Kaip susitaikyti su negalia

BŪKITE tikras, kad antplūdis jausmų, kuriuos galbūt patiriate, yra pagrįstas. Nors liga ar negalia galbūt yra akivaizdi tiesa, jūsų protas priešinasi ligos primestoms permainoms. Jūs tarsi varžotės su savo liga dėl pergalės, rungtyniaujate dėl to, kas buvote kažkada bei kuo galėjote tapti, ir liga pirmauja. Tačiau jūs galite pakeisti rungtynių eigą. Kaip?

„Kai iš žmogaus daug ką atima liga, — pažymi dr. Kiti Stein, — jam tai kone prilygsta mirčiai.“ Todėl kai netenkate tokios vertybės kaip sveikata, visiškai normalu leisti sau apraudoti ją kaip kokį mirusį mylimą žmogų. Ir galbūt jūs prarandate daugiau negu tik sveikatą. Viena moteris aiškina: „Turėjau atsisakyti savo darbo..., savo nepriklausomybės, kuria visada mėgavausi.“ Tačiau praradimus vertinkite objektyviai. „Jūs apraudojote, kas prarasta, — priduria dr. Stein, pati serganti išsėtine skleroze, — bet taip pat jums reikia suprasti, ką vis dar turite.“ Iš tikrųjų, kai tik išsiverksite, pamatysite, jog turite nemažai neišnaudotų galimybių, visų pirma — galimybę prisitaikyti.

Jūreivis negali suvaldyti audros, bet gali ją atlaikyti tinkamai pakreipdamas laivo bures. Panašiai ir jūs negalite nugalėti ligos, kuri kaip audra įsiveržė į gyvenimą, tačiau galite prisitaikyti pasitelkdamas savo „bures“, tai yra fizinius, protinius bei emocinius resursus. Kas taip daryti padėjo kitiems sunkiai sergantiems ligoniams?

Perpraskite savo ligą

Atlaikę pirmąjį smūgį, kai paaiškėja diagnozė, daugelis pajunta, jog skaudi tiesa geriau už neapibrėžtą baimę. Baimė žmogų kausto, o paaiškėjus situacijai įmanoma apsvarstyti, ko imtis, — ir dažnai padeda jau vien tai. „Atkreipkite dėmesį, jog nusprendęs, kaip bandysite įveikti kokį nors nerimą keliantį dalyką, pasijuntate daug geriau, — pažymi dr. Spygelis iš Stenfordo universiteto. — Kai planuojate, ką darysite, jūsų nerimas sumažėja kur kas anksčiau, nei iš tikrųjų imatės veiksmų.“

Galbūt jaučiate poreikį daugiau sužinoti apie savo būklę. Pasak vienos Biblijos patarlės, „pažinimas padidina jėgas“ (Patarlių 24:5, Brb). „Pasiimkite knygų iš bibliotekos. Kuo geriau pažinkite savo ligą“, — pataria vienas vyras, ligos prirakintas prie lovos. Sužinojęs apie įmanomus gydymo bei prisitaikymo metodus, galbūt pamatysite, kad jūsų aplinkybės nėra tokios jau blogos kaip baiminotės. Gal net rasite priežasčių būti optimistiškas.

Vis dėlto vien tik gerai perprasti savo ligą nėra galutinis jūsų tikslas. Dr. Spygelis aiškina: „Informacijos rinkimas yra dalis to svarbaus proceso, per kurį susitaikote su liga, susipažįstate su ja bei teisingai įvertinate padėtį.“ Pripažinimas, kad jūsų gyvenimas pasikeitė, tačiau nesibaigė, yra sunkus ir dažnai lėtas procesas. Tačiau kaip tik tą žingsnį nuo ligos suvokimo protu iki emocinio prisitaikymo jūs galite žengti. Kaip?

Išlaikykite pusiausvyrą

Kad susitaikytumėte su liga, galbūt jums reikia pakoreguoti savo požiūrį į ją. Juk pripažinimas, kad sergate, nėra pralaimėjimo ženklas, kaip ir jūreivio pripažinimas, jog jis pateko į audrą: realus audros įvertinimas skatina jį veikti. Taigi, kad jūs susitaikote su liga, nėra pralaimėjimas,  bet, kaip pareiškė viena sunkiai serganti moteris, „žingsnis į priekį nauja kryptimi“.

Net jeigu nusilpo fizinės jėgos, galbūt reikia prisiminti, kad nebūtinai tai turi paveikti jūsų protines, emocines bei dvasines savybes. Pavyzdžiui, ar tebeturite protinius sugebėjimus, galite tvarkyti reikalus bei mąstyti? Galbūt išliko jūsų šilta šypsena, noras rūpintis kitais, būti geru klausytoju bei tikru draugu. Ir, visų svarbiausia, jūs vis dar tikite Dievą.

