Stebime pasaulį

Šiukšlės jūroje

Kad suirtų į jūrą išmestas stiklinis butelis, reikia tūkstančio metų. Popierius išsiskaido per tris, degtukai — per šešis mėnesius. Cigarečių nuorūkos terš jūrą nuo vienerių iki 5 metų, polietileniniai maišeliai — nuo 10 iki 20 metų, nailoniniai gaminiai — nuo 30 iki 40 metų, skardinės — 500 metų, polistirolas — 1000 metų. Šie paskaičiavimai — tai tik dalis informacijos, kurią pateikė Italijos ekologų asociacija „Legambiente“, kad paskatintų poilsiautojus, einančius į paplūdimį, saugoti gamtą. „Ar šie faktai nėra perdėti? — klausia laikraštis Corriere della Sera ir atsako: — 605 tonos šiukšlių, kurias nuo 1990-ųjų iki dabar Italijos pakrantėse surinko savanoriai paplūdimio valytojai, rodo, jog ne.“

Vaikai ir okultizmas

Pasak Londono laikraščio The Independent, mokytojų draugija teigia, jog „satanistinė ir okultinė interneto tinklalapių informacija kelia pavojų vaikams“. Apklausa, kurią atliko Anglijos mokytojų ir dėstytojų asociacija (MDA), atskleidė, jog daugiau nei pusė 11—16 metų amžiaus vaikų „okultizmu bei antgamtiniais reiškiniais domisi“, beveik ketvirtadalis „labai domisi“ ir kas šeštas tvirtina stebėdamas okultizmo apraiškas „jaučiąs baimę“. MDA generalinis sekretorius Piteris Smitas perspėja: „Jei joks suaugęs žmogus nekontroliuoja, ką skaito paaugliai, jie gali lengvai peržiūrėti šimtus tinklalapių apie kerus, užkeikimus bei kraujo nuleidimą... Tai — ypač kelianti nerimą tendencija tarp jaunimo. Tėvai bei mokytojai apie domėjimosi okultizmu pavojus vaikams ir jaunimui turėtų aiškinti, kol šie nėra per giliai įklimpę.“

Į šaldytuvą dėkite ir karštą maistą

Pasak JAV žemės ūkio, mėsos bei paukštienos ministerijos vadybininkės Besi Beri, nereikia laukti, kol karštas maistas atvės, prieš dedant jį į šaldytuvą. „Netgi tik ką iškeptas arba išvirtas maistas“, jei jis nebus tuoj pat valgomas, turi būti nedelsiant dedamas į šaldytuvą. Kaip buvo paaiškinta informaciniame biuletenyje Tufts University Health & Nutrition Letter, „kuo greičiau pagamintą valgį įdėsite į šaldytuvą, tuo greičiau nustos daugintis kai kurios kenksmingos bakterijos, kurių jame galbūt yra“. Tačiau ar tai nekenkia šaldytuvui arba per daug neapkrauna jo variklio? Ponia Beri sako, jog ne. Šiuolaikiniai šaldytuvai suprojektuoti taip, kad į juos galima dėti karštą maistą. Nuomonė, kad šaldytuvui tai kenkia, galbūt likusi nuo tų laikų, kai nuo karščio galėdavo ištirpti jų kameros ledas. Tačiau svarbūs du dalykai: jei norite atšaldyti didelį maisto kiekį, pavyzdžiui, visą viščiuką, sriubą arba troškinį, geriau išdėlioti jį į keletą lėkštų indų, nes kitaip maistas neatvės pakankamai greit ir bakterijos nenustos daugintis. Ir dar — kad cirkuliuojantis oras greit ataušintų karštą maistą, tarp jo bei kitų šaldytuve esančių produktų reikėtų palikti tuščios vietos.

Jausmingi kompiuterio balsai

Norėdami, kad kompiuterio balsai skambėtų draugiškiau, mokslininkai ieško būdų, kaip jiems suteikti emocinį atspalvį. Kaip pranešama Vokietijos laikraštyje Gießener Allgemeine, Berlyno technologijos universiteto tyrinėtojų grupė analizavo, kaip balso pokyčiai priklauso nuo įvairių emocijų. Aktoriai skaitė neutralaus turinio sakinius, perteikdami skirtingas nuotaikas: pyktį, liūdesį, nuobodulį, džiaugsmą, baimę arba pasibjaurėjimą. Paskiau sakiniai skiemuo po skiemens buvo analizuojami ir nustatomas jų stiprumas, greitis, garso bangų dažnis per sekundę, garso intensyvumas bei garsų tarimo aiškumas. Rezultatai parodė, jog džiaugsmas arba pyktis būdavo išreiškiamas greitesniu tempu bei intensyviau. Skiemenys būdavo pabrėžiami ir tarimas išlikdavo aiškus. Išreiškiant nuobodulį, baimę arba liūdesį kalba sulėtėdavo, darydavosi neaiški ir balso stiprumas pasikeisdavo. Baimė priversdavo pakelti balsą maždaug viena oktava. Išreiškiant širdgėlą, balso stygos vibruodavo švelniai ir balsas darydavosi kimus bei žemesnis. Šios charakteristikos buvo panaudotos kuriant dirbtinius balsus, kad  būtų galima patikrinti, ar klausytojai „atpažįsta tikrąją emocinę būseną“. Šis sumanymas ypač domina tuos, kurie užsiima kalbos sinteze bei automatiniu kalbos atpažinimu.

