Bangos, nešančios mirtį. Mitai ir tikrovė

SAULĖ nusileido vos prieš porą minučių. Šį tykų penktadienį, 1998-ųjų liepos 17-ąją, vyrus, moteris ir vaikus iš kelių kaimelių šiaurinėje Papua ir Naujosios Gvinėjos pakrantėje nelauktai sukrėtė 7,1 balo stiprumo žemės drebėjimas. „Galingiausias smūgis, — sakoma leidinyje Scientific American, — sudrebino 30 kilometrų pakrantės ruožą... ir toliau nuo kranto deformavo vandenyno dugną. Jūros vandenys ūmai sukilo ir pagimdė bauginantį cunamį.“

Vienas liudininkas pasakoja išgirdęs tarsi tolimą griaustinį, kuris jūrai slūgstant žemiau įprastos atoslūgio ribos palaipsniui slopo. Po keleto minučių jis pastebėjo pirmąją maždaug trijų metrų aukščio bangą. Ši užliejo jį besistengiantį pabėgti. Antroji, didesnė, sulygino su žeme to žmogaus kaimą ir patį nubloškė į maždaug už kilometro buvusį mangrovių mišką. „Iš jūros žolių, karančių palmių viršūnėse, aišku, kad bangų aukštis siekė 14 metrų“, — pranešama žurnale Science News.

Tą vakarą milžiniškos bangos nusinešė mažiausiai 2500 žmonių gyvybių. Ironiška — po šio įvykio viena lentpjūvė paaukojo medienos naujoms mokykloms statyti, tačiau beveik neliko kam mokytis. Kone visi vaikai (per 230) žuvo nuo cunamio.

Kas yra cunamiai?

Tsunami — japoniškas žodis, reiškiantis „uosto banga“. Tai „taiklus terminas,  — sakoma knygoje Tsunami!, — kadangi šios milžiniškos bangos atnešdavo mirtį daugybei Japonijos uostų bei pakrantėje įsikūrusių kaimų, juos sunaikindamos“. Iš kur tos pamišusios bangos turi tiek baimę keliančios galios ir kodėl jos tokios didelės?

Cunamiai kartais klaidingai vadinami potvynio bangomis, tai yra tarsi būtų paprasčiausi dėl saulės ir mėnulio gravitacinės traukos atsirandantys vandens lygio pokyčiai (potvyniai bei atoslūgiai). Negalima cunamiams prilyginti net ir stambių bangų, kartais viršijančių 25 metrus, nes jas sukelia štorminiai vėjai. Jei nardytum po potvynio bangomis, pajustum, kad kuo giliau, tuo jos silpnesnės. Labai gilių vandenų jos nėmaž neišjudina. Tačiau cunamiai visai kitokie. Jie apima vandenis iki pat dugno, kokio gylio vandenynas bebūtų!

Taip yra todėl, kad cunamį dažniausiai sukelia smarkūs geologiniai pokyčiai jūros dugne. Dėl to mokslininkai kartais vadina jį seisminėmis bangomis. Jei dugnas pakyla, suformuojamas vandens stulpas ir iškyla jūros plotas, apimantis iki 25000 kvadratinių kilometrų. Vandenyno dugnas gali ir įdubti — tada ir paviršiuje staiga atsiranda įduba.

Abiem atvejais sunkio jėga priverčia vandenį tai kilti, tai leistis. Toks sujudimas tarsi į tvenkinį mestas akmenukas iš centro vieną po kitos paskleidžia daug bangų. Šis reiškinys išsklaido mitą, neva cunamis — tik pavienės įnirtusios bangos. Anaiptol, dažniausiai tai būna visa bangų virtinė. Cunamiai gali susidaryti ir išsiveržus ugnikalniams ar dėl povandeninių nuošliaužų.

Per visą istoriją bene daugiausiai nuniokojo cunamis, sukeltas 1883-iųjų rugpjūtį sprogusio Krakatau ugnikalnio Indonezijoje. Kai kurios bangos tada siekė net 41 metrą virš jūros lygio. Jos nušlavė maždaug 300 pakrantės miestų ir kaimų. Tikėtina, kad aukų būta daugiau kaip 40000.

