Alternatyvusis gydymas. Kodėl daugelis juo naudojasi

PRIE alternatyviojo, arba papildomo, gydymo priskiriama daugybė metodų bei procedūrų. Daugelis jų vadinami bendru pavadinimu natūropatija — gydymas gamtinėmis medžiagomis arba fizinėmis priemonėmis, gerinančiomis organizmo būklę bei padedančiomis sveikti savaime. Šimtmečius buvo įprasta taikyti daugelį šių gydymo būdų, tačiau šiuolaikinės medicinos jie jau seniai atmesti arba ignoruojami.

Pavyzdžiui, žurnalo Journal of the American Medical Association 1960 m. rugpjūčio  27 d. numeryje buvo pareikšta, jog „nuo seno žinomas“ nudegusių kūno vietų atšaldymas, „atrodo, ignoruojamas tiek gydytojų, tiek nespecialistų. Nors literatūroje retkarčiais pasirodo atsiliepimų, vieningai palaikančių šį metodą, mūsų laikais jis nėra plačiai taikomas. Dauguma gydytojų netgi sako, jog ‛taip nedaroma’, nors nė vienas gerai nežino kodėl“.

Tačiau paskutiniais dešimtmečiais tradicinė medicina vėl siūlo nudegimo atveju naudoti šaltą vandenį arba šaltus kompresus. Žurnalo The Journal of Trauma 1963 m. rugsėjo mėn. numeryje buvo rašoma: „Susidomėjimas šalto vandens panaudojimu gydymui tuoj po nudegimo išaugo po Ofeigsono bei Šulmano 1959-aisiais bei 1960-aisiais pateiktų pranešimų. Pastaraisiais metais ligonius gydome šiuo metodu; mūsų klinikiniai rezultatai gana geri.“

Gydymas šaltu vandeniu palyginti nepavojingas ir tikrai suteikia palengvėjimą. Hidroterapija — įvairus negalavimų gydymas vandeniu — taikomas alternatyviojoje medicinoje; dabar įvairias tokio gydymo formas pripažįsta ir šiuolaikinė medicina. *

Alternatyviosios medicinos gydytojai dažnai naudoja ir augalus. Kai kuriose pasaulio dalyse toks gydymas praktikuojamas šimtus ir net tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Indijoje vaistažolės jau nuo seno yra pagrindinis medicinos ramstis. Šiais laikais beveik visur daugelis sveikatos specialistų pripažįsta tam tikrų augalų gydomąją galią.

Įdomus atsitikimas

Maždaug prieš šimtą metų Richardą Vilšteterį, vėliau tapusį augalų biochemijos tyrinėtoju, paveikė tai, kas nutiko jo artimam jaunam draugui dešimtmečiam Zepui Švabui. Pastarojo koja buvo taip stipriai pažeista užkrato, kad gydytojas pasakė, jog norint išgelbėti gyvybę koją teks amputuoti. Tačiau Zepo tėvai operaciją atidėjo ligi kito ryto. Per tą laiką jie susirado vieną piemenį — pagarsėjusį vaistažolininką. Šis parinko derinį augalų ir smulkino juos tol, kol masė pasidarė panaši į virtus špinatus. Tuomet dėjo ją ant žaizdos.

Iki ryto žaizda apgijo ir operacija buvo atidėta vėl. Gydymas buvo tęsiamas ir po kurio laiko žaizda visai užgijo. Vilšteteris išvyko į Miuncheno (Vokietija) universitetą studijuoti chemijos, o vėliau už atradimus, susijusius su augalų pigmentais, ypač chlorofilu, jam buvo paskirta Nobelio premija. Reikšminga tai,  kad maždaug 25-ių procentų dabar vartojamų medikamentų kai kurios ar net visos sudedamosios dalys išgaunamos iš natūralių augalinių medžiagų.

Būtinas nuosaikumas

Tačiau kalbant apie gydymą reikia pripažinti, kad tai, kas labai veiksminga vienam asmeniui, gali nebūti taip veiksminga kitam. Bet kokio gydymo efektyvumas priklauso nuo daugybės veiksnių: ligos pobūdžio, jos sunkumo bei bendros ligonio sveikatos būklės. Įtakos gali turėti netgi laiko parinkimas.

Gydymas alternatyviaisiais metodais paprastai lėtesnis nekaip tradiciniais, todėl liga, kuriai būtų galima užkirsti kelią, jei ji būtų buvusi diagnozuota ir gydoma anksti, gali taip paūmėti, kad išgelbėti gyvybei prireiks stiprių vaistų ar net operacijos. Taigi laikytis kokio nors vieno gydymo būdo, tarsi tai būtų vienintelė galimybė įveikti sveikatos problemą, gali būti neišmintinga.

Alternatyvusis gydymas skiriasi nuo tradicinio sveikatos traktavimu. Paprastai alternatyviosios medicinos tikslas daugiau yra užkirsti ligai kelią ir didžiausias dėmesys sutelkiamas į žmogaus gyvensenos bei aplinkos poveikį jo sveikatai. Kitaip sakant, alternatyvaus gydymo specialistai kreipia dėmesį ne tik į pažeistą organą ar pačią ligą, o apskritai į žmogų.

Be abejo, alternatyviąją mediciną daro patrauklią tai, kad gydymui naudojami natūralūs produktai ir kad šie gydymo metodai, lyginant su tradicine medicina, švelnesni bei mažiau rizikingi. Kadangi vis labiau domimasi, koks gydymas yra saugus bei veiksmingas, kitame straipsnyje apibūdinsime kelis alternatyvaus gydymo metodus.

[Išnaša]