Prostatos problemos. Kaip jas įveikti?

„Sulaukęs 54 metų, pradėjau dažnai šlapintis — kartais kas pusvalandį. Kreipiausi į gydytoją ir sužinojau, jog man reikės pašalinti prostatą.“ Tokios istorijos dažnai girdimos viso pasaulio prostatos klinikose. Ką žmogus turi daryti, kad apsisaugotų nuo prostatos ligų? Kada jam kreiptis į medikus?

PROSTATA, graikinio riešuto dydžio liauka, yra po šlapimo pūsle ir gaubia šlaplę. (Žiūrėk vyro dubens organų schemą.) Suaugusio vyro prostata sveria 20 gramų ir paprastai būna 4×3×2 centimetrų (skersinės, vertikaliosios ir horizontaliosios ašies ilgis) dydžio. Prostata gamina sekretą, kuris sudaro maždaug 30 procentų spermos tūrio. Šis skystis, turintis citrinos rūgšties, kalcio bei fermentų, veikiausiai padidina spermatozoidų judrumą (gebėjimą plaukti) bei vaisingumą. Be to, sekrete esantis cinkas, mokslininkų manymu, apsaugo nuo lytinių organų infekcijų.

Ligos požymiai

Prostatos uždegimas ar šios liaukos auglys sukelia įvairius simptomus vyro dubens srityje. Prostatitas — prostatos uždegimas — gali pasireikšti karščiavimu, nemaloniu dilginimu šlapinantis ir kryžkaulio ar šlapimo pūslės skausmu. Kai prostata labai padidėjusi, pacientui gali sunkiai tekėti šlapimas. Jeigu uždegimą  sukelia bakterija, liga vadinama bakteriniu prostatitu. Jis gali būti ūminis ar lėtinis ir dažniausiai susijęs su šlapimtakių infekcija. Kai uždegimo priežastis nenustatoma, o taip dažnai būna, liga vadinama nebakteriniu prostatitu.

Įprasti prostatos sutrikimai yra padažnėjęs šlapinimasis, noras šlapintis naktį, šlapimo srovės susilpnėjimas bei pojūtis, kad šlapimo pūslė ne visiškai tuščia. Šie simptomai paprastai rodo asmenį sergant gerybine prostatos hiperplazija (GPH) — nepiktybiniu prostatos padidėjimu, pasireiškiančiu vyrams nuo 40 metų. Tikimybė susirgti GPH didėja su amžiumi. Šia liga sergančių 55 metų amžiaus vyrų yra 25 procentai, o 75 metų — 50 procentų.

Prostatą gali pažeisti ir piktybinis auglys. Prostatos vėžys dažniausiai aptinkamas profilaktiniais tyrimais, kartais net nesant ligos požymių. Jei liga įsisenėjusi ir auglys yra apėmęs šlapimo pūslę, gali susilaikyti šlapimas. Kai vėžys išplinta į kitus organus, ligonis jaučia nugaros skausmą, neurologinius simptomus, dėl limfinės sistemos nepraeinamumo jam tinsta kojos. Nesenais duomenimis, vien Jungtinėse Valstijose per vienerius metus prostatos vėžiu susirgo 300000 vyrų, o 41000 šios ligos atvejų baigėsi mirtimi. Mokslininkų manymu, tikėtina, jog prostatos vėžiu susirgs 30 procentų 60—69 metų ir 67 procentai 80—89 metų amžiaus vyrų.

Kam didesnis pavojus susirgti?

Tyrimai rodo, jog tikimybė susirgti prostatos vėžiu labai padidėja nuo 50 metų. Jungtinėse Valstijose šia vėžio forma juodaodžių serga dvigubai daugiau negu baltųjų. Ši liga pasaulyje paplitusi nevienodai: daugiausia sergančių yra Šiaurės Amerikos bei Europos šalyse, mažiau — Pietų Amerikoje ir mažai — Azijoje. Tai rodo, jog prostatos vėžio atsiradimui įtakos turi  skirtinga aplinka ar mityba. Jeigu vyras imigruoja į šalį, kur ši liga paplitusi, rizika susirgti jam didėja.