Be to, turėkite omenyje, kad nors ir negalite pakeisti visų savo aplinkybių, nuo jūsų priklauso, kaip į jas reaguosite. Irena Polin iš Nacionalinio vėžio instituto tvirtina: „Jūs atsakingas už tai, kaip reaguojate į savo ligą. Tai yra jūsų rankose, nesvarbu, kokią naštą užkrauna liga.“ Helen, 70-metė moteris, serganti progresuojančia išsėtine skleroze, tvirtina: „Ne tiek pati liga, kiek jūsų reakcija į ją nulemia, ar atgausite pusiausvyrą.“ Vyras, jau daug metų kovojantis su negalia, sako: „Optimistinis požiūris yra tarsi kilis, kuris išlaiko laivą tiesų.“ Iš tikrųjų Patarlių 18:14 teigiama: „Gaji dvasia palaiko žmogų ligoje, o kai dvasia suserga, kas gali ją pagydyti?“

Vėl imkitės veiklos

Galbūt atgavęs emocinę pusiausvyrą klausite ne ‛Kodėl tai atsitiko būtent man?’, o ‛Kadangi tai atsitiko būtent man, ką galėčiau daryti?’ Dabar jūs galite nuspręsti žengti tolesnius žingsnius. Aptarkime keletą iš jų.

Įvertinkite savo padėtį, apmąstykite, ką reikia pakeisti, ir stenkitės pakeisti, ką galite. „Jūsų liga yra proga įvertinti gyvenimą iš naujo — kvietimas pabusti, o ne pasiduoti mirčiai“, — tvirtina dr. Spygelis. Paklauskite savęs: ‛Kas man buvo svarbu prieš susergant? Kodėl tai turi pasikeisti?’ Užduokite sau tokius klausimus, kad išsiaiškintumėte ne tai, ko daugiau nebedarysite, o ką dar įmanoma daryti, tik galbūt kitaip. Pavyzdys — anksčiau paminėta Helen.

Per paskutinius 25 metus dėl išsėtinės sklerozės nusilpo jos raumenys. Iš pradžių ji vaikščiojo laikydamasi vaikštynės. Vėliau moteris ėmė nebevaldyti dešinės rankos ir remdavosi tik kairiąja. Po to pasidavė ir kairioji. Tuomet, maždaug prieš aštuonetą metų, ji nustojo vaikščioti. Dabar ją turi  nuprausti, pamaitinti bei aprengti kiti. Tai Helen liūdina, tačiau ji sako: „Vis dar vadovaujuosi devizu ‛galvok apie tai, ką gali daryti, o ne ką darydavai’.“ Padedama vyro ir ją lankančių slaugytojų bei būdama išradinga pati, ji iš dalies sugeba tęsti veiklą, kuri ją visada džiugino. Pavyzdžiui, nuo 11 metų svarbi jos gyvenimo dalis buvo dalytis Biblijos pažadu apie būsimą taikų naująjį pasaulį. Tai ji kiekvieną savaitę daro ir dabar (Mato 28:19, 20). Helen aiškina, kaip:

„Aš paprašau ateinančios slaugytojos palaikyti laikraštį. Mudvi kartu skaitome nekrologus ir kai kuriuos iš jų pasižymime. Tada slaugytojai išsakau mintis, kurias norėčiau perduoti mirusiojo giminaičiams, ir ji parašo laišką. Kartu su laišku siunčiu brošiūrą „Kai miršta tavo mylimas asmuo“, * kurioje aiškinama Biblijos guodžianti prikėlimo viltis. Tai darau kiekvieną sekmadienio popietę. Man teikia džiaugsmo, kad vis dar galiu dalytis gerąja naujiena apie Karalystę su kitais.“

Nusistatykite deramus bei pasiekiamus tikslus. Viena iš priežasčių, kodėl Helen stengiasi pakeisti, kas įmanoma, yra ta, kad taip ji gali nusistatyti tikslus ir jų siekti. Jums tai irgi svarbu. Kodėl? Todėl, kad nusistatydamas tikslus jūs kreipiate savo mintis į ateitį, o pasiekęs juos jaučiate pasitenkinimą. Be to, tai gali šiek tiek sugrąžinti pasitikėjimą savimi. Tačiau nusistatytas tikslas turi būti konkretus. Pavyzdžiui, jūs galite ryžtis: ‛Šiandien perskaitysiu vieną Biblijos skyrių.’ Nusistatykite tikslus, kurie realūs būtent jums. Kadangi jūsų fizinės bei emocinės galimybės ne tokios kaip kitų sunkiai sergančių asmenų, galbūt nepajėgsite siekti tokių pat tikslų kaip jie (Galatams 6:4).

