Stebime pasaulį

Įtūžis neišlaikius vairavimo egzaminų

„500 Prancūzijos vairavimo egzaminų inspektorių dabar užpuolami ar įžeidinėjami du su puse karto dažniau nei 1994 metais“, — praneša Paryžiaus laikraštis International Herald Tribune. Mažiau nei 60 procentų visų norinčių išlaiko 20-ies minučių vairavimo egzaminą; jo neišlaiko kone visi nelankiusieji brangiai kainuojančių vairavimo kursų. Vis daugiau neišlaikiusiųjų egzamino išlieja savo įniršį primušdami inspektorių ar ištraukdami jį iš automobilio sugriebę už plaukų. Vienas vyras netgi vijosi inspektorę su švirkštu, kuriame, jo tvirtinimu, buvo AIDS užkrėsto kraujo. Neseniai vienas 23 metų vyriškis neišlaikęs egzamino apšaudė inspektorių guminėmis kulkomis. Norint apsisaugoti nuo tokio smurto, egzaminuotojams patariama egzamino rezultatus pranešti paštu, o ne asmeniškai.

Mokiniai patiria įtampą

Bombėjaus laikraštis Asian Age pažymi, kad mokslo metų pabaigoje, kuomet yra laikomi egzaminai, daugelis Indijos mokinių patiria didžiulę įtampą. Kai kurie nepajėgia atlaikyti spaudimo gauti gerus pažymius ir kalti prieš pat egzaminus, todėl tuo laikotarpiu pas psichiatrą apsilanko dvigubai daugiau mokinių. Kai kurie tėvai rūpindamiesi, kad vaikai gerai išlaikytų egzaminus, uždraudžia bet kokias pramogas. „Vaikus labai spaudžia tėvai. Be to, mokiniai varžosi tarpusavyje“, — pažymėjo psichiatras V. K. Mendra. Jis taip pat sako, jog „daugelis tėvų nesuvokia, kad jeigu padėtų vaikams atsipalaiduoti, šie taptų žvalesni ir jiems būtų lengviau mokytis“. Psichiatras Harišas Šetis sako, kad įtampą prieš egzaminus „jau patiria net pradinių [klasių] mokiniai“.

Šernai keliasi į miestą

Šernai, kurie šiaip yra drovūs miško gyventojai, pastebėjo, kad mieste galima ne vien rasti daug maisto, bet ir apsisaugoti nuo medžiotojų, — teigiama Vokietijos savaitraštyje Die Woche. Berlyne šernų patelės netgi veda šerniukus. Šie alkani gyvūnai bastosi ne vien miškuose ar viešuosiuose parkuose. Jie nusiaubia net gyventojų sodus sužiaumodami gėlių svogūnėlius. Šernai, kartais sveriantys net 350 kilogramų, išgąsdina daugelį miesto gyventojų, — kai kurie gelbėdamiesi nuo jų net įlipa į medį ar užsidaro telefono būdelėje. Šie gyvūnai sukelia daugybę eismo nelaimių. Nemažai gyventojų grįžę iš darbo namo užtinka šeriuotus įsiveržėlius. Vienas vyriškis paklausė: „Kaip aš galiu įeiti vidun, kuomet nuo mano automobilio iki namo durų stovi kone 20 šernų?“

Paauglių vedybos

Nacionalinės šeimos sveikatos priežiūros organizacijos atliktos apklausos duomenimis, Indijoje tuokiasi net 36 procentai 13—16 metų paauglių. Apklausa taip pat parodė, kad 64 procentai 17—19 metų merginų jau yra pagimdžiusios vaiką arba jo laukiasi, kaip pažymima Bombėjaus laikraštyje Asian Age. Pranešime taip pat sakoma, kad 15—19 metų motinos du kartus dažniau miršta nuo gimdymo komplikacijų nei tos, kurios gimdo būdamos 20—24 metų. Be to, per pastaruosius keletą metų du kartus daugiau 15—24 metų jaunuolių užsikrėtė lytiškai plintančiomis ligomis. Specialistų nuomone, šios problemos didėja dėl žinių trūkumo ir jaunuolių bei žiniasklaidos skleidžiamos klaidinančios informacijos apie lytinį gyvenimą.

Vietoj vienos ligos — kita

„Prieš trisdešimt metų trys iš penkių egiptiečių sirgo schistosomatoze (bilharcioze), sekinančia liga, kurią sukelia vandens sraigėse besidauginantys parazitai“, — pranešama žurnale The Economist. Per kampanijas prieš šią ligą naudoti pažangiausi vaistai gerokai sustabdė jos plitimą. Tačiau atrodo, jog per vieną tokią kampaniją tikriausiai „milijonai žmonių buvo užkrėsti hepatitu C, mirtinu virusu, kuris gali pralenkti schistosomatozę ir tapti didžiausia Egipto sveikatos problema“. Taip atsitiko dėl to, kad švirkštų adatos, kuriomis buvo leidžiami vaistai nuo schistosomatozės, „buvo naudojamos daugelį kartų ir tik retkarčiais tinkamai sterilizuojamos... Iki 1988 metų mokslininkai net nebuvo aptikę per kraują perduodamo hepatito C  viruso (HCV)“, — sakoma žurnale. Atlikti tyrimai parodė, kad dabar Egipte „užsikrėtusiųjų hepatito C virusu yra daugiau nei kitur“. Manoma, kad šia liga yra užsikrėtę apie 11 milijonų egiptiečių, arba maždaug 1 iš 6. 70-čiai procentų sergančiųjų hepatitu C išsivysto lėtinė kepenų liga, o 5 procentai ligonių — miršta. Žurnale buvo pasakyta, jog „nežinoma kito atvejo, kad tiek daug žmonių būtų užkrėsta virusine infekcija dėl gydytojų kaltės“. Straipsnyje priduriama: „Paguodžia tik tai, kad be šių masinių kampanijų dar daugiau žmonių būtų mirę nuo schistosomatozės.“