Be to, didesnė tikimybė susirgti tiems vyrams, kurių giminaičiai sirgo prostatos vėžiu. „Asmeniui, turinčiam šeimoje sergantį tėvą ar brolį, pavojus dvigubai didesnis“, — aiškinama Amerikos vėžio draugijos pranešime. Taigi grėsmė susirgti priklauso nuo amžiaus, rasės, tautybės, šeimos narių sergamumo, mitybos bei fizinio aktyvumo. Vyrai, valgantys riebų maistą ir mažai judantys, prostatos vėžiu suserga dažniau.

Kaip išvengti prostatos problemų

Nors mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kas sukelia prostatos vėžį, jų nuomone, įtakos turi genetiniai bei hormoniniai veiksniai. Laimei,  du kiti faktoriai — mityba bei fizinis aktyvumas — priklauso nuo mūsų pačių. Amerikos vėžio draugija rekomenduoja „vartoti mažiau riebalingo gyvulinio maisto ir daugiau rinktis augalinį“. Ji pataria suvalgyti „kasdien penkias ar daugiau porcijų vaisių ir daržovių“, taip pat valgyti duoną, kruopų košes, makaronus bei kitus grūdų produktus, ryžius, pupas. Pomidorai, greipfrutai ir arbūzai, turintys daug likopenų — antioksidatorių, galinčių apsaugoti nuo žalos DNR, — irgi sumažina riziką susirgti prostatos vėžiu. Žinovų tvirtinimu, gali padėti ir kai kurios žolės bei mineralai.

Amerikos vėžio draugijos bei Amerikos urologų asociacijos duomenimis, išankstinis tikrinimasis dėl prostatos vėžio gali išgelbėti gyvybę. Liga dažnai sėkmingai išgydoma, kai diagnozuojama pačioje pradžioje. Amerikos vėžio draugija rekomenduoja vyrams, vyresniems nei 50 metų, o priklausantiems didesnės rizikos grupėms — nuo 45 metų, — kasmet išsitirti prostatą. *

Tikrinantis svarbu atlikti kraujo tyrimą specifiniam prostatos antigenui (SPA) nustatyti. Šis antigenas yra baltymas, gaminamas prostatos ląstelių. Sergant prostatos ligomis jo kiekis padidėja. „Jeigu SPA tyrimas rodo padidėjimą, paprašykite savo gydytojo paaiškinti, kokia rizika jums susirgti prostatos vėžiu ir ar reikia kitokių tyrimų“, — sakoma Amerikos vėžio draugijos pranešime. Rektalinis tyrimas pirštu (RTP) irgi svarbus. Per paciento tiesiąją žarną gydytojas gali jausti šios liaukos pokyčius, nes prostata siekia priekinę tiesiosios žarnos dalį. (Žiūrėkite vyro dubens organų schemą 20 puslapyje.) Rektalinis tyrimas ultragarsu (RTU) reikalingas tuomet, kai „SPA ir RTP rodo nukrypimą nuo normos“ ir gydytojui tenka spręsti, ar rekomenduoti prostatos biopsiją. Šis tyrimas trunka apie 20 minučių.

Kartais urologiniais tyrimais nustatomas ne tik prostatos vėžys, bet ir ankstyva jau minėtos GPH fazė, kurią išgydyti tuomet būna lengviau. (Žiūrėkite rėmelį „GPH gydymas“.) Teigiamas veiksnys yra moralė: skaistus elgesys apsaugo nuo venerinių ligų, galinčių sukelti prostatitą.

Žinoma, turite rūpintis savo prostata. Vyras, paminėtas šio straipsnio pradžioje, sakėsi po operacijos visiškai pasveikęs. Jo nuomone, „visi vyrai turi kasmet profilaktiškai pasitikrinti“, net jeigu ir nejaučia jokių simptomų.

[Išnaša]

[Rėmelis 21 puslapyje]

Gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH) simptomai

Nurodymai: atsakykite į toliau pateiktus klausimus apibraukdami atitinkamą skaitmenį.

