Kaip mažyliai auginami gamtoje

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

BEKRAŠTĖSE žole apaugusiose Afrikos lygumose gimsta jauniklis. Jis dunksteli į žemę ankstyvo ryto saulės šviesoje. Jauniklio motina pasilenkia ir švelniai pakėlusi savo drėgną, dar žvilgantį naujagimį pastato ant netvirtų kojyčių. Kitos patelės bei jauniklio seserys skuba artyn pasigėrėti, paliesti bei apuostyti mažylio. Tesveriantis 120 kilogramų ir nesiekiantis nė 90 centimetrų aukščio, afrikinio dramblio jauniklis sukelia bandoje jaudulį.

Už tūkstančių kilometrų, Amerikos žemyne, ant medžio šakos tvirtai laikosi miniatiūrinis antpirščio dydžio lizdelis. Jame ne didesnių už vabzdžius kamankolibrių porelė globoja du mažus paukščiukus. Šie spalvingi, nepaprastai greit skraidantys paukšteliai yra narsūs tėvai, vysiantys šalin didelius gyvūnus ir net žmones, jei jie bandys prisiartinti prie jų mažylių.

Mus visus traukia gyvūnų jaunikliai. Vaikai žavisi vos tik gimusiais šuniukais. O kas nėra gėrėjęsis žaismingomis kačiukų išdaigomis, miela išraiška mažos beždžionėlės, įsitvėrusios mamos kailio, arba pelėdžiuku, išplėstomis akimis spoksančiu iš savo saugaus lizdo?

Ne visų gyvūnų jaunikliai tokie bejėgiai kaip žmonių vaikai. Kai kurie moka bėgioti nuo pat gimimo, vos tik jų mažos kojytės paliečia žemę. Kiti paliekami apsiginti ir išgyventi visai savarankiškai. Tačiau daugelio vabzdžių bei kitų gyvūnų jauniklių išgyvenimas priklauso nuo  to, kiek juos globoja, saugo, maitina, moko bei prižiūri tėvai, tad jauniklius su tėvais sieja glaudūs ryšiai.

Neįtikėtinas rūpestingumas

Dauguma vabzdžių, žuvų, varliagyvių bei roplių menkai tesirūpina savo palikuonių gerove. Tačiau yra keletas įdomių išimčių. Neįtikėtina, bet vienas rūpestingiausių gyvūnų yra baisusis Nilo krokodilas. Šis šaltakraujis roplys puikiai globoja savo jauniklius. Padėję kiaušinius į šiltą smėlį, tėvai laikosi netoliese, kad apsaugotų savo būsimus palikuonis. Prieš prasikaldami, maži krokodiliukai ima niurnėti, duodami motinai ženklą atkapstyti kiaušinius. Paskui ji savo stipriais nasrais atsargiai surenka jauniklius ir neša prie vandens nuplauti nuo jų smėlį. Yra pastebėta, kad krokodiliukus prausti į vandenį neša ir tėvas krokodilas. Keletą dienų mažyliai plaukioja vandenyje su motina, sekioja paskui ją kaip ančiukai. Taip jie yra apsaugomi.

Gerų tėvų vardo nusipelno net ir kai kurios žuvys. Dauguma gėlavandenių žuvų tilapijų deda ikrus, o paskui juos saugiai laiko burnoje. Išsivystę jaunikliai laisvai plaukioja šalia savo tėvų. Kilus pavojui, tėvai plačiai išsižioja, leisdami žuviukams įsmukti į slėptuvę. Kai pavojus praeina, šie išlenda ir toliau sau plaukioja.

Skruzdėlės, bitės bei termitai taip pat rodo nepaprastą polinkį rūpintis savo jaunikliais bei juos saugoti. Šie bendruomeniniai vabzdžiai gyvena kolonijomis, daro lizdus kiaušinėliams ir neša maistą jaunikliams. Gerai žinomas pavyzdys — naminė bitė. Tūkstančiai darbščių bitučių darbuojasi drauge, rūpindamosi naująja avilio karta. Būdamos instinktyviai išmintingos, jos moka statyti, remontuoti bei valyti perė́jimo patalpas ir net reguliuoti jų temperatūrą bei oro drėgnumą.

Kaip jauniklius peri sparnuočiai

Daugelis paukščių taip pat yra labai geri tėvai ir skiria begalę laiko bei energijos išrinkti lizdui vietą, jį sukrauti ir auginti šeimą. Buvo pastebėta, jog vienas atsidavęs Afrikos ragasnapių patinėlis per 120 dienų, kol patelė perėjo, savo lizde apsilankė daugiau kaip 1600 kartų, atnešdamas jai apie 24000 vaisių gabalėlių!

Kitas patikimas maitintojas — klajojantysis albatrosas. Ieškodamas maisto patinėlis  nuskrenda net tūkstančius kilometrų, o tuo tarpu ištikima patelė kantriai laukia lizde jo sugrįžtant.