„Dvilypis“ cunamis

Vėjo sukeltų bangų greitis niekad nebūna didesnis nei 100 kilometrų per valandą; paprastai jos daug lėtesnės. „Tačiau cunamio bangos, — teigiama knygoje Tsunami!, — vandenyno gilumoje gali lėkti tarsi reaktyvinis lėktuvas — stulbinančiu 500 mylių [800 kilometrų] per valandą greičiu.“  Vis dėlto giliuose vandenyse jos nepavojingos. Kodėl?

Pirma, atviroje jūroje bangos paprastai tėra trijų metrų aukščio. Antra — nuo vienos iki kitos bangos keteros gali būti šimtai kilometrų, dėl to jos labai nuožulnios. Taigi šios galiūnės gali praslinkti po laivu visiškai nepastebėtos. Atokiau nuo vienos iš Havajų salų plūduriavusio laivo kapitonas nė nenutuokė, kad apačioje keliauja cunamis, kol nepastebėjo stambių krantą atakuojančių bangų. Kad būtų saugūs, laivai turi būti ten, kur vandens gylis siekia bent 100 fadomų, tai yra 180 metrų.

Artėdamas prie kranto ir pasiekęs seklesnes vietas cunamis visiškai pasikeičia. Dėl trinties su jūros dugnu bangos čia sulėtėja, tačiau ne tolygiai. Jų galas visada būna giliau nei priekis ir juda truputį greičiau. Slegiamos bangos greitis mažėja ir ji kyla į viršų. Tada kitos bangos, sekusios iš paskos, prisiveja priekines ir su jomis susilieja.

Galiausiai cunamis gali užplūsti krantą arba suduždamas, arba lyg vandens siena. Tačiau dažniausiai jis būna kaip staigus potvynis, kuris perkopia aukščiausio vandens pakilimo žymę. Vanduo kartais iškyla daugiau nei 50 metrų virš jūros lygio ir toli į sausumą nubloškia žolių, žuvų ir net koralų, šluodamas viską, kas tik pasitaiko kelyje.

Pirmieji artėjančio cunamio ženklai gali apgauti — ne visada iškart regima link kranto lekianti didelė banga. Kartais būna visiškai priešingai — vanduo neįprastai nusenka, palikdamas sausus paplūdimius, įlankas bei prieplaukas ir smėlyje ar purve besivoliojančias žuvis. Nuseks vanduo ar ne, priklauso nuo to, kuri bangų virtinės dalis krantą pasieks pirmoji — iškilusi ar įdubusi. *

Kai pajūris išdžiūsta

Havajų saloje Maujyje slinko ramus 1837-ųjų lapkričio 7-osios vakaras. Kaip aiškinama knygoje Tsunami!, maždaug 19 valandą vanduo ėmė trauktis iš paplūdimio, apnuogindamas rifą ir ant smėlio palikdamas žuvų. Daugelis nustebusių salos gyventojų puolė jų rinkti, tačiau kai kurie tikriausiai iš savo patirties suvokė, kas dedasi, ir leidosi bėgti į kuo aukštesnę vietą. Neilgai trukus baisus vandens kalnas užpylė visą kaimą — 26 šiaudines trobeles, jų šeimininkus bei galvijus, — nunešdamas kokius 200 metrų ir suversdamas į vieną ežeriūkštį.

Tą patį vakarą kitos salos paplūdimyje tūkstančiai buvo susirinkę atlikti religinių apeigų. Vėlgi vanduo netikėtai nuslūgo ir smalsūs havajiečiai miniomis pasileido prie jūros. Tada lyg perkūnas iš giedro dangaus atsirado milžiniška banga, pakilusi 6 metrus  aukščiau nei įprasta ir, pasak vieno liudininko, „lenktynių žirgo greičiu“ užplūdo krantą. Atslūgdamas vanduo į jūrą nusitempė net gerus plaukikus ir kai kurie išsekę nuskendo.

Ar jie dažni?