„Kad ir koks nereikšmingas atrodytų tikslas, kai jį pasieki, jauti paskatą daryti daugiau“, — sako Leksas, gyvenantis Nyderlanduose. Daugiau kaip prieš 20 metų, būdamas 23-ejų, jis patyrė avariją ir liko paralyžiuotas. Per daugybę fizioterapijos  užsiėmimų jis buvo skatinamas siekti kokių nors tikslų, pavyzdžiui, frotiniu rankšluosčiu apsiprausti veidą. Kad ir vargiai, jam pavyko. Pamatęs, jog pasiekė užsibrėžtą tikslą, jis nusistatė kitą — pats nuimti ir atgal užsukti dantų pastos tūbelės dangtelį. Jam vėl pavyko. „Nors tai nebuvo lengva, — sako Leksas, — supratau, jog galiu nuveikti daugiau, nei maniau.“

Iš tikrųjų žmonos Tinekės padedamas Leksas ėmėsi sudėtingesnių tikslų. Pavyzdžiui, jos lydimas, dabar jis invalido vežimėliu lankosi po namus ir dalijasi Biblijos žinia su kitais. Be to, kas savaitę aplanko vieną sunkiai sergantį vyrą, su kuriuo studijuoja Bibliją, ir jį padrąsina. Leksas sako: „Padėdamas kitiems jaučiu didžiulį pasitenkinimą.“ Kaip tvirtinama Biblijoje, „palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).

Gal jūs irgi galite užsibrėžti tikslus padėti kitiems? Dėl savo ligos ar negalios galite būti ypač sumanus guodėjas, nes jūsų patiriami sunkumai daro jus jautresnį kitų skausmui.

Bendraukite su kitais. Medicininiai tyrimai rodo, jog bendravimas su kitais teigiamai veikia sveikatą, o jo stoka — priešingai — daro neigiamą poveikį. „Socialinė izoliacija tokia pat pražūtinga kaip ir rūkymas“, — teigia vienas tyrinėtojas. Jis priduria: „Daugiau bendrauti su kitais jūsų sveikatai gali būti tiek pat naudinga, kaip ir mesti rūkyti.“ Nenuostabu, jog jis prieina prie išvados, kad mūsų sugebėjimas bendrauti „gyvybiškai svarbus“! (Patarlių 18:1, Brb)

Tačiau, kaip paminėta ankstesniame straipsnyje, bėda gali būti ta, kad kai kurie jūsų draugai nustoja jus lankę. Savo labui jūs turite užkirsti kelią susvetimėjimui. Tačiau kaip? Galite pradėti kviestis draugus.

Jus lankyti tebūna malonu. * Apie savo ligą geriau daug nekalbėti, kad tai lankytojams neįgristų. Viena sunkiai serganti moteris išsprendė šią problemą, su vyru apie savo ligą kalbėdama kuo mažiau. „Mes tiesiog turėjome nustatyti ribas“, — sako  ji. Iš tikrųjų jūsų liga neturi užgožti visų kitų dalykų. Vienas žmogus, aplankęs prie lovos prikaustytą draugą ir pasikalbėjęs su juo apie meną, istoriją bei tikėjimo Jehova priežastis, pasakė: „Jis negyvena vien savo liga. Mudu puikiai pasikalbėjome.“

Jūsų draugams bus malonu užsukti, jei išlaikysite gerą humoro jausmą. Be to, juoktis naudinga ir jums. „Humoras padeda tvarkytis visokiose situacijose ir su visokiomis situacijomis“, — sako vienas vyras, sergantis Parkinsono liga. Iš tiesų juokas — veiksmingas vaistas. Patarlių 17:22 užrašyta: „Linksma širdis — geras vaistas.“ Net kelios minutės juoko bus naudingos. Be to, „kitaip nei kiti jūsų vartojami vaistai, juokas yra visiškai nepavojingas, nenuodingas ir malonus, — pažymi rašytoja Suzana Milstri Vels, pati serganti sunkia liga. — Juokdamiesi neprarandame nieko, išskyrus blogą nuotaiką“.

