Ar išmintinga investuoti fondų biržoje?

„Biržų operacijomis dabar užsiima daugybė žmonių“ (Newsweek, 1999 m. liepos 5 d.).

TRADICINĖ fondų biržos salė panaši į chaotišką prekyvietę. Čia rankomis rodomi paslaptingi (pašaliečiui) ženklai, elektroniniuose telegrafo aparatuose šmėkščioja užkoduoti pranešimai, o brokeriai tame širšyne stengiasi perrėkti vienas kitą.

Tačiau šiais laikais daugelis žmonių, kuriuos fondų biržos anksčiau glumino, į vertybinius popierius kapitalą investuoja patys. Kodėl? Viena priežastis yra tai, kad internetas investuotojams suteikia galimybę per akimirką sužinoti finansines naujienas, gauti konsultaciją dėl investavimo bei susisiekti su biržos brokeriais. Dienraščio Wall Street News vyriausiasis redaktorius Paulius Farelis rašo: „Kibernetinė erdvė [pavieniams investuotojams] yra nauja plotmė, nauja aukso gysla, suteikianti galimybę tapti savarankiškiems — finansiškai nepriklausomiems dirbant namuose.“

Kita vertus, kai kurie patarėjai finansų klausimais sunerimę dėl daugelio žmonių troškimo investuoti biržoje, apie kurią jie galbūt teturi labai menką supratimą. Vienas patyręs investicijų agentas, 38 metus tvarkęs vertybinius popierius, žurnalo Atsibuskite! korespondentui sakė: „Vertybinių popierių biržoje lošėjų yra daugiau nekaip investuotojų. Kai kurie galbūt tai vadina investavimu, tačiau jie nieko nežino apie kompaniją, kurios vertybinius popierius perka bei parduoda.“

Kokius faktorius turėtumėte apsvarstyti prieš investuodami savo pinigus? Kadangi vertybinių popierių biržos sandoriai daugiau ar mažiau rizikingi, ar tai lošimas? Pirmiausia sužinokime, kaip vertybinių popierių birža funkcionuoja.

Perki „gabalą pyrago“

Kompanijoms sėkmingai funkcionuoti reikalingas kapitalas, arba investuoti pinigai. Kai kompanija klesti ir jai reikia didelio kapitalo, jos valdyba gali nuspręsti viešai parduoti savo akcijų. Viename vertybinių popierių biržos žinyne tai pailiustruojama taip: „Vertybiniai popieriai — tai korporacijos pyrago gabalai. Pirkdami vertybinius popierius, arba akcijas, jūs įsigyjate dalį kompanijos.“

Gatvės prekyvietėje pirkėjai susitinka su pardavėjais ir užmezga prekybinius santykius. Panašiai vertybinių popierių birža yra prekyvietė tiems, kurie perka bei parduoda vertybinius popierius. Prieš atsirandant biržai, vertybiniais popieriais brokeriai prekiaudavo kavinėse bei pakelėse. Niujorko fondų biržai pradžią davė sandoriai po platanmedžiu Volstrito 68. * Dabar fondų biržos yra daugelyje šalių. Bet kurią dieną, bet kurią valandą kažkur pasaulyje veikia fondų birža.

 Norėdamas prekiauti vertybiniais popieriais, investuotojas paprastai atidaro sąskaitą ir per brokerį pateikia užsakymą. Dabartiniu metu užsakymai pirkti arba parduoti vertybinius popierius gali būti pateikiami telefonu, per internetą arba asmeniškai. Tada brokeris turi sutvarkyti užsakymą investuotojo vardu. Jei vertybiniais popieriais prekiaujama tradicinėje prekybos salėje, brokerių biuras paveda vienam iš savo brokerių investuotojo vardu nupirkti vertybinių popierių arba juos parduoti. Pastaraisiais metais kai kurios fondų biržos naudojasi vien elektronine prekybos sistema. Taip sandoriai gali būti sudaromi tuojau pat, vos tik per brokerį pateikiamas užsakymas. Tada užregistruojamas sandorio vertybinių popierių kursas; elektroninis telegrafas parodo kainas bei sandorio detales.

Vertybinių popierių pirkimo bei pardavimo kainos paprastai nustatomos varžytinėse (aukcionuose). Joms įtakos turi verslo naujienos, kompanijos piniginės įplaukos bei įmonės ateities perspektyvos. Investuotojai tikisi nebrangiai nusipirkti vertybinių popierių, o pakilus akcijų vertei juos pelningai parduoti. Tam tikra kompanijos pelno dalis taip pat gali būti paskirstyta akcininkams kaip dividendai. Kai kurie žmonės pirkdami vertybinius popierius daro ilgalaikes investicijas; kiti juos perka reguliariai, tikėdamiesi pelno per trumpą laiką labai išaugus kainoms.

Nors vertybinių popierių sandorius buvo įprasta daryti telefonu, dabar vis dažniau šios operacijos atliekamos per internetą. Leidinyje The Financial Post pranešama, jog Jungtinėse Valstijose per internetą sudaromų sandorių „padaugėjo nuo maždaug 100000 per dieną 1996-aisiais iki vos ne 500000 per dieną 1999-ųjų birželio pabaigoje. Elektroninėmis priemonėmis Jungtinėse Valstijose sudaroma beveik 16% sandorių“. Švedijoje 1999-aisiais per internetą buvo sudaryta maždaug 20 procentų vertybinių popierių sandorių.

