Neoranžiniai apelsinai
Neoranžiniai apelsinai
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE
AR BŪNA neoranžinių apelsinų? Italijos saloje Sicilijoje žmonės iškart atsakytų: „Būna — raudonų!“
Mes turime omenyje raudonuosius Sicilijos apelsinus. Jie ypatingi ryškia minkštimo spalva, kuri gali būti labai įvairi: oranžinė su ryškiai raudonomis gyslelėmis, skaisčiai raudona, tamsiai raudona ir beveik juoda. Apelsinų žievelė yra oranžinė su raudonu arba purpuriniu atspalviu, o aromatas toks gaivus, kad net seilė tįsta. Jie puikaus saldrūgščio skonio, o kai kurie žmonės net jaučia „šiokį tokį avietės“ prieskonį.
Citrusai Italijoje auginami jau nuo senų laikų. Manoma, kad apelsinai Sicilijon pateko iš Azijos ketvirtajame mūsų eros amžiuje, bet jie buvo šviesūs (ne raudoni) ir rūgštūs. Maždaug XIV ir XV šimtmetyje portugalai į Europą atvežė saldžiuosius apelsinus, o iš čia jie drauge su kitais citrusais pateko į Šiaurės ir Pietų Ameriką. Tačiau Sicilijoje raudonieji apelsinai kaip rūšis pirmą kartą buvo viešai pripažinti tik XX amžiaus pradžioje.
Kodėl jie raudoni?
Visi apelsinai turi karotino — to paties gelsvai oranžinio pigmento, kuris nudažo kiaušinių trynius bei morkas. O „Moro“, „Tarocco“ ir „Sanguinello“ veislių raudonieji Sicilijos apelsinai ypatingi tuo, kad juose susidaro raudonas pigmentas — antocianas, nudažantis prinokusius vaisius jiems būdinga raudona spalva. * Tačiau tik pamėgink perkelti apelsinmedžius iš tos nedidelės teritorijos Katanijos, Sirakūzų bei Enos provincijose kitur ir vaisiai gali užaugti nebe raudoni. Kodėl? Kuo ypatinga ši rytinė Sicilijos dalis?
Nevisiškai aišku, kas paskatina antociano sintezę raudonuosiuose Sicilijos apelsinuose. Be to, dar reikia ištirti, kaip vaisiaus pigmentaciją veikia dirvožemis, jei iš viso kaip nors veikia. Kitos sąlygos vaisiui nokstant arba skatina, arba slopina raudonojo pigmento sintezę. Pavyzdžiui, buvo pastebėta, kad vaisius ima rausti, kai naktys būna šaltos, o dienos saulėtos. Skonis irgi priklauso nuo daugelio veiksnių: apsčiai gavę saulės šviesos, vaisiai susintetina tinkamą monosacharidų kiekį, o negausūs krituliai lemia puikų skonį.
Manoma, jog šis nuostabus įvairių veiksnių derinys ir daro raudonuosius Sicilijos apelsinus tokius išskirtinius. Tokie pat vaisiai auginami ir kitose pietų Italijos dalyse bei Ispanijoje, Maroke, Floridoje,
Kalifornijoje, tačiau, kaip teigiama, nė vieni savo savybėmis neprilygsta raudoniesiems Sicilijos apelsinams.Vaisius, kurį reikėtų vertinti
Šie vaisiai ne tik išsiskiria savo spalva, bet ir yra labai maistingi. „Tarocco“ veislės apelsinuose yra daugiausia vitamino C iš visų citrusų. Norint gauti rekomenduojamą šio vitamino paros normą, užtektų vieno vidutinio apelsino. Raudonieji apelsinai duoda didelę naudą. Išgerti stiklinę tirštų, šviežiai spaustų sulčių yra nepaprastai skanu ir naudinga. Organizmas lengvai pasisavina energiją teikiančius angliavandenius, mineralus bei ląstelieną. Todėl Sicilijos citrusų augintojai pagrįstai stengiasi apginti šį išskirtinį vaisių bei paskatinti visus labiau jį vertinti.
Žinovai įsitikinę, jog šie Sicilijos vaisiai „yra vieni puikiausių desertinių apelsinų, nes geras jų skonis ilgai lieka burnoje, o rūgštumas bei saldumas idealiai suderinti“. Tikriausiai kada nors tau pasiseks pačiam tuo įsitikinti.
Nors raudonieji apelsinai atsirado palyginti neseniai, jie tėra vieni iš daugybės gėrybių, kurias Jehova sukūrė žmonių džiaugsmui. Tad kiekvienam, kuris brangina Dievo dosnumą, net ‛vaismedžiai... šlovina Jehovos vardą’ (Psalmyno 148:9, 13, NW; Pradžios 1:29).
[Išnaša]
^ pstr. 7 Karotinas ir antocianas yra tie patys pigmentai, kurie rudenį krintančius lapus nudažo geltona, oranžine ir raudona spalva. (Žiūrėk 1987 m. rugsėjo 22 d. Atsibuskite! [anglų k.], 16—18 puslapius.)