Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Ar svarbi kitų nuomonė?

„Kuomet būtų gerai sužinoti kitų medicinos specialistų nuomonę, dauguma iš mūsų esame tiesiog per daug mandagūs. Tačiau toks neryžtingumas pacientui gali atsieiti gyvybę“, — praneša Meksiko laikraštis The News. Dažniausiai pacientai bijo, kad gydytojas įsižeis, jei jie panorės sužinoti kitų nuomonę. Tačiau „dauguma gydytojų neprieštarauja, jei pacientas nori sužinoti, ką mano kiti specialistai, — sakoma laikraštyje. — O jeigu jūsų gydytojas prieštarauja, tai nežada nieko gero“. Šiandien tiek gydytojai, tiek draudimo kompanijos mano, kad keleto specialistų nuomonės pacientui gali padėti pasirinkti patį geriausią gydymo būdą. Dr. Maiklas Endrius, Džordžijos klinikinės onkologijos bendrijos direktorius, sako, kad jis skatina savo pacientus pasiteirauti, ką mano kiti specialistai, nes po to jie dažniausiai labiau pasitiki jo patarimais. Vienos visuomenės sveikatos priežiūros grupės direktorius teigia: „Pacientai turi atminti, kad sprendžiamas jų pačių sveikatos klausimas.“

Pavojingi draugai

Žurnale The Journal of the American Medical Association pranešama, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog vairuojantys paaugliai daug dažniau padaro pražūtingą avariją, kai važiuoja ne vieni. Džono Hopkinso universiteto (Merilendo valstija, JAV) tyrinėtojai nustatė, kad kai su 16-mečiu vairuotoju važiuoja vienas keleivis, pavojus vairuotojui užsimušti padidėja 39 procentais, kai du keleiviai — 86 procentais, o kai trys ar daugiau — 282 procentais. Kaip pagrindinę to priežastį tyrinėtojai nurodo „pavojingą elgesį vairuojant..., kuris kyla dėl to, kad kartu važiuoja bendraamžiai“. Pavojingas elgesys — tai greičio viršijimas, lenktyniavimas ar važiavimas degant raudonai šviesai, vairavimas apsvaigus nuo narkotikų bei alkoholio ir vairuotojo dėmesio blaškymas, keleiviams krečiant nepadorius pokštus.

‛Sendami darosi išmintingesni’

Londono laikraštyje The Times teigiama, kad mokslininkai nustatė, jog žmonėms senstant kai kurios smegenų dalys gali užauginti naujas ląsteles. Anksčiau buvo manyta, kad suaugusių žmonių smegenų ląstelės nebesidaugina. „Norint paskatinti jų augimą, reikia nenustoti mąstyti“, — sakoma laikraštyje. Neseniai ištyrus vyresnius nei 65 metų žmones, buvo nustatyta, kad mokymasis ir bendravimas su kitais skatina naujų smegenų ląstelių augimą ir jų jungčių susidarymą. Mokslininkai nustatė, kad bendravimas su kitais žmonėmis pagerina „sveikatą, prailgina ir praturtina gyvenimą“. Neurologė Suzan Grinfild sako: „Kuo daugiau turite patirties, tuo daugiau jūsų smegenyse atsiranda jungčių. Taigi sendami žmonės išties darosi išmintingesni.“

Šiaurinis jūrų kelias

Kadaise, šešioliktame amžiuje, prieskonių pirklys Robertas Tornas svajojo atrasti jūrų kelią iš Europos į Tolimuosius Rytus per Arkties vandenyną. Šiandien dėl globalinio atšilimo Torno svajonė tapo realybe, — pažymima Londono laikraštyje The Times. Rusijos bei rytų Sibiro pakrančių vandenyse vasaros mėnesiais beveik visai nebebūna ledo, todėl prekiniai laivai iš Šiaurės jūros gali plaukti palei Šiaurės poliaratį ir pasiekę Beringo sąsiaurį įplaukti į Ramųjį vandenyną. Kuomet šis kelias užšalęs, iš Europos į Tolimuosius Rytus plaukiantys laivai turi arba pasinaudoti Sueco kanalu, arba apiplaukti pietinį Afrikos kraštą, arba plaukti per Panamos kanalą. Ekonominiu požiūriu šiaurinis jūrų kelias yra daug pranašesnis. Taip kelias iš Hamburgo (Vokietija) į Jokohamą (Japonija) sutrumpėja beveik dvigubai ir nesiekia nė 13000 kilometrų.

Dėl ko neištiriamas kraujas

„Daugiau nei pusė pasaulio šalių neatlieka išsamių donorų kraujo tyrimų ir taip padidina riziką užkrėsti pacientus AIDS bei kitomis ligomis“, — praneša agentūra „Associated Press“. Šiame pranešime, paremtame Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, taip pat sakoma, kad „nuo 5 iki 10 procentų AIDS virusą turinčių žmonių buvo užkrėsti per kraujo perpylimą“. Tačiau AIDS yra tik viena iš daugelio šitaip perduodamų ligų. Kasmet nuo 8 iki 16 milijonų žmonių dėl kraujo perpylimo ar nesteriliai daromų injekcijų užkrečiama hepatitu B ir nuo 2 iki 4 milijonų — hepatitu C. Aiškinama, jog didžiulė kaina yra viena iš priežasčių, kodėl kraujas nėra pakankamai ištiriamas. Taip patikrinti vieną kraujo dozę kainuoja nuo 160 iki 200 litų. Pranešime taip pat sakoma, kad netgi tokie kraujo tyrimai „ne visada patikimi, ypač jei juos atlieka nepakankamai išmokyti darbuotojai arba nėra patikimų įrenginių“.

