Jaunimas klausia:

Kodėl tėtis mus paliko?

„Niekad gerai nesupratau, kodėl tėtis mus paliko. Žinojau tik tai, ką buvo pasakiusi mama“ (Džeimsas). *

KADA tėvas susirenka daiktus ir paskubomis išvyksta, namuos įsivyrauja pykčio ir kartėlio atmosfera. „Tėvų skyrybos mane labai prislėgė“, — sako keturiolikmetis Džeimsas, cituotas įžangoje. Ypač kai tėvas išvyksta nė žodžio netaręs ir nutraukia ryšius, jo vaikus ilgam užvaldo kaltės jausmas, jie jaučiasi nereikalingi bei įžeisti. *

Jeigu ir tavo tėvas paliko šeimą, tau galbūt skaudu žinant, kodėl. „Mano tėvas išėjo dėl kitos moters, — sako jaunuolis, vardu Maiklas. — Kartą mačiau juos abu ir tai mane įsiutino. Jaučiausi taip, lyg tėvas būtų mus išdavęs.“ Tačiau kartais išsiskyrimas gali atnešti palengvėjimą. Melisa, kurios tėvas yra alkoholikas, sako: „Jeigu jis nebūtų mūsų palikęs, mums būtų buvę sunkiau.“

Tačiau dažnai vaikai neturi jokio supratimo, kodėl tėtis juos paliko, todėl tai dar sunkiau pakelti. Tiesa, tu galbūt matei, kad tėvai turi problemų, tačiau tikriausiai niekad nė į galvą neatėjo mintis, jog jie gali išsiskirti. Robertas prisimena: „Kai tėtis mus paliko, beveik nesuvokiau, kas darosi. Žinojau viena: vyksta kažkas negero, nes tėvai nuolat bardavosi.“

Kodėl kai kurie tėvai palieka namus? Jeigu ir tavo tėvas taip pasielgė, ar tai reiškia, kad tu jam nerūpi? Kodėl tėvai nenori papasakoti daugiau apie tai? Ar jie privalo tau aiškintis?

Kodėl jie tyli

Priežastys, dėl kurių tėvas palieka šeimą, niekada nebūna malonios. Dažniausiai išsiskiriama dėl santuokinės neištikimybės — šis poelgis paprastai slepiamas nuo šeimos. Žmona, apie tai sužinojusi, gali nuspręsti išsiskirti. Ji net gali paprašyti vyrą išvykti be triukšmo dar prieš sutvarkant visus skyrybų dokumentus. Vaikai gali visiškai nežinoti, kodėl tai vyksta.

Vis dėlto pamėgink suprasti, kodėl tavo mama nenori atskleisti visų detalių.  Pirmiausia, galbūt ji mano, kad papasakodama apie netinkamą tėvo poelgį tik sukels daugiau skausmo. Be to, nepamiršk, jog moteriai skaudu sužinoti apie savo vyro neištikimybę (Malachijo 2:13, 14, NW). Tad jeigu tavo tėvai išsiskyrė dėl svetimavimo, nesistebėk, jei mama nenori apie tai kalbėti.

Na, o kaip tėvas? Suprantama, jeigu jis buvo neištikimas tavo mamai, tikriausiai nebus linkęs kalbėtis apie tai su tavimi. Kai kuriuos vyrus taip prislegia kaltė dėl savo poelgio, kad jie vengia net susitikti su savo vaikais! Tačiau nors ir gėdingai pasielgę, daugelis tėvų nenustoja mylėję vaikų ir gali mėginti atnaujinti bendravimą su jais.

Kartais tėvas palieka šeimą dėl žmonos neištikimybės, tuomet jis visaip stengiasi išlaikyti artimus santykius su vaikais. Be to, santuoka gali iširti ne tik dėl svetimavimo, bet ir dėl nuolatinių barnių * (Patarlių 18:24). Paprastai tie ginčai vyksta už uždarų durų, tad galì neturėti jokio supratimo apie juos.

Biblijoje, Patarlių 25:9, rašoma: „Svarstyk savo atvejį su artimu, bet kito žmogaus paslapties neatskleisk.“ Kartais sutuoktiniai ginčijasi dėl asmeninių, intymių dalykų. Patikėk, tikriausiai tau bus geriau, jei negirdėsi apie juos. Be to, atskleidus paslaptį, padėtis dažnai tik pablogėja. Galbūt tuomet tau kiltų noras palaikyti vieną arba kitą pusę, o tai tik dar labiau suskaldytų šeimą. Tad viską apsvarstęs suprasi, jog geriau bus, jei tėvai tau visko neatskleis.

