo padangų cypimą. O varge, klaidingas manevras, ir treniruoklio ekranas sustingsta! Didžiuliu „laineriu“ trenkiausi į skrydžių kontrolės punkto bokštą!

Kaip mes džiaugiamės, kad keleivinių lėktuvų pilotai yra tikri specialistai — iš dalies dėl praktikos skraidymo treniruokliuose. Kai kitą kartą skrisi, gali ramiai ilsėtis žinodamas, jog tu ir tavo bendrakeleiviai esate patikimose rankose. (Atsiųsta.)

[Išnaša]

^ pstr. 11 Simbolis „g“ nurodo pagreičio jėgas, kurios veikia žmones bet kokiame skraidomajame aparate. Žemės traukos jėgos sukeliamas standartinis pagreitis lygus 1 g. Kai lakūnas ima pikiruoti, jį prie kėdės spaudžia stipri jėga. Jei ši jėga dvigubai didesnė už sunkio jėgą, ji lygi 2 g.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Imituotas pakilimas San Franciske

ir skrydis virš Niujorko

[Iliustracija 26 puslapyje]

Skraidymo treniruoklis (Denveris, Kolorado valstija)