Biblijos požiūris

Ar svarbu, kokį gydymo metodą renkamės?

LIGOS, negalios ir susižalojimai yra mūsų kasdienybė. Ištikti šių sveikatos priešų, daugelis žmonių kreipiasi pagalbos į gydytojus. Jėzus Kristus pripažino galimą tokių pastangų naudą, nes sakė, kad „sveikiesiems nereikia gydytojo, tik ligoniams“ (Luko 5:31, Jr).

Šiuos žodžius užrašęs Biblijos rašytojas Lukas pats buvo gydytojas (Kolosiečiams 4:14). Apaštalui Pauliui kelionėse su Luku tikriausiai buvo naudinga tai, kad pastarasis išmanė mediciną. Tačiau ar Biblijoje apibūdinama, kokie gydymo metodai priimtini krikščionims? Ar svarbu, kokį gydymą pasirenkame?

Šventojo Rašto gairės

Biblija gali padėti asmeniui išmintingai apsispręsti kai kuriais gydymo klausimais. Pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 18:10-12 yra aiškiai pasakyta, kad burtai ir magija ‛pasibjaurėtini’ Jehovos akyse. Paulius taip pat perspėjo neužsiiminėti burtininkavimu (Galatams 5:19-21). Todėl tikrieji krikščionys vengia bet kokių diagnostikos ar gydymo procedūrų su spiritizmo elementais.

Šventajame Rašte taip pat nurodoma, kad Kūrėjas labai rimtai žiūri į gyvybės ir kraujo šventumą (Pradžios 9:3, 4). Pasiryžę paklusti paliepimui ‛susilaikyti nuo kraujo’, Jehovos liudytojai nesutinka, kad jiems būtų atliekamos medicininės procedūros, pažeidžiančios pastarąjį Biblijos nurodymą (Apaštalų darbų 15:28, 29). Tačiau tai nereiškia, kad jie atsisako bet kokio gydymo. Jie nori geriausio gydymo sau  ir savo vaikams. Taigi jie prašo medikų tokio gydymo, kuris nepažeistų jų religinių įsitikinimų.

Apsvarstyk savo žingsnius

Karalius Saliamonas įspėjo: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Patarlių 14:15). ‛Apsvarstyti savo žingsnius’ reikia netgi tuomet, kai tam tikras gydymas nepažeidžia Biblijos principų tiesiogiai. Ne kiekvienas gydymo būdas duoda naudos. Tai, kad Jėzus pasakė, jog ‛ligoniams reikia gydytojo’, nereiškia, kad jis pritarė visiems būdams, kuriais gydėsi to meto žmonės. Jis žinojo, kad kai kurie gydymo būdai buvo tinkami, o kai kurie — ne. *

Šiandien tam tikras gydymas taip pat gali neteikti jokios naudos ar net pakenkti. Visko gerai neapsvarstęs asmuo galėtų bereikalingai rizikuoti sveikata. Taip pat reikia neužmiršti, jog tam tikras gydymas, padedantis vienam, kitam gali būti neveiksmingas ar net žalingas. Kuomet reikia apsispręsti dėl gydymo, nuovokus žmogus kruopščiai apsvarstys visus galimus variantus, užuot ‛tikėjęs viskuo, ką girdi’, netgi tuomet, kai patarimą duoda geranoriški draugai. Ieškodamas patikimos informacijos, kad galėtų apsispręsti apgalvotai, jis pasielgtų ‛protingai’ (Titui 2:12, Jr).

Būk realistiškas ir nuosaikus

Dera rūpintis savo sveikata. Nuosaikiai skirdami dėmesio savo fizinei gerovei, parodome dėkingumą gyvybės dovanos Šaltiniui (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Tačiau rūpindamiesi sveikata krikščionys turi išlaikyti pusiausvyrą. Pavyzdžiui, jei pakankamai sveikas žmogus pradeda skirti pernelyg daug dėmesio sveikatai ir gerai fizinei būklei, jis gali nebepastebėti ‛vertingesnių’ dalykų (Filipiečiams 1:10; 2:3, 4).

Jėzaus dienomis viena sunkiai serganti moteris norėdama pagyti nuo lėtinės ligos ‛išleido visa, ką turėjo’. Ar tai padėjo jai? Jos sveikata ne pagerėjo, o tik pablogėjo, ir tai ją tikriausiai labai nuvylė (Morkaus 5:25, 26). Ji padarė viską, ką galėjo, kad palengvintų savo būklę, tačiau niekas negelbėjo. Šis atvejis rodo, kokios ribotos buvo tų laikų medicinos galimybės. Netgi šiandien, kai medicinos mokslo ir technologijų pažanga akivaizdi, daugelis žmonių patenka į panašią padėtį. Taigi labai svarbu medicinos galimybes vertinti realiai. Šiuo metu tobula sveikata nepasiekiama. Krikščionys supranta, kad dar neatėjo Dievo nustatytas laikas „tautoms gydyti“ (Apreiškimo 22:1, 2). Taigi mes turime išsiugdyti nuosaikų požiūrį į medicininį gydymą (Filipiečiams 4:5, NW).

Taip, labai svarbu, kokį gydymą pasirenkame. Todėl mūsų sprendimas turėtų atspindėti tiek norą pasveikti, tiek troškimą išlaikyti gerus santykius su Dievu. Jei taip darysime, galime su pasitikėjimu laukti, kada puikiame naujajame pasaulyje Jehova ištesės pažadą: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24)

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Sero Luko Fildso „Gydytojas“, 1891 m.

[Šaltinio nuoroda]

Tate Gallery, London/Art Resource, NY