Stebime pasaulį

Brangiai atsiėjusi klaida

Kompiuterių specialistai su palengvėjimu atsiduso, kai dauguma kompiuterių sistemų sėkmingai perėjo iš 1999 metų į 2000-uosius. Kai kurie analitikai prognozavo, jog daugelis kompiuterių programų suges bei sukels įvairių kitokių gedimų, nes dėl programavimo būdo, kai rašant datas buvo praleidžiami pirmieji du metų skaičiai, kompiuteriai nesugebės atskirti 1900 metų nuo 2000-ųjų. (Žiūrėk 1999 m. vasario 8 d. Atsibuskite! 21—23 puslapius.) Mėgindami išvengti šios nelaimės programuotojai stengėsi ištaisyti tą sistemos klaidą dar prieš lemiamą datą. Kiek atsiėjo šios pastangos? Kaip teigiama Prancūzijos dienraštyje Le Monde, vienos finansininkų grupės paskaičiavimais, „visame pasaulyje išleista nuo 300 iki 600 milijardų dolerių“. Jungtinės Valstijos tam tikslui išleido apie 100 milijardų, o Prancūzija — 20. Palyginimui: Persijos įlankoje kilęs karas sąjungininkams kainavo „46—60 milijardų dolerių“. Tačiau „istorija pasikartos, ... vėl kils naujų nerimą keliančių kompiuterių problemų“, — teigiama žurnale The Wall Street Journal. Laimei, „tikėtina, kad nė viena iš jų nebus tokia nuostolinga, kokia buvo 2000-ųjų kompiuterių krizė“.

Sunkumai dėl slaptažodžių

Dėl pamirštų slaptažodžių JAV įmonės kasmet patiria milijonų dolerių nuostolį, nes smunka darbo našumas bei prireikia techninės pagalbos. „Prieš dvidešimt metų žmonėms tereikėjo prisiminti savo socialinio draudimo numerį bei vieną arba du telefono numerius“, — rašoma laikraštyje The New York Times. Tačiau dabar daugelis įprato naudotis slaptažodžiais, kai reikia pasiekti kompiuterių rinkmenas arba elektroninį paštą. Išties žmonės susigalvoja vis daugiau slaptažodžių, kreipties kodų ir asmens tapatybės numerių. Pavyzdžiui, yra žinoma, jog vienas kompiuterių tinklo administratorius naudojasi net 129 slaptažodžiais. Todėl kai kuriose įmonėse slaptažodžiais paremtos sistemos keičiamos į pirštų atspaudų skaitytuvus bei kitokią modernią įrangą.

Pyktis ir tavo širdis

„Greit užsiplieskiančius žmones beveik triskart dažniau ištinka širdies priepuolis nei tuos, kurie lėti pykti“, — rašoma laikraštyje Globe and Mail. Arti 13000 žmonių dalyvavo šešerius metus trukusiame širdies ligų rizikos tyrime. Jo pradžioje nė vienas iš dalyvių nesirgo širdies liga. Kiekvienam jų buvo pateikta nemažai klausimų ir nustatytas pykčio lygmuo — žemas, vidutinis ar aukštas. Per šešerius metus 256 dalyvius ištiko širdies priepuolis. Tyrimas parodė, jog vidutinį pykčio lygmenį turintiems žmonėms tikimybė susirgti širdies ligomis didesnė 35 procentais. Tyrimo vadovė dr. Dženisė Viljams iš Šiaurės Karolinos universiteto sako: „Pyktis gali būti pagrindinė širdies priepuolio priežastis, ypač vidutinio amžiaus vyrams bei moterims, turintiems normalų kraujo spaudimą.“ Todėl tyrinėtojai siūlo greit užsiplieskiantiems žmonėms pamėginti naudoti stresą slopinančias priemones.

Mažėja rūkalių

„Pasaulis atsisako šimtmetį propaguoto rūkymo“, — pranešama Worldwatch Issue Alert. 1999 metais visame pasaulyje cigarečių buvo surūkyta 11 procentų mažiau nei 1990-aisiais. Jungtinėse Valstijose ši tendencija tęsiasi jau beveik du dešimtmečius: 1999 metais žmonės čia cigarečių surūkė 42 procentais mažiau nei 1980-aisiais. Pranešime nurodytos to priežastys: prieš rūkymą rengiamos kampanijos, vis labiau suvokiama, kad rūkymas pavojingas, bei aukštos cigarečių kainos. Taip pat, kaip teigiama pranešime, „vienam asmeniui tenkančių surūkytų cigarečių kiekis Prancūzijoje nuo 1985-ųjų sumažėjo 19 procentų; Kinijoje nuo 1990 metų šis kiekis sumažėjo 8, o Japonijoje nuo 1992-ųjų — 4 procentais“.

