Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar bloga naktimis bėgti iš namų?

Ar bloga naktimis bėgti iš namų?

Jaunimas klausia:

Ar bloga naktimis bėgti iš namų?

„Vidurnaktį išslinkdavom iš namų ir traukdavom į kavinukę susitikti su draugais. Vėliau ėmėm susieidinėti ant kalno. Visi rūkydavo, tačiau aš ne. Susėsdavom ratu ir klausydami sunkiojo metalo plepėdavom apie ką nors. Po visko, apie 5 val. ryto, kol mano tėvai dar miegodavo, eidavom namo“ (Tara). *

„Kai tėtis išeidavo į darbą, mama užmigdavo ir aš iškiūtindavau pro duris. Jos buvo metalinės, tad palikdavau praviras, — kad neišgirstų mama. Visą naktį praleisdavau su draugais. O ryte, jau išaušus, bandydavau įsėlinti atgal. Kartais ji pastebėdavo, kad dingstu, ir tas duris užrakindavo“ (Džozefas).

NAKČIA išsėlinti iš namų atrodo jaudinančiai įdomu. Keletą valandų galima pagyventi nepriklausomam, daryti kas patinka, būti su kuo nori, niekam neduodant jokios ataskaitos. Be to, tikriausiai girdėjai savo bendraamžius besigiriančius, ką jie naktimis daro ir kaip būna linksma. Tad gal tave traukia prisidėti prie jų.

Šiaurės Amerikoje apklausus 110 jaunuolių, besimokančių dviejose paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse, paaiškėjo, kad 55 iš jų bent kartą naktį buvo išslinkę iš namų. Dauguma taip daryti pradėjo 14-os. Problema tapo tokia rimta, kad kai kurie ekspertai ėmė siūlyti tėvams namie įsirengti elektroninę signalizacijos sistemą ir taip užtikrinti, jog vaikas nepaliks namų be žinios. Kodėl tiek daug jaunuolių rizikuoja užsitraukti tėvų rūstybę, išsėlindami iš namų, kai šie miega?

Kodėl jie naktinėja?

Kartais jaunuoliai bastosi naktimis paprasčiausiai dėl to, kad jiems viskas pabodo ir norisi pasilinksminti su draugais. Knygoje Adolescents and Youth aiškinama, jog jie išeina „dėl kai kurių suvaržymų, pavyzdžiui, jei yra verčiami grįžti anksti ar niekur neišleidžiami, o kaip tik tada vyksta koks nors renginys. Jaunuoliai trūks plyš stengiasi ten patekti ir kartais netgi lieka nepastebėti“. Viena 16-metė paaiškino: „Jaučiuosi tarsi būčiau kūdikis, neturintis savo gyvenimo. Man reikia grįžti namo daug anksčiau nei kam kitam. Be to, tėvai neleistų man būti ten, kur lankosi draugai... O aš vis tiek einu, tad tenka meluoti.“ Pradžioje minėtas Džozefas pradėjo išeidinėti būdamas 14-os. Pirmą kartą — kai nukeliavo į tėvų uždraustą repo koncertą.

Tiesa, dauguma taip darydami nemąsto nieko pikta. Tara (paminėta įžangoje) sakė: „Mums tikrai nešovė į galvą mintis eiti padaryti ką nors bloga. Aš tiesiog norėjau būti su savo sese, o ji — pasilinksminti su draugais.“ Džozefas aiškino: „Mes tik vaikštinėjome. Man norėjosi paplepėti ar šiaip pabūti su savo draugais.“ Tačiau nors tokia veikla su draugais retai tepriveda iki didelių nusikaltimų, vis dėlto į rimtą bėdą patenka daugelis.

Pavojai

Psichiatrijos specialistė dr. Lin E. Ponton tvirtina: „Visiškai nieko keista, kad paaugliai rizikuoja.“ Dr. Ponton toliau aiškina, kad normalu ir tikriausiai net sveika, kai jaunuoliai nori tapti nepriklausomi, išbandyti ką nors nauja, atsidurti naujose, įdomiose situacijose; to reikia, kad jie bręstų. Tačiau daugelis jaunuolių rizikuoja nejausdami jokių ribų, ypač jei tėvai akylai jų nestebi. Žurnalas Teen teigia: „Bendraamžių spaudimas, monotonija, jėgų perteklius ir tikriausiai dar kai kurie katalizatoriai, pavyzdžiui, alus, ... gali duoti paaugliui akstiną neprotingai rizikuoti ir taip atimti sau gyvybę.“ Viename pranešime buvo išvardyti kai kurie pavojai. Paminėtas ir greičio viršijimas, vandalizmas, vairavimas išgėrus, vagystės.

