Mūsų stulbinanti visata — atsitiktinumo vaisius?

KAI kurie žmonės sako: ‛Taip, mūsų visata atsirado atsitiktinai.’ Kiti, ypač tikintieji, nesutinka su tuo. Dar kiti abejoja. O ką manot jūs?

Kad ir ką manytumėt, tikriausiai sutiksite, kad mūsų visata — stebuklas. Štai galaktikos. Paskaičiuota, kad įžiūrimoje visatos dalyje jų yra apie 100 milijardų. Kiekviena galaktika — tai telkinys daugybės žvaigždžių: nuo mažiau negu milijardo iki daugiau kaip trilijono.

Dauguma galaktikų sudaro spiečius, o spiečiuose jų skaičius svyruoja nuo keleto dešimčių iki tūkstančių. Pavyzdžiui, kaimyninė Andromeda ir mūsų Paukščių Takas yra tarsi dvyniai. Šias dvi neaprėpiamas žvaigždžių sistemas vieną prie kitos traukia sunkio jėga. Kartu su keletu kitų gretimų galaktikų jos sudaro vieno spiečiaus dalį.

Visatoje yra begalinė daugybė galaktikų spiečių. Dėl visuotinės traukos kai kurie iš jų susitelkę į superspiečius. Tačiau nuo šio lygmens traukos jėga išnyksta. Mokslininkai mano, kad superspiečiai tolsta vienas nuo kito. Kitaip sakant, visata plečiasi. Šis nepaprastas atradimas leidžia daryti prielaidą, kad iš pradžių visata buvo daug mažesnė ir daug tankesnė. Visatos gimimas dažnai vadinamas didžiuoju sprogimu.

Kai kurie mokslininkai labai abejoja, ar žmogus kada nors sugebės nustatyti, kaip gimė visata. Kiti bando atspėti, kaip mūsų visata galėjo atsirasti be protingo šaltinio. Žurnalo Scientific American 1999-ųjų sausio numeryje buvo svarstoma tema „Kaip atsirado visata?“ Kai kurios paskelbtos mokslininkų teorijos buvo pripažintos nepagrįstomis. „Gaila, — sakoma žurnale, — tačiau astronomams gali būti labai sunku... patikrinti šias idėjas.“

Idėja, kad visata atsirado atsitiktinai, neatsiejama nuo tikėjimo įvykiais, kuriuos mokslininkai vadina „laimingais atsitiktinumais“ arba „sutapimais“. Pavyzdžiui, visata yra sudaryta  iš gausybės paprasčiausių atomų — vandenilio ir helio. Tačiau gyvybei egzistuoti reikia ne tik vandenilio, bet ir daugybės sudėtingesnių atomų, ypač anglies ir deguonies. Mokslininkai stebisi, iš kur atsiranda tokie vertingi atomai.

Ar tai tik sutapimas, kad sudėtingi atomai, reikalingi gyvybei palaikyti, gaminasi milžiniškų žvaigždžių viduje? Ar tik atsitiktinai kai kurios milžiniškos žvaigždės, tapusios supernovomis, sprogsta ir pažeria lobyną retų atomų? Seras Fredas Hoilis, prisidėjęs prie šių atradimų, pasakė: „Mano nuomone, joks mokslininkas, ištyręs įrodymus, nesuabejos, jog branduolinės fizikos dėsniai buvo sąmoningai nustatyti.“

Tad dabar išsamiau aptarkime, iš ko sudaryta mūsų visata.

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

PLĖTRIOSIOS VISATOS MODELIS

Kai kurie mokslininkai mano, jog norint paaiškinti tam tikras pirmykštės visatos savybes, pavyzdžiui, jos plėtimosi greičio tikslumą, nebūtina ieškoti protingos priežasties. Jie remiasi vadinamuoju plėtriosios visatos modeliu. Tačiau tokia teorija nepaaiškina visatos atsiradimo klausimo. Ji reikalauja tikėti, jog materija, iš kurios netikėtai gimė mūsų visata, egzistavo jau anks­čiau.

Pasak šios teorijos, visata, iš pradžių buvusi mažesnė už atomą, greičiau nei per sekundę išsiplėtė iki mūsų galaktikos dydžio. Nuo tol, kaip manoma, visata be perstojo plečiasi, tik lėčiau, normaliu greičiu. Šiandien vyrauja nuomonė, kad matomoji mūsų visatos dalis tėra milžiniškos visatos dalelė. Plėtriosios visatos modelio šalininkai tvirtina, kad nors matomoji visata atrodo tvarkinga visomis kryptimis, didesnė — nematomoji jos dalis gali būti kitokia, netgi chaotiška. „Plėtriosios visatos modelio patvirtinti bandymais neįmanoma“, — sako astrofizikas Džefris Barbidžas. Tokia teo­rija netgi prieštarauja naujausiems mokslo įrodymams. Dabar aišku, kad jeigu ji būtų teisinga, turėtų egzistuoti dar viena jėga — antigravitacija. Harvardo universiteto mokslininkas Hovardas Džordžis pavadino plėtriosios visatos modelį „puikiu moksliniu mitu, nė kiek ne blogesniu už kitus kūrimo mitus“.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Beveik visi šio Hablio kosminiu teleskopu gauto vaizdo objektai yra galaktikos

[Šaltinio nuoroda]

3 ir 4 puslapiai: Robert Williams and the Hubble Deep Field Team (STScI) and NASA

[Iliustracijos 4 puslapyje]

„Branduolinės fizikos dėsniai buvo sąmoningai nustatyti“ (seras Fredas Hoilis; greta supernovos 1987A nuotrauka)

[Šaltinių nuorodos]

Dr. Christopher Burrows, ESA/STScI and NASA

Photo courtesy of N. C. Wickramasinghe