Neapsidraudusieji ignoruoja ligas

Kaip praneša naujienų agentūra „Reuters“, Jungtinėse Valstijose neseniai atliktas tyrimas parodė, jog žmonės, neturintys  sveikatos draudimo, mažiau kreipia dėmesį į ligos požymius ir rečiau ieško gydytojų pagalbos. Tyrimo pranešimas, išspausdintas leidinyje Archives of Internal Medicine, buvo paremtas Nacionalinio sveikatos tyrimo centro duomenimis. Iš jo paaiškėjo, kad sveikatos neapsidraudę žmonės rečiau ieško medikų pagalbos nei apsidraudusieji net pasirodžius sunkios ligos požymiams, pavyzdžiui, susilpnėjus regėjimui arba krūtyje atsiradus mazgeliui. Pranešime buvo teigiama: „Paradoksalu, kad šalyje, kurioje veikia ‛Paciento teisių bilis’, niekaip negali įsigalėti teisė būti pacientu.“

Londono viduramžių zoologijos sodas

Kasinėjimai po žymiuoju Londono Taueriu atskleidė naujų faktų apie „viduramžių žvėryną, kuriame buvo laikoma daugybė gyvūnų“, — pranešama Londono laikraštyje The Sunday Times. Pasak tyrinėtojų, yra įrodymų, jog po dabartiniu Vakarų bokštu gyveno 100 įvairių rūšių gyvūnų, tarp jų raganosis, antilopė, tigrai, stručiai, gyvatės ir aligatoriai. Specialistai jau seniai žinojo apie to zoologijos sodo egzistavimą, tačiau nauji tyrimai karališkajame, universiteto ir bažnyčios archyvuose bei kasinėjimai nušvietė keletą detalių. Tą žvėryną 1210 metais įkūrė karalius Jonas; 1835-aisiais jis buvo uždarytas, nes Regento parke ėmė veikti Londono zoologijos sodas. Tad vieni gyvūnai buvo pergabenti į naująjį zoologijos sodą, o kiti nuplukdyti į Ameriką. Žvėrynas taip ilgai laikėsi daugiausia dėl tolesnių karalių dėmesio bei sąlyginai stabilios šalies padėties. Vyriausiasis Tauerio archyvaras Džefris Parnelis sako: „Tai buvo ilgiausiai veikusi Londono paroda, šimtmečius džiuginusi tiek karališkąją šeimą, tiek prasčiokus.“

Greitas teismas

Kaip rašoma žurnale New Scientist, trys teisėjai Espirito Santo valstijoje (Brazilija) bando kompiuterių programą, sukurtą įvykdyti greitą teismą. Programa, pavadinta Elektroniniu teisėju, yra paleista nešiojamajame kompiuteryje. Kai įvyksta nedidelė avarija, policija įvykio vieton iškviečia teisėją bei teismo sekretorių. Programa sukurta padėti teisėjui pasverti visus įrodymus ir iškart įvykdyti teisingumą. Programa tai daro pateikdama teisėjui įvairius klausimus, pavyzdžiui, „Ar vairuotojas sustojo degant raudonai šviesai?“ arba „Ar vairuotojo girtumo laipsnis neviršija įstatymo leistinos normos?“ Tuomet ji išspausdina savo sprendimą ir paaiškinimus. Pasak New Scientist pranešimo, programa taip pat gali skirti „sumokėti baudas, kompensacijas ir net rekomenduoti įkalinimą“. Tikimasi, kad dabar teisėjai bus našesni bei palengvės perkrautos Brazilijos teisinės sistemos darbas.

Vanduo vilioja pirkėjus

Indijoje kai kurie prekiautojai, norėdami pritraukti pirkėjus, pasinaudoja neseniai praėjusia sausra. Jie kaip priedą prie pagrindinių namų apyvokos reikmenų siūlo nemokamo vandens. Laikraštyje The Times of India pranešama, kad vienas krautuvininkas pažadėjo du vasaros mėnesius keturiskart per savaitę tiekti po 500 litrų vandens kiekvienam pirkėjui, kuris nusipirks orkaitę, šaldytuvą, skalbimo mašiną arba televizorių. Kita parduotuvė už nupirktą šaldytuvą ar televizorių pasiūlė ‛visą vasarą nemokamai tiekti vandenį’. Gudžarato valstijos šiaurvakarių daliai, kenčiančiai nuo didžiausios visų laikų vandens krizės, tokie pasiūlymai atrodo labiau viliojantys nei dovanos iš aukso, sidabro ar nemokami kelialapiai. Radžkoto miesto verslininkai tvirtina, jog siūlant vandenį kaip priedą prekių parduodama trigubai daugiau.

Deimanto paslaptis atskleista

Deimantas — kiečiausia žmonijai žinoma gamtinė medžiaga — susidaro, kai anglis yra veikiama labai aukštos temperatūros bei slėgio. Tačiau kuo virsta pats deimantas, kada yra slegiamas? Mokslininkai 40 metų mėgino rasti atsakymą ir tik neseniai jiems pavyko. „Pasirodo, pakankamai slegiant atitinkamus deimanto kampus, — rašoma laikraštyje The Buffalo News, — kiečiausia žinoma gamtinė medžiaga virsta grafitu — tai yra ta pačia anglimi, ... iš kurios susidariusi.“ Pasak mokslininkų, jie tikisi per bandymus įgytas žinias pritaikyti geresniems deimantiniams įrankiams gaminti.