Kodėl meilė išblėsta?

„Atrodo, jog lengviau įsimylėti, negu išsaugoti meilę“ (DR. KAREN KAIZER).

GALBŪT nieko nuostabaus, kad daugėja santuokų, kuriose nebėra meilės. Santuoka — tai sudėtingas žmonių tarpusavio ryšys, kurį daugelis užmezga būdami mažai tam pasiruošę. „Kad gautume vairuotojo pažymėjimą, iš mūsų reikalaujama tam tikrų įgūdžių, — sako dr. Dinas Idelis, — tačiau santuokos liudijimui gauti užtenka parašo.“

Taigi nors yra nemažai tikrai laimingų santuokų, daugybė kitų merdi. Galbūt vienas arba abu sutuoktiniai bendrą gyvenimą pradeda su didžiulėmis viltimis, tačiau jiems trūksta sugebėjimų, būtinų palaikyti tvirtus tarpusavio santykius. „Kai tik žmonės suartėja, — aiškina dr. Haris Raisas, — iš pradžių jie patiria nuostabų vieningumo jausmą.“ Jiems atrodo, jog jų partneris yra „tas vienintelis asmuo žemėje, visa suvokiantis taip pat kaip ir jie. Kartais šis jausmas išblėsta, ir tai gali padaryti santuokai didžiulę žalą.“

Laimei, su daugeliu santuokų taip neatsitinka. Tačiau trumpai apsvarstykime keletą priežasčių, dėl kurių meilė kartais gali išblėsti.

Nusivylimas: ‛aš tikėjausi ne to’

„Kai tekėjau už Džimo, — sako Roz, — maniau, jog tai bus vietinis miegančiosios gražuolės ir žaviojo princo variantas — vien romantika, meilė bei abipusis dėmesys.“ Tačiau netrukus Roz „princas“ nebeatrodė toks žavus. „Pasijutau baisiai juo nusivylusi“, — sako ji.

Daugelyje filmų, knygų bei populiarių dainų meilė vaizduojama nerealiai. Kol draugaujama, tiek vyrui, tiek moteriai gali atrodyti, jog patiria, kaip pildosi nuostabiausia svajonė, tačiau po kelerių metų santuokos jie prieina prie išvados, jog tai iš tikrųjų ir buvo tik svajonė! Jei santuoka nepateisino romantiškos pasakos lūkesčių, gali atrodyti, jog ji visiškai nenusisekusi.

Žinoma, kai kurie lūkesčiai santuokoje yra visai tinkami. Pavyzdžiui, iš sutuoktinio dera tikėtis meilės, dėmesio bei paramos. Tačiau net ir šie norai gali neišsipildyti. „Jaučiuosi beveik taip, tarsi nebūčiau ištekėjusi, — sako Mina, jaunamartė iš Indijos, — vieniša ir apleista.“

Nesuderinamumas: ‛mūsų niekas nesieja’

„Mudu su vyru esame skirtingi iš esmės, — sako viena moteris. — Nepraeina nė dienos, kad neapgailestaučiau ištekėjusi už jo. Mes tiesiog visiškai nesuderinami.“

 Sutuoktinių porai paprastai nereikia daug laiko, kad suvoktų nesą tokie panašūs, kaip atrodė, kol buvo meilinamasi. „Santuoka dažnai atskleidžia tokius bruožus, apie kuriuos, būdami viengungiai, sutuoktiniai nežinojo ir patys“, — rašo dr. Nina S. Filds.

Dėl to po vestuvių kai kurios poros gali padaryti išvadą esančios visai nesuderinamos. „Net ir esant kai kuriems polinkių bei asmenybių panašumams, daugumos sutuoktinių skonis, įpročiai bei pažiūros labai skiriasi“, — sako dr. Aaronas T. Bekas. Daugelis porų nežino, kaip tuos skirtumus suderinti.

 Konfliktai: ‛mes amžinai ginčijamės’

„Stebėtina, kaip mes nesutarėme: bardavomės arba, dar blogiau, ištisas dienas tylėdavome“, — sako Sindi, apmąstydama savo šeimyninio gyvenimo pradžią.

