Sveikatos sargai

„MIELA PONIA, jūsų imuninė sistema nusilpusi“, — pasakė gydytojas, peržvelgęs kraujo tyrimų rezultatus. Veronika jau kurį laiką prastai jautėsi. Ją vis kamavo bronchitas, o neseniai buvo persirgusi infekcine ausų liga bei sinusitu.

Kas yra imuninės reakcijos ir kodėl jos tokios svarbios? Kaip jos vyksta?

Apsauga nuo įsibrovėlių

Imuninė sistema yra speciali molekulių ir ląstelių sistema, sauganti organizmą nuo infekcijų. Mūsų imuninė sistema turi apginti mus nuo įsibrovėlių, pavyzdžiui, bakterijų arba virusų.

Kad būtų aiškiau, kūną sulyginkime su senovės miestu. Miestą paprastai statydavo ant kalno, kad iš tolo būtų galima pastebėti priešų kariuomenę. Jį juosdavo daugybė gynybinių sienų su vartais, prie kurių budėdavo sargybiniai. Taip sustiprintame mieste gyventi būdavo saugu. Mūsų kūną prilyginę tokiam miestui geriau suprasime, ko reikia, kad jis būtų apgintas nuo antpuolių.

Pirmoji gynybinė siena, sauganti organizmą nuo mikrobų įsiveržimo, yra oda ir gleivinė, kuria išklotas, pavyzdžiui, nosies bei gerklės vidus. Mūsų oda yra svarbi fizinė kliūtis. Milijardai mikrobų, patekusių ant odos paviršiaus, pasišalina drauge su nusidėvėjusiu išoriniu jos sluoksniu.

Gleivinė nėra tokia tvirta kaip oda, ji lengviau pažeidžiama. Tačiau joje yra daugybė natūralių medžiagų, kovojančių su mikrobais. Viena tokia medžiaga, lizocimas, randama ašarose, seilėse bei prakaite. Prakaito rūgštingumas stabdo daugelio mikrobų dauginimąsi, o lizocimas naikina juos suardydamas ląstelės apvalkalą. Todėl gyvūnams laižantis žaizdas šios sparčiau gyja.

 Svarbiausi sargybiniai — baltieji kraujo kūneliai

Įsivaizduokime, jog ligą sukeliančioms bakterijoms pavyko prasiskverbti „miestan“ per žaizdą ar kitaip. Iškart veiksmų imasi daugybė ląstelių ir puola įgyvendinti vieną tikslą — sunaikinti užkratą ir visiškai įveikti ligą. Organizmą ginančios ląstelės vadinamos leukocitais, arba baltaisiais kraujo kūneliais. Šiame kovos tarpsnyje veikia trys svarbios baltųjų kraujo kūnelių rūšys: monocitai, neutrofilai ir limfocitai.

Kada monocitai „išgirsta“ cheminius signalus iš uždegimo apimtos vietos, jie palieka kraujotakos sistemą ir prasiskverbia į pažeistą audinį, kur virsta makrofagais — tai yra „didžiaisiais rijikais“. Ten jie suryja visus organizmo įsibrovėlius. Be to, makrofagai išskiria citokinus — svarbias medžiagas, paruošiančias organizmą kovai su infekcija. Viena iš citokinų funkcijų — sukelti karščiavimą. Tai svarbus indikatorius, rodantis, jog ėmė veikti organizmo gynimosi mechanizmai. Karščiavimas gali paspartinti gijimo procesą ir nurodo, kad vidun pateko užkratas.

Paskui iš uždegimo vietos ateinančius cheminius signalus „išgirsta“ neutrofilai ir puola makrofagams į pagalbą. Jie irgi fagocituoja, arba suryja, bakterijas. Žuvę neutrofilai pasišalina iš organizmo pūlių pavidalu. Tad pūlių atsiradimas yra dar vienas organizmo gynimosi būdas. Nuo senų laikų gydytojai vartojo lotynišką posakį: pus bonum et laudabile, reiškiantį „geri ir girtini pūliai“. Šios susiformavusios išskyros stabdo infekcijos plitimą. Suvirškinę mikrobus mūsų draugai makrofagai mikrobų daleles „parodo“ limfocitams, kad įspėtų juos apie įsibrovėlį.

Limfocitai kovai su infekcija sudaro galingą ląstelių grupę. Jie sintetina antikūnus — medžiagas, kurios jungiasi su tam tikra mikrobo dalimi. Skiriamos dvi pagrindinės limfocitų grupės, atliekančios skirtingas funkcijas. Pirmoji grupė — B limfocitai — sintetina antikūnus ir išskiria juos į kraują. Šie limfocitai, praminti ginkluota imuninės reakcijos armija, be galo taikliai leidžiančia strėles, tai yra antikūnus. Pastarieji „suras“ pažįstamą mikrobą ir susmigs į jo gyvybiškai svarbią vietą. Antroji svarbi limfocitų grupė — T limfocitai — atpažintus antikūnus laiko pritvirtinę prie savo paviršiaus ir panaudoja juos tiesiogiai atakuodami įsibrovėlius.

