Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Meksikos piramidės

Meksikos piramidės

Meksikos piramidės

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO MEKSIKOJE

ŠIAIS laikais daugelis žino apie Egipto piramides. Amerikos žemyne, ypač Meksikoje, archeologai irgi atrado daug piramides primenančių statinių. Kaip Egipto, taip ir Meksikos piramides, pastatytas prieš daug šimtmečių, gaubia paslaptingumo skraistė.

Egipto piramidė yra mauzoliejus — milžiniškas simetriškas akmenų statinys. Pagrindinė piramidės dalis — kapų rūsys, į kurį veda vidiniai koridoriai. Tačiau Meksikos piramidė visai kitokia. Tai aukšta iš žemių supilta kalva su šventykla pačioje viršūnėje ir išoriniais aukštyn vedančiais laiptais. Amerikoje randamos piramidės nėra mauzoliejai (išskyrus keletą).

Teotihuakanas — „dievų miestas“

Viena žymiausių Meksikos vietovių, kur stūkso piramidės — Teotihuakanas. Maždaug 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Meksiko įsikūręs Teotihuakanas antropologams bei archeologams vis dar tebėra mįslė. Šį senovės kultūrinio gyvenimo centrą jo statytojai apleido maždaug 500 metų prieš atsirandant actekų kultūrai. Teotihuakano pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „dievų miestas“, arba „vieta, kur žmonės tampa dievais“. Manoma, jog miestą taip pavadino jame apsilankę actekai.

Vienas žurnalo National Geographic redaktorių, Džordžas Stiuartas, aiškina, jog „prieš susikuriant actekų imperijai, Teotihuakanas buvo pirmasis tikras miestas vakarų pusrutulyje. Jis iškilo krikščioniškosios eros pradžioje, gyvavo maždaug septynis šimtmečius ir nuėjo užmarštin. Miesto klestėjimo laikotarpiu, apie 500 m. e. m., jame apytikriai buvo 125000—200000 gyventojų“.

Beveik pačiame miesto centre stovi didžiulė penkių pakopų Saulės piramidė. Jos pagrindo matmenys yra maždaug 220 ir 225 metrai, o dabartinis aukštis — maždaug 63 metrai. Kad pasiektum viršų, reikia užkopti daugiau kaip 240 laiptelių. Šiaurinėje senovinio miesto dalyje stovi 40 metrų aukščio Mėnulio piramidė. Kadaise ant tų dviejų svarbiausių piramidžių viršūnių stovėjo šventyklos.

Pastaraisiais dešimtmečiais apie šias piramides sužinoma vis daugiau. Tačiau, pasak Stiuarto, „iki šiol beveik nieko nežinome apie tų teotihuakaniečių kilmę, kalbą, kaip buvo organizuota jų bendruomenė ir kodėl jie išnyko“.

Kitos piramidžių vietos

Tiesiog pačioje Meksiko širdyje galima apsilankyti pagrindinėje actekų šventykloje. Nors čia nepamatysi jokios piramidės, galima pastebėti piramidės formos statinio likučius — buvusį pagrindinės šventyklos pamatą. Archeologai atrado du aukurus, ant kurių būdavo aukojami žmonės.

Viena iš gausiausiai lankomų vietų Meksikoje yra Čičen Ica. Majų regione aptinkama ir daug kitų senovinių piramidžių griuvėsių, tačiau Čičen Ica — lengviausiai pasiekiama, nes yra netoli Meridos miesto Jukatane. Nors pastatyti majų teritorijoje, šie statiniai rodo, kad tuose regionuose kadaise buvo įtakingi toltekai. Kai kurie statiniai liudija, jog statytojai puikiai išmanė matematiką bei astronomiją. Per pavasario lygiadienį daug žmonių aplanko El Kastiljo piramidę vien tam, kad saulei šviečiant pamatytų šešėlį, kuris tarsi žaltys lėtai leidžiasi laiptais.

Palenkėje lankytojai aptiks įspūdingą Čiapo džiunglių apsuptą kompleksą. Tarp daugybės piramidžių bei pastatų stovi rūmai bei Užrašų šventykla. Ji, kaip aiškinama knygoje The Mayas—3000 Years of Civilization, yra „viena žymiausių šventyklų visoje Centrinėje Amerikoje, nes tai ne tik šventyklos pamatas kaip visur kitur, bet ir mauzoliejus. Jo viduje skliautuoti laiptai veda žemyn į pačias didingiausias majų teritorijoje atrastas laidojimo patalpas“. Mauzoliejus buvo pastatytas septintajame šimtmetyje gyvenusiam valdovui Pakalui, arba Voksokui Ahau.

Tai tik keletas Meksikos piramidžių. Yra dar daug kitų piramidžių bei jų griuvėsių, išsibarsčiusių po visas šalis. Taip pat didžiulės piramidės stūkso Gvatemaloje bei Hondūre. Visi šie senoviniai statiniai liudija, kad Centrinės Amerikos gyventojai garbinimo vietas statė ant paaukštinimų. Knygos Las Antiguas Culturas Mexicanas autorius Valteris Krikebergas rašė: „Paprotys statyti šventyklas ant laiptuoto pamato kilo senovėje, kai buvo garbinamos aukštybės.“ Jis tęsia: „Mums dangus primena ‛skliautą’, tačiau kitos tautos jį įsivaizdavo kaip kalną, kuriuo saulė ryte pakyla, o vakare nusileidžia, — su laiptuotais šlaitais kaip ir tų gigantiškų statinių. Taip ‛dirbtinis kalnas’... buvo paverstas laiptuota piramide ir, kaip galima spręsti iš legendų bei papročių, daugeliui Centrinės Amerikos tautų tapo dangaus simboliu.“

Tyrinėjantiems Bibliją ši samprata gali priminti Šventojo Rašto ištrauką apie Babelio bokštą, stovėjusį mieste, vėliau pavadintame Babilonu. Pradžios 11:4 apie šio bokšto statytojus sakoma: „Jie tarėsi: ‛Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą!’“ (Pradžios 11:4, Brb) Netoli Babilono griuvėsių archeologai rado piramidės formos statinių, vadinamų zikuratais.

Garbinimas, susiformavęs Babilone, išplito po daugelį pasaulio kraštų ir, matyt, pasiekė Meksikos regioną. Todėl nieko nuostabaus, kad Babilono zikuratai, kaip ir ten vyravusi religija, galėjo būti paslaptingų ir įspūdingų Meksikos piramidžių pirmavaizdis.

[Iliustracija 16 puslapyje]

Teotihuakanas

[Šaltinio nuoroda]

CNCA.-INAH.-MEX Reproducción Autorizada por el Instituto Nacional de Antropología e Historia

[Iliustracija 17 puslapyje]

Palenkė