„Nuo 1990 metų 10 cunamių nusinešė daugiau nei 4000 aukų, — sakoma leidinyje Scientific American. — Per tą laiką iš viso pasaulyje jų užregistruota 82 — žymiai daugiau nei vidutiniškai (57) per vieną istorijos dešimtmetį.“ Tačiau žurnale priduriama, kad šie skaičiai padidėjo gausėjant informacijai, o aukų padaugėjo, nes pajūryje apsigyvena vis daugiau žmonių.

Dažniausiai cunamiai siautėja Ramiajame vandenyne, nes jo teritorijoje vyksta daugiausia žemės drebėjimų. Iš tiesų „tikriausiai nepraeina nė metai, kad kur nors Ramiajame vandenyne nekiltų bent vienas visa niokojantis cunamis“, — sakoma viename šaltinyje. Ten pat priduriama, kad „Jungtinėse Valstijose per paskutinius penkiasdešimt metų dėl 62 procentų visų žūčių, susijusių su žemės drebėjimais, buvo kalti cunamiai“.

Ar įmanoma juos numatyti?

Nuo 1948 iki 1998 metų Havajuose maždaug 75 procentai visų perspėjimų apie cunamį buvo klaidingi. Savaime suprantama, tai ramybės nesuteikia. Vis dėlto dabar imta naudotis daug modernesne prognozavimo įranga. Pagrindinė šios įrangos dalis — dugno slėgio matuoklis (DSM), kuris, kaip rodo pavadinimas, yra nuleidžiamas šimtus metrų gilyn į vandenyno dugną.

Cunamiui (nors ir 1 centimetro aukščio) keliaujant pro šį labai jautrų prietaisą, fiksuojami vandens slėgio pokyčiai. Garso bangomis DSM perduoda informaciją į tam tikrą plūdurą, kuris nukreipia ją į palydovą. Tada signalą gauna cunamių stebėjimo centras. Mokslininkai įsitikinę, jog ši tobulesnė sistema, iš anksto perspėjanti apie artėjantį pavojų, sumažins klaidingų pranešimų skaičių.

Norint užtikrinti saugumą turbūt svarbiausia, kad visuomenė būtų budri ir informuota. Net pati geriausia perspėjimo įranga nepadės, jei žmonės ją ignoruos. Taigi jei gyveni žemoje vietovėje šalia vandenyno, kur gali siautėti cunamis, išgirdęs vietinės vadovybės perspėjimą apie tokią stichiją, pajutęs žemės drebėjimą ar pamatęs parsiaučiančią neįprastą bangą, tuojau pat ieškok kokios nors aukštumos. Atmink, atviroje jūroje cunamis gali lėkti tarsi reaktyvinis lėktuvas, todėl arti kranto jis tebejuda labai greitai. Tad jei jau išvydai tokią bangą, turbūt nuo jos nebepabėgsi. Na, o jeigu kylant cunamiui tu mėgaujiesi kruizu ar žvejyba atviroje jūroje, atsipalaiduok — tavo kavos puodelis ar vyno taurė stovės kaip stovėję.

[Išnaša]

[Schema 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Cunamiai paprastai susiformuoja dėl seisminio judėjimo vandenyno dugne

SPRŪDIS

SUSIFORMAVIMAS

SKLIDIMAS

ANTPLŪDIS

[Schema 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Cunamius stengiamasi numatyti naujoviška gilumine prognozavimo įranga

PALYDOVINIS RYŠYS

PLŪDURAS

HIDROFONAS

INKARAS

GARSO RYŠYS

CUNAMIUS PROGNOZUOJANTIS PRIETAISAS

5000 metrų

[Šaltinio nuoroda]

Karen Birchfield/NOAA/Pacific Marine Environmental Laboratory

[Iliustracija 25 puslapyje]

Cunamio sviesta lenta pervėrė šią sunkvežimio padangą

[Šaltinio nuoroda]

U.S. Geological Survey

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Skoč Kepo švyturys Aliaskoje prieš 1946-ųjų nelaimę (kairėje)

Švyturio griuvėsiai (viršuje) praūžus cunamiui

[Šaltinio nuoroda]

U.S. Coast Guard photo

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

U.S. Department of the Interior