Kovok su apmaudu ugdydamasis įžvalgą

Vis dėlto sunku nejausti pykčio ir apmaudo, kai tėvas palieka namus ir tu nenuvoki, kodėl. Tačiau Biblijoje, Patarlių 19:11 (Brb), pareiškiama: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja [tačiau tai nereiškia, jog nejaučia pykčio].“ Tau nereikia žinoti visų smulkmenų, kad būtum įžvalgus.

Pavyzdžiui, Biblija padeda mums suprasti, jog mūsų tėvai netobuli. Joje rašoma: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Supratę šią skausmingą tiesą, į tėvų klaidas galėsime žiūrėti objektyviai. Pavyzdžiui, jeigu tavo tėvas paniekino vedybų saitus, tai yra sunki nuodėmė, už kurią jis atsakingas Dievui (Hebrajams 13:4). Tačiau tai nereiškia, kad jis tikrai tave atstūmė arba tavęs nemyli.

Visos susituokusios poros turi „kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Ir nors nėra pateisinamos priežasties nuodėmiauti, kai kurie vyrai ir moterys puola į nuodėmę pasidavę šio neramaus pasaulio spaudimui. Robertas prisimena: „Tėtis mums troško visa ko geriausio. Mūsų šeima persikėlė ten, kur, jo manymu, bus galima daugiau uždirbti, įsigyti gražų namą, būti laimingesniems.“ Tačiau geranoriškos jo tėvo pastangos sukurti šeimai geresnį gyvenimą greitai žlugo. Robertas  aiškina: „Tėtis ėmė rečiau lankyti krikščionių sueigas. Paskui prarado darbą. Po kurio laiko ėmė koneveikti mamą bei mano seserį.“ Netrukus padėtis pasidarė tokia įtempta, kad tėvai išsiskyrė.

Robertą dėl tėvo nuodėmių galėjo apimti pyktis. Tačiau įsigilinęs į padėtį jis numalšino kartėlį. Nors tėvų skyrybos buvo tragedija, jos pamokė Robertą šio to svarbaus. Jis sako: „Kai sukursiu šeimą, dvasiniai dalykai bus pirmoje vietoje.“

Anksčiau minėtas Maiklas irgi turėjo kovoti su kartėlio jausmu. „Norėjau įskaudinti tėvą už tokį elgesį su mumis“, — prisipažįsta jis. Tačiau vaikinas nenustojo bendrauti su tėvu. Ilgainiui Maiklui net pavyko nuslopinti pyktį ir susitaikyti su realybe.

Tad tau irgi verta pamėginti palaikyti su savo tėvu kuo normalesnius santykius. Tiesa, galbūt jis yra įskaudinęs tave bei tavo mamą, tačiau tu tikriausiai nežinai visų smulkmenų. Ir net jeigu žinai apie jo neištikimybę, jis vis dėlto yra tavo tėvas. Tu privalai bent šiek tiek jį gerbti (Efeziečiams 6:1-3). Bendraudamas su juo venk „piktumų, rūstybės, riksmų ir piktžodžiavimų“ (Efeziečiams 4:31). Jei įmanoma, laikykis neutralumo per tėvų ginčus. Užtikrinęs abu gimdytojus, kad juos myli, galėsi džiaugtis gerais tarpusavio santykiais su jais abiem.

Tu nekaltas

Tėvo išėjimas iš namų tikriausiai tau buvo vienas iš skausmingiausių įvykių. Bet net jeigu tu niekad nesužinosi visų šito priežasčių, nesijausk dėl to kaltas. Tiesa, galbūt jautiesi atstumtas, tačiau nepamiršk: santuokos retai išyra dėl vaikų. Tavo tėvai prisiekė Dievui gyventi drauge. Tai jų, o ne tavo pareiga tesėti pažadus (Mokytojo 5:3-5 [5:4-6, Brb]).

Tačiau jeigu ir toliau jautiesi sutrikęs, kaltas ar atsakingas, kodėl gi nepasikalbėjus su tėvais? Galbūt jie bus linkę kalbėti atvirai ir nuramins tave. Įžangoje cituotas Džeimsas sako: „Jaučiausi kaltas tol, kol tėtis ir mama pasikalbėjo su manimi.“ Mergina, vardu Nensė, irgi jautėsi kalta dėl tėvų skyrybų. Tačiau keletą kartų pasikalbėjusi su mama ji padarė išvadą: „Vaikai neturėtų kaltinti savęs dėl tėvų poelgių.“ Taip, leisdamas tėvams nešti savo atsakomybės naštą, išvengsi emocinės įtampos (Galatams 6:5). Tačiau kaip galėtum būti laimingas gyvendamas šeimoje be tėvo? Vėliau spausdinsime kitą šios serijos straipsnį, kuriame rasi atsakymus.

[Išnašos]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Nekaltink savęs dėl tėvų santuokinių problemų