500 niokojimo metų

Pasaulinio gamtos fondo (PGF) neseniai atlikti tyrimai atskleidė, jog Brazilija per beveik 500 metų, praėjusių nuo kolonizacijos pradžios, neteko 37 procentų trijų pagrindinių ekosistemų. Kaip pažymima laikraštyje O Estado de S. Paulo, iki dabar „nuniokota 93 procentai Atlanto vandenyno pakrantės miškų, 50 procentų savanos bei 15 procentų Amazonės regiono“. PGF direktorius Brazilijoje Garas Batmanianas sako: „Čia atvykę portugalai rado vešlius miškus ir tiek vandens, kiek anksčiau niekada nebuvo matę. Taip atsirado mitas, jog čia auga viskas, ką bepasodintum, ir nėra reikalo taikyti europietišką technologiją.“ Pasak jo, tai davė pradžią Brazilijos Atlanto pakrantės miškų niokojimui.

Neteršiantis ateities transportas

Kaip rašoma Australijos laikraštyje The Australian, „netrukus rinkoje pasirodys pagal naują technologiją veikiantys kuro elementai, kurie, kaip tikimasi, iš pagrindų pakeis pasaulio automobilių verslą“. Ši naujovė ypač tiks miesto autobusams, nes turėtų sumažinti triukšmą ir nebeteršti aplinkos. Autobuso kuro atsargų užtenka nuvažiuoti 300 kilometrų. Maksimalus autobuso greitis bus 80 kilometrų per valandą, talpa — 70 keleivių. Tokie autobusai bus siūlomi Europos transporto kompanijoms pradine 1 milijono JAV dolerių kaina. Juos eksploatuoti tikimasi pradėti 2002-ųjų pabaigoje. Šie kuro elementai ateityje galbūt bus naudojami ir automobiliams, tačiau kol kas tokių automobilių dar nepradėta gaminti. „Kad pajėgtume konkuruoti su vidaus degimo varikliais, turime sumažinti naujųjų kuro elementų blokų kainą, tūrį bei svorį“, — sako profesorius Ferdinandas Panikas.

„Garbėtroškų pašto ženklai“

Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, „Kanadoje pasirodė naujausias egocentriško amžiaus produktas — garbėtroškų pašto ženklai“. Žmonės dabar gali turėti asmeninių pašto ženklų „su naujagimio, diplomanto, laimingos sutuoktinių poros ar ištikimo šuns atvaizdu“. Norintieji išsiunčia užpildytą blanką kartu su nuotrauka bei užmokesčiu. Tada jiems atsiunčiamas lakštas, kuriame yra išspausdinti 25 priklijuojamieji paauksuoti rėmeliai su užrašu „Kanada“ ir ženklo kaina bei kitas lakštas su nuotraukos kopijomis, kurias bus galima įdėti į paauksuotus rėmelius. Tačiau, palyginus su įprastais pašto ženklais, tai kainuoja daugiau nei dvigubai. Be to, pasak Kanados pašto ženklų gamybos direktorės Mišlin Montrei, siūlomi sveikinimo lipdukai, kurie „leis pirkėjams savo korespondenciją pažymėti pagal nuotaiką arba žinios pobūdį“. Nenorėdamos atsilikti, Anglija, Australija, Singapūras bei Šveicarija irgi siūlo savuosius garbėtroškų ženklų variantus. Nesibaigiantys variantai varo į neviltį ženklų kolekcionierius.

Ligos palygintos su stichinėmis nelaimėmis

Kaip teigiama Raudonojo kryžiaus ataskaitoje, nors plačiausiai kalbama apie stichines nelaimes, tokias kaip potvyniai bei žemės drebėjimai, užkrečiamosios ligos nusineša nepalyginamai daugiau gyvybių. Laikraštyje The New York Times apie tai rašoma: „Pernai nuo tokių užkrečiamųjų ligų kaip AIDS, tuberkuliozė bei maliarija mirė 160 kartų daugiau žmonių, nei žuvo per tų pačių metų žemės drebėjimus Turkijoje, ciklonus Indijoje bei potvynius Venesueloje... Paskaičiuota, jog nuo 1945-ųjų vien šios trys ligos nusinešė 150 milijonų gyvybių, o karuose per tą patį laikotarpį žuvo 23 milijonai žmonių.“ Pasak ataskaitos autoriaus Piterio Volkerio, pagrindinė šios problemos priežastis — prasta sveikatos apsauga. „Beveik kiekvienoje šalyje yra bent šiokia tokia sveikatos apsaugos sistema, tačiau toliau didžiųjų miestų ji nėra veiksminga“, — sako jis. Jei kiekvieno asmens sveikatos apsaugai būtų skiriama bent po penkis dolerius, praėjusiais metais būtų buvę galima užkirsti kelią 13 milijonų mirčių nuo užkrečiamųjų ligų. Straipsnyje prieita prie išvados: „Pinigai, išleisti pakeisti žmonių elgsenai, išgelbsti daugiau gyvybių negu tie, kurie skiriami daug kainuojančioms ligoninėms bei moderniai aparatūrai.“