Dėl užterštumo padaugėjo mašalų

Tikriausiai dėl vandens užterštumo Čilio upėje, tekančioje pro vieną iš didžiausių Peru miestų Arekipą, labai padaugėjo kandančių vabzdžių. Miesto gyventojai išnaudojo visas turimas repelentų atsargas stengdamiesi sustabdyti mašalų antplūdį. Pasak Limos laikraščio El Comercio, manoma, kad tokio vabzdžių antplūdžio priežastis yra Čilio upės užteršimas chemikalais. Regis, toksinai išnaikino nemažai upėje gyvenusių rupūžių, kurios „anksčiau sumažindavo mašalų skaičių“, — teigiama laikraštyje.

Vynas stipresnis nei anksčiau

Didžiosios Britanijos policija bei blaivybės sąjungos perspėja, kad retkarčiais mėgstantys išgerti gali pasigerti dėl padidėjusio alkoholio kiekio vyne. Prieš dešimt metų tik gerai išlaikytame ar desertiniame vyne alkoholio buvo 13 ar 14 procentų. Tačiau dabar 14 procentų alkoholio yra net kasdien vartoti skirtame vyne. Toks vynas daugiausia atvežamas iš Australijos, Pietų Afrikos ir Čilės. Šiose šalyse klimatas yra šiltesnis, tad vynuogės prisirpsta labiau ir būna saldesnės, todėl iš jų pagamintas vynas stipresnis. Londono laikraščio The Sunday Times straipsnyje šia tema yra cituojami Meri En Makibyn, valstybinės alkoholio vartojimo kontrolės direktoriaus pavaduotojos, žodžiai: „Padidėjęs alkoholio kiekis vyne suklaidina vartotojus, kurie neatkreipia į tai dėmesio.“

Per daug švaru?

Pasak Vokietijos laikraščio Westfälische Nachrichten, aplinkosaugos ir ligoninių higienos institutas, įsikūręs Freiburgo (Vokietija) universitete, teigia, kad į kai kuriuos valiklius bei kitas priemones dedami antibakteriniai priedai yra nenaudingi ar net žalingi. „Jie visiškai nereikalingi, — sako instituto direktorius Francas Dašneris. — Iš tikrųjų šie priedai gali tik pakenkti vartotojams.“ Vienas iš pavojų yra tai, kad gaminiuose su antibakteriniais priedais yra stiprių alergiją sukeliančių medžiagų. Pranešime sakoma, jog dvokiančius drabužius reikia paprasčiausiai išskalbti, be jokio apdorojimo antibakteriniais chemikalais. Dašneris užbaigia taip: „Drabužius gana gerai galima išvalyti ir su aplinkai nekenksmingomis valymo priemonėmis.“

Verčiami nesiskirti nuo kitų

Pasak Londono laikraščio The Guardian, Anglijos vyriausybės atlikta 500 paauglių apklausa parodė, kad jaunuoliai „patiria vis didesnį spaudimą atitikti idealus, kuriuos formuoja reklamos kūrėjai bei žiniasklaida“. Merginos dažniausiai išsipasakoja tokias problemas artimoms draugėms ir tai padeda joms atlaikyti spaudimą. Vaikinams daug sunkiau išsakyti savo jausmus, todėl daugelis jų pyktį išreiškia agresyviu ar neleistinu elgesiu. Dėl menkavertiškumo jausmo bei vis didėjančios depresijos vaikinų nusižudo tris kartus daugiau nei to paties amžiaus merginų. Tačiau keturiskart daugiau merginų sąmoningai žaloja save arba kenčia nuo tokių mitybos sutrikimų kaip anoreksija ar bulimija.

Apgauti futbolininkai

„Daugiau nei 90 procentų jaunų futbolininkų, pakviestų iš Afrikos žaisti Prancūzijos komandose, tampa nelegaliais darbininkais [be] jokios vilties integruotis į Prancūzijos visuomenę“, — praneša Paryžiuje leidžiamas žurnalas Marianne. Prancūzijos vyriausybė oficialiai pasmerkė nesąžiningus agentus, kurie apkeliauja visą pasaulį ieškodami jaunuolių su „auksinėmis kojomis“. Tūkstančiai Afrikos jaunuolių, iš kurių apie 300 yra jaunesni nei 13 metų, buvo suvilioti žavingos svajonės padaryti sportininko karjerą. Tačiau klubas su didžiąja dauguma nepasirašo jokio oficialaus kontrakto, todėl jie iš klubo negauna nė skatiko. Žurnale sakoma: „Futbolininkų teises ginantys advokatai galėtų papasakoti daugiau liūdnų istorijų nei džiugių.“