Stebime pasaulį

Akims trūksta deguonies

Pasak laikraščio The Globe and Mail, kai kurių žmonių, nešiojančių kontaktinius lęšius, akims trūksta deguonies. Laikraštyje sakoma, jog „akies ragenai [permatomam akies dangalui] negaunant deguonies iš oro, prasideda vaskuliarizacija — deguonies stygiui kompensuoti susidaro naujos kraujagyslės“. Dėl to gali nusilpti žmogaus regėjimas ir jis gali net visiškai apakti. Dr. Raimondas Steinas, Toronto ligoninės vyriausiasis oftalmologas, sako: „Blogiausia yra tai, kad pacientai nesirūpina savo lęšiais ir nesilanko pas specialistą, parenkantį akinius.“ Pastarieji skatina pacientus pasitarti su akių priežiūros specialistais, kad įsitikintų, ar jie nešioja tinkamus kontaktinius lęšius, ir laikytis rekomenduojamo jų nešiojimo tvarkaraščio bei priežiūros instrukcijų.

Mažėja brazilų draugiškumas

Laikraštis O Globo praneša, kad dabar brazilai užmezga mažiau draugiškų santykių nei prieš dešimt metų. Pasak San Paulo universiteto psichologės Meri Abigail de Souza, to priežastys yra šios: nuožmi konkurencija darbo rinkoje, grumtynės siekiant tam tikro pragyvenimo lygio bei laisvalaikio sumažėjimas. Cezaris Vaskonselosas de Souza, San Paulo Adventistų sveikatingumo centro vyriausiasis gydytojas, sako: „Jei norime turėti tikrų draugų, turime išsakyti savo jausmus, atverti širdį ir išlieti džiaugsmą ar liūdesį, kad ir kaip nelengva būtų tai padaryti. Tam reikia aukoti laiko ir nuolat stiprinti emocinius ryšius. Daugelis žmonių norėtų pasidalinti savo jausmais su kitais, tačiau bijo. Nenorėdami rizikuoti, jie nesileidžia į labai artimas draugystes.“

Sielvartavimas ir depresija

Apklausus tiek vyrus, tiek moteris nuo 70-ies iki 79 metų, pasirodė, kad kai kurias našles ir našlius kamuoja ryškūs depresijos simptomai praėjus net dvejiems metams po sutuoktinio netekties. Tyrime dalyvavę žmonės buvo suskirstyti į šešias grupes pagal tai, kiek laiko prabėgo po jų sutuoktinio mirties. Anketomis bei interviu buvo siekiama nustatyti depresijos simptomus. 38 procentai apklausos dalyvių buvo vyrai, o 62 procentai — moterys. Tyrimai parodė, kad neseniai sutuoktinio netekusius žmones depresija kankina devyniskart dažniau nei tuos, kurių sutuoktinis gyvas.

Įjunkę į interneto pornografiją

Tyrimai parodė, kad „mažiausiai 200000 interneto vartotojų yra įjunkę lankytis pornografijos tinklalapiuose, pokalbių kambariuose, skirtuose tik suaugusiems, ar kituose sekso tinklalapiuose“, — pranešama laikraštyje The New York Times. Šiems tyrimams vadovavo Stendfordo bei Dukeino universitetų psichologai. Jie pirmieji paskaičiavo, kiek žmonių yra pavergti interneto pornografijos. Tyrinėtojai sako, kad šie asmenys lankosi suaugusiems skirtuose tinklalapiuose daugiau nei 11 valandų per savaitę. Laikraštyje yra cituojami tokie psichologų žodžiai: „Ši visuomenės sveikatai grėsmę kelianti yda plinta labai greitai ir taip yra iš dalies todėl, kad tik nedaugelis suvokia, jog šis užsiėmimas pavojingas ir kad į tai reikia žiūrėti rimtai.“

AIDS siaubia Afriką

Pasak Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofio Anano, praėjusiais metais Afrikoje nuo AIDS mirė daugiau žmonių nei per karinius konfliktus. Pernai karai šiame žemyne vyko Kongo Demokratinėje Respublikoje, Siera Leonėje, Angoloje, Konge, Etiopijoje, Somalyje, Eritrėjoje ir Sudane. Iš 36 milijonų visame pasaulyje AIDS sergančių žmonių beveik du trečdaliai gyvena Sacharos pietuose esančioje Afrikos dalyje. Dramblio Kaulo Krante kiekvieną mokslo metų dieną nuo AIDS miršta vienas mokytojas, o Botsvanoje vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo nuo 70 iki 41 metų. Manoma, kad Zimbabvėje 2005 metais dėl ŽIV ir AIDS bus išleista apie 60 procentų visų sveikatos priežiūrai skirtų pinigų, tačiau  ir to nepakaks. Londono laikraštyje The Guardian pranešama, kad Malavyje bei Zambijoje vengiama kalbėti apie AIDS, nors ten užsikrėtusiųjų šia liga yra labai daug; Pietų Afrikos Respublikoje sergančiųjų AIDS šalinamasi. „Nė vienas iš mūsų net neįsivaizduojame, kaip smarkiai ši baisi liga paveikė afrikiečių gyvenimą, ekonominį Afrikos pajėgumą ir socialinį bei politinį stabilumą“, — sako Ananas.

