Rašo mūsų skaitytojai

Kardelis. Noriu pagirti jus už straipsnį „Kardelis — puošni ir gležna gėlė“ (2000 m. vasario 22 d.). Man visuomet malonu, kai liudytojai apsilanko pas mane, nors abejoju, ar kada nors pats tapsiu liudytoju. Šiaip ar taip, straipsnį parašė tikras kardelių žinovas. Šiame neramiame pasaulyje kardelių auginimas yra nuostabus būdas atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu.

Č. M., Jungtinės Valstijos

Savižudybės. Straipsnių serija „Kas linkę žudytis labiausiai?“ (2000 m. vasario 22 d.) buvo būtent tai, ko mums reikėjo. Prieš aštuonis mėnesius netikėtai mirė mano mama. Tėtis tuomet buvo išvykęs ir jaučiasi kaltas dėl jos mirties. Jis sako, jog daugiau nebenori gyventi. Tačiau šie straipsniai buvo labai naudingi tėčiui bei man pačiai.

R. Z., Vokietija

Mirus mano močiutei, senelio psichinė sveikata pablogėjo ir jis nusižudė, — tai atsitiko prieš dvejus metus. Jūsų straipsniai padėjo man suprasti, kodėl jis taip pasielgė.

A. M., Jungtinės Valstijos

Praėjusį sausį nusižudė mano 48-erių metų brolis. Po pamaldų mano tėtis (jis nėra Jehovos liudytojas) pašto dėžutėje rado šį Atsibuskite! numerį. Kai jis rodė žurnalą mums, jo akyse spindėjo ašaros ir jis buvo be žado. Mūsų šeima verkė iš džiaugsmo ir dėkingumo už šiuos paguodžiančius straipsnius.

B. Dž., Jungtinės Valstijos

Mūsų mokyklos apylinkėje per praėjusius metus nusižudė šeši vaikai. Tuo buvo taip susirūpinta, kad mokykloje net buvo paskelbta akcija padėti norintiems žudytis. Mes siūlėme šį leidinį žmonėms tose vietovėse, kuriose paprastai nebūdavo atsiliepiama į mūsų žinią. Kartais žmonės paimdavo žurnalą mums iš rankų dar net nebaigus jo pristatyti!

K. K., Jungtinės Valstijos

Mano tėtis mirė, kai dar buvau paauglė. Nuo tada jau du kartus bandžiau nusižudyti. Kai kam savižudybė yra tabu tema. Ačiū jums, kad užrašėte ją net Atsibuskite! viršelyje. Jūsų straipsniai šia tema parašyti nuoširdžiai, tikroviškai ir labai supratingai.

M. G., Prancūzija

Problemos su draugais. Straipsnis „Jaunimas klausia: kodėl draugas mane skaudina?“ (2000 m. vasario 22 d.) labai man padėjo. Mano geriausia draugė, su kuria draugauju jau šešerius su puse metų, labai įžeidė mane. Aš pasinaudojau straipsnyje duotais patarimais ir pasikalbėjau su ja ramiai bei taikingai. Dabar mes tapome dar geresnėmis draugėmis.

M. L., Jungtinės Valstijos

Luošas skelbėjas. Straipsnis „Luošas, bet laimingas“ (2000 m. vasario 22 d.) labai paveikė mane. Nors esu jauna, kartais mano problemos man atrodo neįveikiamos. Konstantino Morozovo pasakojimas mane labai padrąsino. Aš labai vertinu jo žodžius: „Trokštu tarnauti [Jehovai] iki paskutinio atodūsio.“

L. Č., Italija

Kadangi mano vyras nėra liudytojas, aš turiu viena mokyti savo tris vaikus dvasinių dalykų. Be to, dar turiu dirbti bei tvarkyti namus, todėl kartais tiesiog nebetenku jėgų. Teigiamas Konstantino požiūris mane stebina! Ačiū, kad išspausdinote jo pasakojimą.

O. K., Rusija