Ieškokite būdų sumažinti stresą. Tyrimais patvirtinta, jog stresas gali paaštrinti fizinius ligos simptomus, o jam atlėgus jie darosi labiau pakenčiami. Todėl kartais sugalvokite ką nors nauja (Mokytojo 3:1, 4). Nesutelkite dėmesio vien tik į ligą. Jei negalite išeiti iš namų, pabandykite atsipalaiduoti klausydamasis ramios muzikos, skaitydamas knygas, pasilepindamas vonioje, rašydamas laiškus arba eiles, tapydamas paveikslus, grodamas muzikos instrumentu, kalbėdamasis su patikimu draugu ar darydamas ką kita. Tai neišspręs jūsų problemų visiškai, bet gali suteikti laikiną atokvėpį.

Jei galite judėti, vaikščiokite, eikite apsipirkti, darbuokitės sode arba, jei įmanoma, išvykite atostogų. Žinoma, liga kelionę gali apsunkinti, tačiau pasiruošus iš anksto ir turint šiek tiek išradingumo kliūtis galima įveikti. Pavyzdžiui, anksčiau paminėti Leksas ir Tinekė sugebėjo nuvykti į užsienį. „Iš pradžių jautėme įtampą, — sako Leksas, — bet paatostogavome puikiai!“ Nors liga yra jūsų gyvenimo dalis, ji neturi užgožti paties gyvenimo.

Semkitės stiprybės iš tikėjimo. Tikrieji krikščionys, kuriems pavyko susitaikyti su sunkia negalia, tvirtina, jog tikėjimas Jehovą Dievą ir bendravimas su krikščionių susirinkimu jiems yra nuolatinis paguodos bei stiprybės šaltinis. * Štai keletas jų minčių apie tai, kaip jiems padeda malda, Biblijos studijavimas, ateities apmąstymai bei krikščionių sueigų lankymas Karalystės salėje:

● „Retkarčiais mane apima depresija. Tada meldžiuosi Jehovai ir jis atnaujina ryžtą toliau daryti tai, ką galiu“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; Luko 11:13).

● „Biblijos skaitymas ir perskaitytos medžiagos apmąstymas labai padeda išlaikyti vidinę ramybę“ (Psalmyno 63:7 [63:6, Brb]; 77:12, 13 [77:11, 12, Brb]).

● „Biblijos studijavimas man primena, kad tikrasis gyvenimas dar ateityje ir kad aš ne amžinai būsiu neįgali“ (Izaijo 35:5, 6; Apreiškimo 21:3, 4).

● „Tikėjimas Biblijoje užrašytu ateities pažadu teikia man jėgų rūpintis šia diena“ (Mato 6:33, 34; Romiečiams 12:12).

● „Sueigos Karalystės salėje padeda mąstyti apie ugdančius dalykus, o ne apie savo ligą“ (Psalmyno 26:12; 27:4).

● „Malonus bendravimas su susirinkimo nariais glosto man širdį“ (Apaštalų darbų 28:15).

Biblija mus patikina: „Geras yra Viešpats, tvirtovė nelaimės dieną. Jis apsaugo, kas juo pasitiki“ (Nahumo 1:7). Tvirti ryšiai su Dievu Jehova ir bendravimas su krikščionių susirinkimu yra paguodos bei  stiprybės šaltinis (Romiečiams 1:11, 12; 2 Korintiečiams 1:3; 4:7).

Skirkite laiko sau

Viena socialinė darbuotoja, padedanti žmonėms prisitaikyti prie ilgalaikės ligos poveikio, pažymi, jog susitaikyti su sunkia liga arba invalidumu pavyksta „ne tuoj pat — tam reikia laiko“. Kitas specialistas pataria skirti sau laiko, nes mokotės „visiškai naujų įgūdžių — kovoti su sunkia liga“. Supraskite, kad net būdamas optimistas galite patirti sunkių dienų ar net savaičių, kai liga jus gniuždys. Tačiau ilgainiui jums gali būti vis lengviau nugalėti šiuos jausmus. Štai ką viena moteris pasakė apie save: „Labai nustebau, kai suvokiau, kad per visą dieną nė karto neprisiminiau apie vėžį... Prieš kurį laiką niekada nebūčiau pagalvojusi, jog tai įmanoma.“

Iš tikrųjų, pergyvenę pirminį baimės jausmą ir nusistatę sau naujus tikslus, vėliau nustebsite, kaip puikiai pajėgiate prisitaikyti, — tai paliudys pavyzdys kitame straipsnyje.

[Išnašos]

[Iliustracija 7 puslapyje]

Perpratęs savo ligą, galite lengviau su ja susitaikyti

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kitų padedama Helen kuria padrąsinančius laiškus

[Iliustracija 8 puslapyje]

„Man džiugu dalytis gerąja naujiena apie Dievo Karalystę“

[Iliustracijos 9 puslapyje]

„Supratau, jog, nors ir paralyžiuotas, galiu nuveikti daugiau, nei maniau“ (Leksas)