Dykumose kai kurie paukščiai savo jauniklių troškulį malšina savotišku būdu. Jie nuskrenda prie vandens šaltinio, pamirko jame savo krūtinės plunksnas ir grįžta į lizdą. Tuomet jaunikliai geria iš jų šlapių plunksnų.

Kai užduotis pamaitinti daug burnų tampa nepakeliama, kai kurių rūšių paukščiai pasikviečia į pagalbą „aukles“ — kitus paukščius. Paprastai tokie pagalbininkai būna suaugę tų tėvų vaikai ir jie noriai padeda maitinti jauniklius bei jais rūpintis.

Tėviška apsauga

Mažų paukštyčių globa yra nuolatinis darbas. Per liūtį, kad jaunikliams būtų šilta bei sausa, paukščiai dažnai uždengia lizdą išskėstais sparnais. O štai varnėnai yra puikūs namų šeimininkai. Kad apsaugotų savo lizdą nuo utėlių bei blusų, šie išradingi paukščiai prirenka tam tikrų nuodingų augalų ir išdėlioja juos lizde bei aplink jį. Tie augalai veikia kaip insekticidai — užmuša arba atbaido kenkėjus.

Nepaprastą išradingumą saugodama jauniklius parodo slankos patelė. Kai iškyla grėsmė, ji tvirtai suspaudžia jauniklį tarp kojų ir kūno, išskleidžia sparnus ir su savo brangiu nešuliu skrenda į saugesnę vietą. Kai kurie narsūs tėvai, kad atitrauktų prie jauniklių besiartinančio plėšrūno dėmesį, sumaniai apsimeta esą sužeisti. Plasnodama ant žemės tarsi sužeista, patelė tol vilioja grobuonį tolyn nuo lizdo, kol pavojus praeina, ir tik tada skrenda į saugią vietą. O tie paukščiai, kurie krauna lizdus ant žemės, plėšrūnus baido apgaulingu balsu. Kai kas nors kėsinasi į Šiaurės Amerikos urvinės pelėdos būstą, ji šnypščia kaip gyvatė. Pirmieji kolonistai buvo įsitikinę, kad tų mažų pelėdų urvuose gyvena barškuolės gyvatės, ir prie jų nesiartindavo!

Motiniškos žinduolių patelės

Gyvūnijos pasaulyje labiausiai motiniška globa pasižymi žinduoliai. Dramblių patelės yra atsidavusios savo palikuonims; tarp jų užsimezga glaudūs ryšiai, kurie išlieka 50 metų. Drambliukas yra labai priklausomas nuo savo motinos. Ji savo milžinišku kūnu pridengia jį nuo kaitrios saulės, švelniai žindo ir leidžia jam mažu straubliuku siekti ir traukti iš jos burnos augalų kąsnelius. Ji reguliariai prausia mažylį, paleisdama vandens čiurkšlę jam ant nugaros ir šveisdama savo straubliu. Auginti drambliuką yra šeimos reikalas, todėl ir kitos patelės rūpinasi savo bandos jauniklių maitinimu, mokymu bei globa.

 Kita motina — begemotė — savo begemotuką gali atsivesti po vandeniu. Jaunikliai puikiai moka žįsti visiškai panirę, tik kartkartėmis iškildami įkvėpti oro. Begemoto patelė nirtulingai gina savo naujagimį.

Mãžosios Afrikos beždžionės irgi yra puikios motinos. Mažylį mama pirmąsias valandas laiko saugiai apkabinusi aplink kaklą arba pečius bent jau viena ranka. Pirmą savaitę beždžioniukas didžiąją dalį laiko praleidžia instinktyviai įsitvėręs motinos kailio. Mama gali duoti savo vaiką prižiūrėti ir kitoms patelėms: joms leidžiama žavųjį naujagimį liesti, šukuoti, glamonėti bei su juo žaisti.

Iš tikrųjų daugelis gyvūnų yra „nepaprastai [„instinktyviai“, NW] išmintingi“, ir jų rūpinimasis jaunikliais byloja apie šiuos nuostabius gabumus (Patarlių 30:24-28). Sugebėjimo suvokti poreikį arba įvertinti padėtį ir išmintingai į ją reaguoti jie niekaip nebūtų galėję įgyti per aklą atsitiktinumą. Tai yra duota protingo visų dalykų Kūrėjo, Jehovos Dievo (Psalmyno 104:24).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Pelėdžiukai

[Iliustracija 16 puslapyje]

Tilapijos saugo savo ikrus burnoje

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy LSU Agricultural Center

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Krokodilai neša savo vaikus

[Šaltinio nuoroda]

© Adam Britton, http://crocodilian.com

[Iliustracija 17 puslapyje]

Albatrosas su savo jaunikliu

[Iliustracija 17 puslapyje]

Ragasnapis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Varnėnas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Slanka

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Begemotės yra stropios globėjos

[Šaltinio nuoroda]

© Joe McDonald

[Iliustracija 18 puslapyje]

Babuinų patelės rūpinasi savo jaunikliais

[Iliustracija 18 puslapyje]

Mãžosios Afrikos beždžionės

[Šaltinio nuoroda]

© Joe McDonald