Miestai keičia klimatą

„Greitai augantys miestai tampa ‛karštosiomis zonomis’, darančiomis tokį didelį poveikį, kad juose net atsiranda tam tikras vietinis klimatas“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Per dieną miestai kaupia šilumą, o naktį ji išsisklaido į atmosferą. Tokiuose didmiesčiuose kaip Pekinas ir Atlanta oro temperatūra yra aukštesnė 5,5°C ar daugiau. Per praėjusius 19 metų Atlantoje 150000 hektarų miško buvo iškirsta naujų kelių tiesimui ir namų statyboms. Dėl miesto plėtimosi didėja oro užterštumas, kyla netikėtos audros ir mažėja dirbamosios žemės fotosintetinis našumas. Kalbėdamas apie atšilimą miestuose, dr. Markas Imhofas, Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijos mokslininkas, pasakė: „Žmogaus išlikimas priklauso nuo to, ar žemė duos derliaus. Jei žemėje smarkiai pablogės sąlygos vykti fotosintezės reakcijoms, mūsų planeta nebepajėgs išmaitinti žmonių.“ Deja, dažniausiai miestų plėtimuisi aukojama derlingiausia dirbamoji žemė.

Dėl užterštumo banginiai netenka paklausos

Užterštumas netikėtai padėjo kovoje dėl banginių išsaugojimo. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad Japonijos pakrantėse pagautų banginių ir delfinų mėsoje yra didelis kiekis teršalų, tokių kaip DDT, dioksino, įvairių polichlorintų bifenilų ir metilmerkuratų. Buvo ištirta, kad suvalgius vos 50 gramų užterštos delfino mėsos gali kilti didelis pavojus sveikatai. Manoma, kad ši žinia visiškai sužlugdys prekybą banginių mėsa.

‛Savaime išsivalantis’ lotosas

Kodėl lotosas, nuo seno Rytų religijose laikomas šventu, visada toks švarus? Vokiečių mokslininkai sakosi radę atsakymą į šį šimtmečius biologus dominusį klausimą. „Tai, kad šio augalo viršutinis sluoksnis nepraleidžia vandens, yra seniai žinoma, — teigia mokslininkai V. Bartlotas ir K. Nainhuesas. — Tačiau gebėjimas savaime išsivalyti... liko visiškai nepastebėtas.“ Laikraštyje The Sunday Times of India apie tai aiškinama taip: „Vandens lašeliai riedėdami nuo lotoso lapų nuplauna visus nešvarumus ir puikiai nuvalo paviršių.“ Taip yra ne dėl to, kad jo paviršius glotnus. Pažiūrėję per mikroskopą pamatytume, kad lapo paviršius yra šiurkštus, nes ant jo yra daug „gumbelių, raukšlių bei išsikišimų“, sudarančių „išgaubtas ar kupolo formos vandenskyras“. Be to šis augalas yra padengtas hidrofobinio vaško kristaloidais. Mokslininkai sako, kad dėl šios priežasties vanduo ir nešvarumai ant šio augalo blogai laikosi. Jie dar priduria, kad lotosas gali gaminti vašką net nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Dėl šių savybių lotosas nepraleidžia vandens daug efektyviau nei žmogaus pagaminti vandeniui atsparūs dažai ar valymo priemonės.

Užterštas vanduo

Pasaulinis gamtos fondas (PGF) remdamasis tyrimų duomenimis ragina „imtis priemonių“, kol vandens kokybė Prancūzijoje nepablogėjo nepataisomai. Pasak PGF, Prancūzijos požeminiai ir paviršiniai vandenys yra teršiami pesticidais bei nitratais. Nitratais vandenį labiausiai teršia į vandens telkinius patenkantis kiaulių ir galvijų mėšlas. Pranešime sakoma, kad „Bretanės provincijoje aštuoni milijonai kiaulių palieka tiek išmatų, kiek jų būtų mieste, kuriame gyventų 24 milijonai žmonių ir nutekamieji vandenys nebūtų apdorojami!“ Be to, pasak PGF, „stambiuose ūkiuose sunaudojama didžiulis kiekis trąšų“, kurios taip pat teršia vandens telkinius nitratais. Dėl gausaus pesticidų naudojimo auginant kukurūzus nitratų kiekis grūduose dabar 40 procentų viršija leistiną normą. PGF pranešime patariama nesausinti pelkių, o vandens telkinių krantus vėl apželdinti miškais, kurie pasitarnautų kaip natūralūs filtrai.