Toliau dar sudėtingiau. Viena T limfocitų poklasė, pavadinta T padėjėjais, padeda savo bendradarbiams, B limfocitams, susintetinti didelį kiekį antikūnų. Prieš puldami T padėjėjai „pasitaria“ tarpusavyje. Kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, šios ląstelės cheminiais signalais audringai „bendrauja“ viena su kita ir keičiasi informacija apie įsibrovėlius.

Pagalbą teikia ir kita svarbi ląstelių grupė — natūralūs naikintojai. Jie negamina antikūnų, tačiau yra pasiruošę sunaikinti  kiekvieną dėl infekcijos pakitusią ląstelę. Tad natūralūs naikintojai irgi prisideda prie organizmo apsaugos.

Be to, limfocitai geba „prisiminti“ mikrobų ypatybes, lyg būtų jas susirašę byloje. Ir jeigu kada nors vėl pasirodytų tokio pat tipo mikrobai, limfocitai jau turės reikiamus antikūnus jiems iš karto sunaikinti.

Makrofagai — ląstelės, suaktyvinančios imunines reakcijas, padeda iki galo numalšinti uždegimą. Jie išvalo pažeistą vietą nuo mirusių ląstelių, ląstelių dalių arba visokių liekanų, likusių „kovos lauke“ po „mūšio“, ir „mieste“ atkuria ramybę bei tvarką.

Kai imuninė sistema nusilpusi

Taigi bendrais bruožais papasakojome, kaip veikia imuninė sistema. Tačiau ji gali nusilpti dėl kelių priežasčių: įgimtų imuninės sistemos defektų bei tų, kuriuos sukelia įvairios ligos.

Viena iš sunkiausių tokių ligų yra AIDS — baisi pandemija, įsiplieskusi XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. Ją sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris iš pagrindų pakerta imuninę sistemą, palaipsniui naikindamas tam tikrą limfocitų grupę. Taip išvedama iš rikiuotės labai svarbi imuniteto dalis, todėl infekcijos kartojasi ir niekad nebūna visiškai išgydomos. Jos netgi tampa dar aršesnės, o organizmas neįstengia pasipriešinti. Jis yra tarsi miestas su sugriuvusiomis sienomis, tad bet kas gali jį užkariauti.

Laimei, ne visos imuniteto deficito formos tokios pavojingos. Straipsnio pradžioje minėtą Veroniką kamavo tam tikrų antikūnų, paprastai esančių gleivinėse (ypač kvėpavimo takų), sintezės defektas. Todėl ją nuolat užpuldavo ir ilgai kankindavo infekcinės ligos.

Vis dėlto Veronikai pagerėjo. Išklausiusi gydytojo paaiškinimus, ji nusprendė rūpestingai laikytis jo nurodymų. Išsigydžiusi sinusitą, Veronika sutiko leistis vaistus, kurie suaktyvintų antikūnų sintezę. * Be to, ji metė rūkyti bei ėmė daugiau ilsėtis. Netrukus moters sveikata labai pasitaisė.

Mes buvome sukurti džiaugtis gyvenimu be ligų. Kai mąstome apie nuostabią ir sudėtingą imuninę sistemą bei kitus painius žmogaus organizmo mechanizmus, imame žavėtis ir dėkoti už mūsų Kūrėjo išmintį (Psalmyno 139:14; Apreiškimo 15:3). Ir nors dabar dėl žmogiško netobulumo dažnai sergame, Dievo įkvėptas Žodis užtikrina, jog greit ateisiančiame naujajame pasaulyje žmonės atgaus dvasios ir kūno tobulybę, tad „nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24)

[Išnaša]

[Rėmelis 13 puslapyje]

GYNYBOS FRONTAI:

• ODA IR GLEIVINĖ

• LEUKOCITAI, ARBA BALTIEJI KRAUJO KŪNELIAI

Monocitai prasiskverbia į pažeistą audinį ir suryja įsibrovusias bakterijas

Neutrofilai padeda suryti bakterijas ir yra pašalinami iš organizmo pūlių pavidalu

Limfocitai geba „prisiminti“, tad dar kartą pasirodžius tokio pat tipo mikrobui, antikūnai iškart jį sunaikins

• B limfocitai taikliai laido antikūnus, kurie „ieško“ mikrobų ir susminga į juos

• T limfocitai padeda sintetinti antikūnus, kurie tiesiogiai kovoja su mikrobais

—T limfocitai padėjėjai pagelbsti B limfocitams susintetinti didelį kiekį antikūnų

—Natūralūs naikintojai patys, negamindami antikūnų, užmuša svetimas ląsteles

[Iliustracija 15 puslapyje]

Baltieji kraujo kūneliai atakuoja bakterijas

[Šaltinio nuoroda]

Lennart Nilsson