Koriaus seladono žavesys

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO KORĖJOJE

TRUMENO bibliotekoje (Misurio valstija, JAV) 1995 metais buvo atrastas didžiulės vertės daiktas. Koks? Mažas keraminis buteliukas vandeniui, išmargintas gėlėmis ir padengtas sodrios spalvos glazūra. Nors buteliukas tėra 23 centimetrų, jis įvertintas maždaug 12000000 litų. Tai vienas iš korėjiečių keramikos dirbinių, vadinamų Koriaus seladonu. 1946 metais Korėjos vyriausybė jį padovanojo buvusiam JAV prezidentui Hariui Trumenui.

Kodėl Koriaus seladonas toks vertingas? Kuo jis skiriasi nuo kitų keramikos dirbinių?

Ypatingas gamybos būdas

„Koriaus seladonu“ pavadinti ypatingos rūšies keramikos dirbiniai, pradėti gaminti Korėjoje Koriaus laikotarpiu (918—1392 m. e. m.). * Korėjietiškai seladonas vadinamas čongja, tai yra žydruoju porcelianu. Tuo laikotarpiu gyvenę kinai savo susižavėjimą seladonu išreikšdavo žodžiais: „Geriausias po dangumi.“ Koriaus seladoną išskirtinį daro jo sodri, žvilganti melsvai žalia glazūra.

Puikus smaragdinis atspalvis atsiranda susimaišius molio ir glazūros spalvoms. Tai pasiekiama dukart degant gaminį. Kaip aiškina Korėjos meno istorikas Jang Mo Čungas, tokį indą formuodavo iš geležies turinčio molio. Pirmą kartą jį išdegdavo 700—800 laipsnių karštyje. Paskui indo paviršių padengdavo glazūra, turinčia kalcio karbonato ir 1—3 procentus geležies. Tada vėl degdavo — šį kartą 1250—1300 laipsnių temperatūroje ir išretinus orą. *

Atidžiau apžiūrėjęs Koriaus seladoną pamatai, kokie dailūs jo kontūrai. Klasikiniai seladono buteliukai, arbatinukai, dubenėliai  bei ąsočiai perteikia tradicines korėjiečių drabužių ir net šokių linijas bei formas. Indai išmarginti gamtos motyvais. Puodžiams įkvėpimo teikdavo kalnai, medžiai, gėlės, žuvys, paukščiai, vabzdžiai bei žmonės — visa tai atsispindėjo puikiais gamtovaizdžiais ištapytame seladono paviršiuje. Kai kurie iš tų senųjų marginių motyvų tebenaudojami ir šių laikų keramikos dirbinių puošyboje.

O dabar atkreipkime dėmesį į piešinių spalvas. Dauguma dirbinių buvo marginami juodais ir baltais dažais. Iš pradžių Koriaus laikotarpio puodžiai puošybos technologijos mokėsi iš kinų. Tačiau netrukus pasireiškė jų pačių išradingumas. Žymiausias to pavyzdys yra dekoravimo menas, vadinamas sangam. Dekoruojant šiuo būdu, norimas motyvas įrėžiamas nebaigto indo paviršiuje, o grioveliai užpildomi baltuoju arba rusvuoju moliu. Tada gaminys degamas. Degant baltasis molis išlieka sniego baltumo, o rusvasis pajuoduoja.

Atidžiai apžiūrėdami seladoną paviršiuje pamatysime plonus įtrūkimus. Ar tai defektas? Kaip jie atsirado? Kuo sudėtingiau indas išmargintas, tuo plonesnė turi būti glazūra, kad raštas gerai matytųsi. Dėl seladono glazūros plonumo ir trapumo visame paviršiuje  neišvengiamai atsiranda smulkių įtrūkimų — tai šalutinis skaidrios glazūros padarinys. Todėl įtrūkimus reikia laikyti išskirtine Koriaus seladono ypatybe, o ne defektu. Kai kurie šių laikų puodžiai tyčia naudoja trūkinėjančią glazūrą.

Mėginimai atgaivinti Koriaus seladoną

Kada XIII amžiaus pradžioje į Korėją įsiveržė mongolai, Koriaus seladono gamyba smuko. Galiausiai puodžiai išvis nustojo lipdyti tuos nuostabius indus ir jų gamybos technologija buvo užmiršta. Šiandien, kai Koriaus seladonas parduodamas labai brangiai, o rinkoje jo pasiūla ribota, puodžiai mėgina atgaivinti jo gamybos metodus. Tyrinėdami senovėje gaminto seladono šukes, jie sukūrė gaminių, savo dydžiu bei forma prilygstančių originalams. Be to, kai kurių keramikų tvirtinimu, jiems pavyko išgauti nuostabią senojo Koriaus seladono spalvą. Vis dėlto sunku atkurti tikslią senovinės glazūros sudėtį, juk ji buvo daroma tik iš natūralių medžiagų.

Šių laikų keramikams sunku atkartoti ir kitus dalykus, pavyzdžiui, kaip ir kiek laiko gaminiai buvo degami. Seladono tyrimo institutų Korėjoje tyrinėtojai eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis bei taikė įvairias technologijas, norėdami išgauti nuostabiąją Koriaus seladono spalvą.

Pastaraisiais metais buvo atrasti seniai dingę Koriaus seladono lobiai. Pavyzdžiui, 1995-aisiais vienas žvejys susidomėjo pasakojimais apie tinkluose įsipainiojusias keramikos indų šukes. Drauge su kitais žvejais jis ėmėsi ieškoti tų dirbinių. Ilgainiui tas vyras ištraukė 129 seladono indus. Paskatintas žvejų sėkmės Korėjos kultūros vertybių apsaugos biuras įsteigė tyrimo grupę. Ši atrado nuskendusį laivą, kuris gabeno seladoną, ir per kelis mėnesius iškėlė 463 dirbinius! Akivaizdu, kad šie atradimai labai pradžiugino seladono tyrinėtojus bei meno istorikus.

Koriaus seladonas džiugina ir šiandien

Kur mūsų laikais galima pasigėrėti Koriaus seladonu? Galbūt galėtum aplankyti Korėjos meno parodas žymiuose pasaulio muziejuose, pavyzdžiui, Britų muziejuje arba Niujorko Metropoliteno muziejuje. O jei nuvyksi į Korėją, galėtum apsilankyti Kangdžine, kuriame yra daugiausia senovinių seladono degimo krosnių. Arba galbūt pavyks patekti į vieną iš keleto kasmet Kiongio provincijoje rengiamų keramikos gaminių festivalių. Ten išvysi, kaip gaminamas seladonas, ir net pats galėsi pamiklinti ranką prie puodžiaus žiedžiamojo rato. Ar įsivaizduoji save lipdantį indą, raižantį jame žodžius ar raštus, degantį jį krosnyje ir galiausiai laikantį rankose?

Be abejo, tu taip pat gali nusipirkti šiuolaikinio seladono universalinėje arba suvenyrų parduotuvėje. Ten parduodamos tiek vietinių puodžių nužiestos, tiek gamykloje pagamintos vazos, arbatos servizai bei kiti įvairūs indai. Tuomet galėsi savo svečius pavaišinti korėjietiška arbata seladono puodeliuose, o stalą papuošti seladono vazoje pamerktomis gėlėmis.

[Išnašos]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Vaza (XII amžius)

[Šaltinio nuoroda]

The Collection of National Museum of Korea

[Iliustracija 18 puslapyje]

Koriaus seladono šukė, atskleidžianti ypatingą raižymo meną