Santuokoje nesutarimai neišvengiami. Tačiau kaip jie sprendžiami? „Normalioje santuokoje, — rašo dr. Danielius Goulmanas, — tiek žmona, tiek vyras gali nevaržomai išsakyti savo nepasitenkinimą. Tačiau dažnai jis išreiškiamas pačiu netinkamiausiu būdu, pykčio įkarštyje užsipuolant sutuoktinio charakterį.“

Kai taip atsitinka, pokalbis virsta mūšio lauku, kuriame nuomonės ginamos su nuožmiu ryžtingumu, o žodžiai, užuot buvę bendravimo priemone, tampa ginklais. Viena specialistų grupė teigia: „Vienas iš žalingiausių dalykų tas, kad partneriai nevaldomų ginčų metu yra linkę išsakyti tai, kas kelia grėsmę jų santuokos gyvybinei jėgai.“

Apatija: ‛mes praradome viltį’

„Aš nebesistengiu gaivinti mūsų santuokos, — prisipažino viena moteris po penkerių bendro gyvenimo metų. — Žinau, jog dabar tai nebepadės. Todėl labiausiai rūpinuosi mūsų vaikais.“

Sakoma, jog tikrasis meilės priešas yra ne neapykanta, o apatija. Iš tikrųjų abejingumas gali padaryti santuokai tiek pat žalos kiek ir priešiškumas.

Deja, kai kurie sutuoktiniai taip įpranta gyventi be meilės, jog praranda bet kokią viltį ką nors pakeisti. Pavyzdžiui, vienas vyras pasakė, jog 23 santuokinio gyvenimo metai buvo panašūs į „darbą, kurio nemėgsti“. Jis pridūrė: „Darai, ką gali geriausia tokiomis aplinkybėmis.“ Panašiai ir moteris, vardu Vendi, prarado viltį pagerinti santykius su vyru, su kuriuo pragyveno septynerius metus. „Bandžiau tai daryti daug kartų, — sako ji, — bet jis visada mane nuvildavo. Puldavau į depresiją. Daugiau stengtis nebenoriu. Jei sužadinsiu savo viltis, patirsiu vien tik sielvartą. Verčiau nepatirsiu nieko: nei džiaugsmo, nei depresijos.“

Nusivylimas, nesuderinamumas, konfliktai bei apatija — tai tik kai kurie veiksniai, galintys išguiti iš santuokos meilę. Aišku, jų esama ir daugiau. Dar keletas paminėta rėmelyje 5 puslapyje. Tad kokia bebūtų nesėkmių priežastis, ar yra viltis žmonėms, kurių santuokoje išblėso meilė?

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

KAS DAR ŽUDO MEILĘ SANTUOKOJE

• Pinigai. „Gali atrodyti, jog biudžeto planavimas, kai būtina kartu darbuotis, sujungiant savo išteklius pragyvenimui bei džiaugiantis savo triūso vaisiais, turėtų padėti sutuoktinių porai palaikyti glaudžius ryšius. Tačiau ir šiuo atveju tai, kas turėtų sieti, dažnai skiria“ (dr. Aaronas T. Bekas).

• Tėvystė. „Esame nustatę, jog gimus pirmajam vaikui 67 procentai sutuoktinių porų patiria nemažą nusivylimą santuoka. Be to, tarp jų kyla aštuonis kartus daugiau konfliktų. Iš dalies taip atsitinka dėl to, kad tėvai yra pavargę ir jiems lieka mažai laiko sau“ (dr. Džonas Gotmanas).

• Melas. „Neištikimybė paprastai susijusi su melu, o melas iš tikrųjų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pasitikėjimas laikomas lemiamu visų sėkmingų santuokų komponentu. Tad ar galima stebėtis, kad melas sugadina vedybinius santykius?“ (dr. Nina S. Filds)

• Lytiniai santykiai. „Labai dažnai būna taip, kad žmonės, kurie ryžtasi skirtis, jau daug metų nepalaiko lytinių santykių. Tarp kai kurių sutuoktinių jie niekada ir nebuvo nusistovėję, o kitiems seksas buvo tiktai mechaniškas vieno iš partnerių fizinių poreikių tenkinimas“ (psichologė klinicistė Džudit S. Valerstain).

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

KAIP TAI VEIKIA VAIKUS?

Ar tai, koks yra jūsų šeimos gyvenimas, daro poveikį vaikams? Dr. Džonas Gotmanas, daugiau kaip 20 metų tyrinėjantis sutuoktinių gyvenimą, mano, jog taip. „Du moksliniai tyrimai, trukę dešimtį metų, — sako jis, — parodė, jog nelaimingiems tėvams žaidžiant su savo kūdikiais, jų širdys plaka smarkiau, taip pat tokie vaikai negreit nusiramina. Vėliau, kad ir koks būtų vaiko protinio lavėjimo koeficientas, dėl šeimyninių konfliktų mokykloje jam vis mažiau sekasi.“ Pasak Gotmano, darnių šeimų vaikai, priešingai, „geriau mokosi bei yra visuomeniškesni, nes tėvai rodo pavyzdį, kaip pagarbiai elgtis su kitais žmonėmis bei įveikti emocinius sukrėtimus“.