Geresnė sveikata — nauja kryptis?

Nedaug yra dalykų, kurie žmonėms svarbesni už sveikatą. Kartais atrodo, jog nuomonių yra tiek pat, kiek ir praktikuojančių gydytojų. Šioje žurnalo Atsibuskite! straipsnių serijoje bus ne palaikoma kuri nors pusė, o tik siekiama papasakoti apie vis populiaresniu tampantį gydymą, paprastai vadinamą alternatyviuoju. Mes nepropaguojame nei kurio nors iš aptariamų gydymo metodų, nei kokio kito. Daugelis gydymo būdų — tiek labai populiarių, tiek prieštaringų — nepaminėti iš viso. Esame įsitikinę, jog švietimas sveikatos klausimais yra naudingas apskritai; ką pasirinkti, kiekvienas žmogus apsisprendžia pats.

KIEKVIENAS nori būti sveikas. Tačiau matant, kiek žmonių negaluoja, gali atrodyti, kad gera sveikata — tik iliuzija. Kai kuriems atrodo, jog šiais laikais ligotų žmonių kur kas daugiau nekaip anksčiau.

Kovoje su ligomis daugelis gydytojų labai linkę skirti farmacijos kompanijų sukurtus ir atkakliai reklamuojamus vaistus. Pasaulinė tokių vaistų rinka pastaraisiais dešimtmečiais staiga smarkiai išaugo nuo keleto milijardų iki šimtų milijardų dolerių per metus. Kokie rezultatai?

Gydytojų išrašyti vaistai padėjo begalei žmonių. Tačiau kai kurių vaistus vartojančių žmonių sveikata arba nesikeičia, arba dar pablogėja. Todėl pastaruoju metu kai kas perėjo prie kitokių gydymosi metodų.

Ką daugelis renkasi?

Tose šalyse, kuriose sveikatos apsaugai atstovauja šiuolaikinė tradicinė medicina, dabar daugelis renkasi tai, kas vadinama alternatyviuoju arba papildomu gydymu. „Atrodo, jog Berlyno siena, ilgai skyrusi alternatyviąją mediciną nuo tradicinės, griūva“, — buvo rašoma žurnalo Consumer Reports 2000 m. gegužės mėn. numeryje.

Žurnalo The Journal of the American Medical Association (JAMA) 1998 m. lapkričio 11 d. numeryje buvo pažymėta: „Alternatyvusis gydymas, kuris apibūdinamas kaip intervencija ir nėra nei plačiai dėstomas medicinos mokyklose, nei taikomas JAV ligoninėse, kelia vis didesnį žiniasklaidos, medikų, vyriausybinių įstaigų bei visuomenės susidomėjimą.“

Tačiau žurnalo Journal of Managed Care Pharmacy 1997 m. numeryje buvo atkreiptas dėmesys į dabartinę tendenciją: „Anksčiau tradicinės medicinos specialistai į alternatyviąją mediciną žiūrėjo skeptiškai, tačiau šiuo metu Jungtinėse Valstijose fakultatyvų alternatyviosios medicinos kursą siūlo 27 [vėlesniuose pranešimuose minimos 75] medicinos mokyklos, tarp jų Harvardo, Stenfordo, Arizonos bei Jeilio universitetai.“

Žurnale JAMA buvo pažymėta, ką daugelis pacientų daro stengdamiesi pagerinti savo sveikatą. Jame rašoma: „1990-aisiais apytikriai kas penktas su gydytoju besikonsultuojantis asmuo (19,9%) gydėsi ir alternatyviomis priemonėmis. 1997-aisiais tai darė jau beveik kas trečias (31,8%).“ Be to, straipsnyje rašoma: „Apklausos, atliktos  kitose šalyse (ne Jungtinėse Valstijose) rodo, kad alternatyvusis gydymas populiarus visame išsivysčiusiame pasaulyje.“

Pasak žurnalo JAMA, per paskutinius 12 mėnesių alternatyviomis priemonėmis gydėsi 15 procentų Kanados gyventojų, 33 procentai suomių ir 49 procentai australų. „Alternatyviojo gydymo populiarumas vertas dėmesio“, — pripažino JAMA. Tai ypač reikšminga turint omenyje faktą, kad alternatyvų gydymą socialinis draudimas apmoka retai. Todėl JAMA straipsnyje daroma išvada: „Jei ateityje alternatyviajam gydymui bus skiriama daugiau socialinio draudimo lėšų, matyt, pasirodys, kad iš tikrųjų juo naudojasi daugiau žmonių, nei dabar manoma.“

Daugelyje šalių jau kuris laikas alternatyvųjį gydymą mėginama derinti su tradiciniu. Dr. Piteris Fišeris iš Karališkosios Londono homeopatijos ligoninės pastebėjo, jog svarbiausios papildomo gydymo formos „daugeliu atvejų iš esmės tapo tradicinėmis. Daugiau nebėra dviejų medicinos rūšių: tradicinės ir papildomos, — tvirtino jis. — Yra tiktai geras ir blogas gydymas“.

Todėl šiandien daugelis medicinos specialistų pripažįsta tiek tradicinės medicinos, tiek alternatyvaus gydymo vertę. Užuot primygtinai reikalavę, kad pacientas pasirinktų vieną arba kitą gydymo metodą, jie pataria jam naudotis viskuo, kas vertinga.

Kokie yra kai kurie vadinamojo alternatyvaus arba papildomo gydymo metodai? Kada ir kur kai kurie iš jų atsirado? Kodėl tiek daug žmonių gydosi šiais būdais?