Auksas, išjudinęs kalnus

Iš Atsibuskite! bendradarbio Ispanijoje

„Kalnas pavirto molio katedra su daugybe smailių. Kaltininkai — auksas ir Roma. Tačiau laikas ir gamta viską sutvarkė taip, kad niekas dėl to nebepyksta“ (Pedras Garsija Trapielas).

ISPANIJOS šiaurės vakaruose dunkso keistas auksingo smiltainio uolų masyvas. Žvelgiant į žaliuojantį kaštainių apklotą atrodo, jog tos grublėtos uolos ir iškilios viršūnės — gamtos jėgų darinys. Tik atsitiktinai užeita tunelio anga atskleidžia seną paslaptį. Šioje vietovėje, dabar vadinamoje Las Medulasu, kitados buvo didžiausia Romos imperijos aukso kasykla.

Visais laikais auksas traukė žmones ir vertė juos eiti per ugnį bei vandenį. Biblinėje Jobo knygoje minima, jog jau prieš tūkstančius metų ieškodami aukso, sidabro ar brangakmenių ‛žmonės rengė kasyklas, iš pamatų griovė kalnus, uolose kirto tunelius’ (Jobo 28:1-10).

Auksas tebebuvo labai vertinamas ir praėjus šimtmečiams, kai pasaulį valdė Roma. Imperatorius Augustas norėjo sustiprinti ekonomiką, o tam buvo būtini sidabrinis denaras bei auksinis aurėjas — pinigai, Romoje pagyvinę prekybą. Be abejo, kad nukaltų pakankamai monetų, jam reikėjo aukso ir sidabro. Tad kur tik pergalingai įžygiuodavo romėnų legionai, vos ne ant kulnų jiems lipdavo aukso ieškotojai.

Kai prieš pat mūsų eros pradžią romėnai pavergė šiaurvakarinę Ispanijos dalį, aukso aptiko ir tenai. Deja, tas „lobis“ buvo paslėptas kalne aliuvinių sąnašų, kurios nė nemanė lengvai pasiduoti. Prireikė pustrečio šimtmečio plušti ir lieti prakaitą, kad anie slapti turtai būtų iškasti.

Vis dėlto romėnai buvo atkaklūs. Darbo jėga daug nekainavo, tad nors kasti reikėjo sunkiai, projektas buvo įgyvendintas. Auksą jie sumanė išgauti pamažu plaudami kalną vandeniu. Kad įvykdytų savo užmojį, romėnai iškasė per 50 kanalų, aukštai kalnuose įrengė keletą stambių talpyklų ir išrausė begalę tunelių.

Kai tam tikroje kalno dalyje būdavo iškasami tuneliai, inžinieriai pripildydavo juos vandens, taip sudarydami slėgį. Plūsdamas vanduo nuardydavo daug žemės. Auksingas smėlis bei uolienos būdavo nunešamos į kalno papėdę, kur juos plaudami ir sijodami žmonės galėjo atskirti auksą. Tada būdavo imamasi kito tunelių tinklo.

Ar vertėjo taip triūsti? Iš Las Medulaso romėnai išgavo kokius 800 tonų aukso. Kad tai  padarytų, darbininkai išjudino kalnus tiesiogine tų žodžių prasme — nuvertė daugiau nei 240 milijonų kubinių metrų žemių. O nukasę vieną dešimtį tonų, to brangaus metalo jie turėjo 30 gramų.

Šiandien ne kažin kas teliko. Išsilaikė tik tuneliai ir išstypę uolos — suardyto kalno dalys, išgraužtos erozijos ir pridengtos kaštainių mišku. Kaip ironiška — ilgaamžiai pasirodė šie saldžius vaisius vedantys medžiai, kuriuos į Ispaniją atvežė patys romėnai, o ne jų iškastas auksas.

[Iliustracija 22 puslapyje]

Auksinė moneta (aurėjas) su imperatoriaus Augusto atvaizdu

[Iliustracija 23 puslapyje]

Las Medulasas — vietovė, kurioje buvusi stambiausia Romos imperijos aukso kasykla

[Iliustracija 23 puslapyje]

Senosios tunelių sistemos dalis

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

Visos monetos: Musée de Normandie, Caen, France