Vaikų išnaudojimas Indijoje

Laikraštyje The New Indian Express pranešama, kad Indijoje kas dešimt minučių į prostituciją yra įtraukiamas vienas vaikas. Tai reiškia, kad kasmet apie 50000 Indijos vaikų padaromi sekso verslo vergais. Keralos valstijoje (Indija) vykusiame seminare apie seksualinį vaikų išnaudojimą buvo praneštas dar vienas stulbinantis faktas. Laikraštyje pažymima, kad ten gydytojai „nenori tirti prievartavimo atvejų, nes neturi tam kompetencijos ir išvis vengia kištis“. Kartais netgi patys tėvai prisideda prie šios problemos. Budrumo centro direktorė Srileka sako: „Tėvai nenori pranešti apie [išprievartavimo] atvejus, nes bijo galimo visuomenės pasmerkimo ir atstūmimo.“

Sveikiausia valgyti kartu su šeima

Tėvai gali geriausiai pasirūpinti savo vaikų sveikata pietaudami kartu su jais, — sakoma Kanados laikraštyje Globe and Mail. Pasak dr. Metjuso Gilmano iš Harvardo medicinos mokyklos, „vaikai ir paaugliai valgydami kartu su tėvais maitinasi daug sveikesniu maistu nei valgydami kur nors kitur“. Namuose vaikai, užuot valgę saldų ir riebų maistą, valgo daugiau vaisių bei daržovių, kuriose yra jiems reikiamų vitaminų bei mineralų. Tyrinėtojai taip pat pastebėjo, kad šeimai valgant kartu daugiau kalbama apie sveiką maitinimąsi ir taip vaikams įdiegiami geri maitinimosi įpročiai. Šie įpročiai išliks ir kai jie valgys ne namuose. Neseniai apklausus apie 16000 vaikų nuo 9 iki 14 metų paaiškėjo, kad „tik du iš penkių mokyklinio amžiaus vaikų paprastai vakarieniauja kartu su tėvais, o vienas iš penkių — niekada to nedaro“, — teigia Globe.

Audimo meistrai

„Voro šilkas yra viena stipriausių medžiagų Žemėje“, — sakoma žurnale New Scientist. Kiekviena voro šilko gija gali išsitempti nuo dviejų iki keturių kartų daugiau už savo tikrąjį ilgį ir nenutrūkti. Jis toks stiprus, jog net sakoma, kad toks pieštuko storio šilko pluoštas galėtų sustabdyti skrendantį reaktyvinį lėktuvą. Mokslininkai mėgina ištirti voro audimo paslaptis, kad galėtų panaudoti jas gamyboje. Žurnale teigiama, kad dabar geriausia medžiaga, naudojama neperšaunamoms liemenėms gaminti, yra kevlaras — dirbtinis gaminys, padarytas naudojant „koncentruotos sieros rūgštį, pakaitintą beveik iki virimo temperatūros“. Tačiau gaminant kevlarą gaunami šalutiniai produktai yra toksiški ir sunkiai nukenksminami, o vorai gamina šilką iš „proteino ir paprasčiausio vandens tokioje pH terpėje bei esant tokiai temperatūrai, kokia yra ir žmogaus burnoje“. Be to, šis vandens ir proteino mišinys suverptas į siūlą nėra išplaunamas lietaus vandens. Todėl žurnale New Scientist sakoma: „Nors vorų šilkas buvo tiriamas daugelį metų, tai vis dar neįminta mįslė.“

Užterštumas namuose

„Jūsų namas viduje gali būti užterštas dešimt kartų daugiau nei priešais namą esantis gėlynas“, — sakoma Londono laikraštyje The Times. Pastatų tyrimo įstaigos atlikti tyrimai 174-iuose britų namuose parodė, kad formaldehido garų kiekis, išsiskyręs iš baldų, padarytų iš medienos drožlių plokščių ir kitų sintetinių medžiagų, namo viduje buvo 10 kartų didesnis nei lauke. Dvylikoje patikrintų namų oras neatitiko Pasaulinės sveikatos organizacijos kokybės reikalavimų. Baldai iš sintetinių medžiagų, vinilo junginių grindų dangos, statybos ir apdailos medžiagos, cheminiai valikliai ar šildymo bei kepimo prietaisai gali išskirti anglies monoksidą, azoto dioksidą, benzolo garus ar lakius organinius junginius. Benzolo, gerai žinomos kancerogeninės medžiagos, yra purškiamuose valikliuose bei tabako dūmuose, o pastarieji yra bene dažniausiai pasitaikantys patalpų teršalai. Šarlotė Gan, Health Which? žurnalo redaktorė, sako, kad daugelis žmonių namuose praleidžia apie 80 ar 90 procentų viso savo laiko. Norintiems pagerinti oro kokybę namuose ji pataria „mažiau naudoti kai kurių cheminių produktų, atidaryti keletą langų ir patikrinti dujinius prietaisus“.