Investuoti išmintingai

Iš pažiūros lengva prekyba vertybiniais popieriais per internetą ir galimybė naudotis informacija, kuri anksčiau buvo skirta brokeriams bei profesionaliems biržos prekybininkams, paskatino nemažai atskirų investuotojų prekybą vertybiniais popieriais padaryti savo kasdieniu užsiėmimu. Kai kurie dėl to atsisakė pelningos karjeros. Kodėl? „Pagunda akivaizdi, — aiškinama žurnale Money. — Jokio darbdavio, jokios kontrolės kaip ir kiek pardavei bei galimybė — bent jau taip atrodo — uždirbti daug pinigų.“ Vienas 35 metų vyras, dėl prekybos vertybiniais popieriais atsisakęs darbo, už kurį gaudavo 200000 JAV dolerių per metus, pasakė štai ką: „Kaip dar kitaip be inventoriaus, be darbuotojų, nemokant nuomos, o tik barškinant klaviatūra įmanoma užsidirbti pragyvenimui?“

Specialistai perspėja, kad prekiauti vertybiniais popieriais nėra taip lengva, kaip atrodo naujam investuotojui. Vienas psichiatras, prekybos stresų specialistas, sako: „Klaidinga manyti, jog prekiauti lengva. Sakyčiau, čia lengvai pelnyti pinigus yra sunkiausia.“ Nesibaigiantis finansinių naujienų bei patarimų srautas nepraeina be pašalinio poveikio. Anksčiau pacituotas Paulius Farelis pažymi: „Investuotojus — tiek pavienius, tiek institucinius biržų prekybininkus — žaibo greičiu bombarduoja vis nauja informacija ir tai daro didelį poveikį psichikai — gadinami nervai, kyla nusivylimai ir stresas.“

Spąstais gali tapti ir pernelyg didelis pasitikėjimas. Finansų apžvalgininkė Džein Brajant  Kvin perspėja dėl pavojingo prekybininkų požiūrio: „Jūs manote, jog kol kontroliuojate padėtį — manipuliuojate pele, — nieko bloga neatsitiks ir visada sugebėsite laiku įsikišti.“ Ji tęsia: „Kadangi galime naudotis profesionalams skirta informacija, pradedame manyti patys esą profesionalai.“ Nors daug kalbama apie investuotojus, vertybinių popierių biržoje praturtėjusius per vieną naktį, iš esmės prekyba vertybiniais popieriais labai rizikinga. Kai kuriems investuotojams labai sekasi, o kiti patiria didelių nuostolių.

Investavimo konsultantai potencialiems investuotojams pataria prieš pasirenkant kurios nors kompanijos vertybinius popierius atsižvelgti į jos praeitį bei ateities perspektyvas, pasidomėti jos gaminių paklausa, konkurencingumu bei kitais veiksniais. Tokią informaciją dažnai galima gauti iš fondų biržos brokerių ar kitų finansinių organizacijų. Daugelis investuotojų prieš įsigydami vertybinių popierių konsultuojasi su finansų planuotojais. * Be to, turėdamas tikslių duomenų apie kompaniją, investuotojas gali būti tikras, kad jo pinigai nebus panaudoti neetiškam verslui remti. (Žiūrėk žurnalo Atsibuskite! 1962 m. vasario 8 d. numerio 21—23 puslapius, anglų k.)

Ar tai prilygsta loterijai?

Ar vertybinių popierių pirkimas fondų biržoje dėl rizikos prilygsta lošimui? Daugiau ar mažiau rizikingos yra beveik visos finansinės investicijos. Kai kurie žmonės perka kokį nors nekilnojamą turtą, nežinodami, ar jo vertė po kurio laiko padidės, ar sumažės. Kiti padeda savo pinigus į banką, tikėdamiesi, kad čia jų santaupos bus saugios. Fondų rinkoje padėtis sudėtingesnė, tačiau, paprastai tariant, investavimas į vertybinius popierius yra kompanijos akcijų pirkimas tikintis, kad verslas klestės ir vertybinių popierių kaina kils.

Toks investavimas skiriasi nuo lošimo, nes akcininkas yra įsigijęs kompanijos dalį. Šias akcijas galima parduoti kitam asmeniui arba laikyti, tikintis, jog ateityje jos pabrangs. To negalima pasakyti apie žmogų, kuris lošia iš pinigų kazino arba žaidžia azartinius žaidimus. Nors tikimybė laimėti maža, žaidėjas stengiasi numatyti rezultatą ir išlošti pralaiminčiojo ar pralaiminčiųjų statomas sumas.

O kiek verta rizikuoti investuotojui? Kiekvienas apsisprendžia pats. Žinoma, neprotinga rizikuoti investuoti didesnę pinigų sumą, negu esi pasiruošęs prarasti.

Nuosaikus požiūris į pinigus

Trokšdami pasirūpinti savo dabartiniais bei būsimaisiais poreikiais, kai kurie žmonės nusprendžia investuoti fondų biržoje. Svarbu, koks yra jų finansinio sprendimo motyvas. Anksčiau pacituota Džein Brajant Kvin teigia: „Pats blogiausias motyvas investuoti — pavydas lengvai praturtėjusiems žmonėms.“ Šiais žodžiais tarsi pakartojamas perspėjimas, duotas beveik prieš 2000 metų laiške vienam jaunam vyrui: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:9, 10).

Kaip investuoti savo pinigus, kiekvienas žmogus nusprendžia pats. Vadovaudamasis sveika nuovoka ir tenkindamasis tuo, kas būtina, investuotojas elgiasi teisingai, jei finansiniams reikalams skiria deramą vietą, neapleisdamas šeimos pareigų bei savo dvasinių poreikių.

[Išnašos]