Į 1—6 klausimus atsakykite taip:

0 — nė karto

1 — mažiau nei vieną kartą iš penkių

2 — mažiau nei pusę visų atvejų

3 — pusę visų atvejų

4 — daugiau nei pusę visų atvejų

5 — beveik visada

1. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį baigdami šlapintis jautėte, kad pūslė ne visiškai išsituštino? 0 1 2 3 4 5

2. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį vėl turėjote šlapintis nepraėjus nė dviem valandoms po paskutinio nusišlapinimo? 0 1 2 3 4 5

3. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį buvo sutrikęs šlapimo nutekėjimas — šlapinimasis sustodavo ir vėl atsinaujindavo? 0 1 2 3 4 5

4. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį jautėte, kad jums sunku sulaikyti šlapimą? 0 1 2 3 4 5

5. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį šlapimas tekėjo silpna srove? 0 1 2 3 4 5

6. Ar dažnai per pastarąjį mėnesį jums buvo sunku pradėti šlapintis? 0 1 2 3 4 5

7. Kiek vidutiniškai kartų per pastarąjį mėnesį turėjote keltis iš lovos šlapintis kas naktį — nuo momento, kai atsigulėte, iki tol, kol atsikėlėte? (Apibraukite skaitmenį, nurodantį, kiek kartų.) 0 1 2 3 4 5

Apibrėžtų skaitmenų suma rodys jūsų GPH pobūdį. Lengva: 0—7; vidutinė: 8—19; sunki: 20—35.

[Šaltinio nuoroda]

Sudarė Amerikos urologų asociacija

[Rėmelis 22 puslapyje]

GPH gydymas

▪ VAISTAI. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento ligos požymius, skiriami įvairiausi vaistai. Vaistus gali prirašyti tik gydytojas.

▪ ATIDI SAVISTABA. Pacientas periodiškai tikrinasi sveikatą ir nevartoja jokių vaistų.

▪ OPERACINIS GYDYMAS:

a) transuretrinis prostatos pašalinimas (TUPP). Chirurgas pro šlaplę įkiša tam tikrą instrumentą (rezektoskopą), turintį elektros kilpelę, kuria nukerpami audiniai ir prideginamos kraujagyslės. Jokio pjūvio nereikia. Procedūra trunka apie 90 minučių ir yra ne tokia traumuojanti kaip atvira operacija;

b) transuretrinis prostatos įpjovimas (TUPĮ). Tai panašu į TUPP. Tačiau per šią procedūrą išplečiama šlaplė, šlapimo pūslės kaklelyje bei pačioje prostatoje padarant kelis mažus pjūvius;

c) atvira operacija. Daroma tuomet, kai prostata labai padidėjusi ir negalima atlikti transuretrinių procedūrų. Per atviras operacijas daromi išoriniai pjūviai;

d) lazerio chirurgija. Panaudojant lazerį, išgarinami išvešėję prostatos audiniai.

Kokį gydymą pasirinkti ir ar iš viso gydytis, galutinai nusprendžia pats pacientas. Naujausiame The New York Times laikraščio pranešime pažymima, jog kai kurie specialistai linkę net netirti prostatos vėžio, ypač senyvo amžiaus vyrams, nes „ši liga lėtinė ir nesukelia didelės žalos sveikatai, o tuo tarpu jos gydymas gali turėti labai neigiamą šalutinį poveikį“.

[Rėmelis 22 puslapyje]

Ko turėtumėte paklausti gydytojo prieš operaciją

1. Kokią operaciją jūs rekomenduojate?

2. Kodėl ji reikalinga?

3. Kokie alternatyvūs gydymo metodai?

4. Kokia operacijos nauda?

5. Kokia rizika (pavyzdžiui, nukraujavimo ar impotencijos)?

6. Kas būtų, jeigu nesioperuočiau?

7. Su kuo dar galėčiau pasikonsultuoti?

8. Ar jūs esate daręs šią operaciją be kraujo perpylimo?

9. Kur vyks operacija? Ar tos ligoninės gydytojai ir slaugytojos gerbia paciento teisę atsisakyti kraujo perpylimo?

10. Kokia bus daroma anestezija? Ar anesteziologas turi patirties rengti ligonį operacijai be kraujo perpylimo?

11. Per kiek laiko pasveiksiu?

12. Kiek operacija kainuos?

[Schema 20 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Vyro dubens organų schema

Šlapimo pūslė

Prostata

Tiesioji žarna

Šlaplė

[Iliustracija 23 puslapyje]

Sveika mityba bei nuosaiki mankšta gali padėti sumažinti prostatos vėžio riziką