Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Tulpės išgelbėjo jiems gyvybę

Tulpės išgelbėjo jiems gyvybę

Tulpės išgelbėjo jiems gyvybę

PASKUTINIAISIAIS II pasaulinio karo Europoje mėnesiais naciai užblokavo visus vandens kelius, kuriais buvo gabenamas maistas pagrindiniams Nyderlandų vakarinės dalies miestams. Kaip gali paliudyti daugelis tą laikotarpį pergyvenusių žmonių, pasekmės buvo siaubingos.

Paprastai žmogui reikia maždaug 1600—2800 kalorijų per dieną. Tačiau 1945-ųjų balandį kai kurių Amsterdamo, Delfto, Hagos, Leideno, Roterdamo bei Utrechto gyventojų dienos davinys sumažėjo iki 500—600 kalorijų. Manoma, jog dėl to 1944—1945 metų žiemą badu mirė mažiausiai 10000 civilių gyventojų.

Kaip pasakoja Suzana Monkman, jos šeima išsigelbėjo valgydama tulpių svogūnėlius. „Jie buvo neįtikėtinai šiurkštūs, — sako Monkman, — ir nesuminkštėdavo net verdant. Vis dėlto teko jais tenkintis ir lėtai bei atsargiai kramtyti. Po to mums ištisas dienas peršėdavo gerkles.“ Apmalšinti peršuliui, jei turėdavo, jie suvalgydavo kokią morką ar cukrinį runkelį.

100 gramų tulpių svogūnėlių yra maždaug 148 kalorijos, 3 gramai baltymų, 0,2 gramo riebalų bei 32 gramai angliavandenių. Taip neskanūs tulpių svogūnėliai galbūt daugeliui Nyderlandų gyventojų padėjo išsigelbėti nuo bado mirties.

Baisus nežmoniškumas, apie kurį liudijantys pavyzdžiai neišdildomai įsirėžė daugelio atmintyje, byloja, jog žmonijai būtina tai, kas pažadėta Biblijoje: „Pagal jo [Dievo] pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Internationaal Bloembollen Centrum, Holland