Jei jau nors truputį nepaklusai nurodymams, labai nesunku pereiti prie stambesnių blogybių. Luko 16:10 yra panaši Jėzaus pasakyta mintis: „Kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose.“ Tad nenuostabu, kad naktiniai išeidinėjimai su draugais gali privesti prie sunkių nuodėmių. Tara nuėjo iki ištvirkavimo. Džozefas ėmė pardavinėti narkotikus, buvo suimtas ir pasodintas. Krikščionis, vardu Džonas, pradėjo vartoti narkotikus ir vogti automobilius. Deja, daug paauglių kenčia nuo viso to pasekmių — nelaukto nėštumo, lytiškai plintančių ligų, alkoholizmo ar narkomanijos (Galatams 6:7, 8).

Žala

Daug didesnė žala gali būti padaryta ne kūnui, bet jausmams. Tave turbūt labai grauš sąžinė (Psalmyno 38:4, 5 [38:3, 4, Brb]). Džozefas apgailestauja: „Sakoma, kad nevertini dalykų, kol jų neprarandi. Kartais atsigręžiu atgal ir niekaip negaliu patikėti, kad buvau toks aklas.“

Jei būsi pastebėtas, tai tikriausiai labai pakenks tavo reputacijai. Mokytojo 10:1 sakoma: „Viena negyva musė gali sugadinti visą kvapųjį aliejų! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą.“ Anais laikais vertingą aliejų ar kvepalus galėjo sugadinti netgi toks mažmožis — negyva musė. Taip pat ir savo sunkiai įgytos reputacijos gali netekti dėl „mažos kvailystės“. O jeigu esi krikščionis, dėl tokio netinkamo elgesio, be abejo, prarasi savo privilegijas susirinkime. Juk kaip tu gali mokyti kitus laikytis Biblijos principų, jei jie žino, kad pats to nedarai? (Romiečiams 2:1-3)

Dar pagalvok, kiek skausmo sukeltum tėvams, jei šie pastebėtų, kad tavęs nėra. Viena mama pasakoja, kiek siaubo patyrė sužinojusi, kad jos 15-metė dukra dingusi. Ji guodėsi, kad abu su vyru negalėjo rasti sau vietos, nes nė nenutuokė, kur prapuolusi jų dukra. Ar tu norėtum sukelti tiek skausmo ir sielvarto savo tėvams? (Patarlių 10:1)

Kaip gauti daugiau laisvės

Suprantama, tave galbūt erzina, regis, per didelis tėvų griežtumas. Tačiau ar slapčia bėgti iš namų — išeitis? Beveik visada galiausiai būsi pastebėtas. Net jei ir sugebėsi pergudrauti tėvus, visus tavo veiksmus mato Jehova Dievas — net tai, ką darai nakties tamsoje (Jobo 34:21). Tad anksčiau ar vėliau viskas išaiškės ir tikriausiai prarasi bet kokį savo tėvų pasitikėjimą. Kas bus tada? Neteksi kaip tik to dalyko, kurio labiausiai norėjai — laisvės!

Atmink: jei nori laisvės, turi užsitarnauti tėvų pasitikėjimą. O geriausias būdas tai padaryti — tiesiog likti jiems paklusniam (Efeziečiams 6:1-3). Jei manai, jog tėvai per daug reikalauja, atvirai ir pagarbiai pasikalbėk su jais. Jie turbūt gerai apsvarstys, ką išsakei. Kita vertus, gal sužinosi, kad tėvai turi svarią priežastį tau ką nors drausti. Net jei ir nesutiktum su tuo, niekad neužmiršk: jie tave myli ir iš širdies trokšta tau gero. Toliau didink jų pasitikėjimą tavimi ir atėjus metui tikrai gausi taip trokštamos laisvės. *

„Nesileisk į kelią su jais“

Senaisiais laikais dievobaimingus jaunuolius dažnai traukdavo prisidėti prie bendraamžių laukinių poelgių. Todėl Saliamonas jaunimą skatino: „Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk... Nesileisk į kelią su jais“ (Patarlių 1:10, 15). Prisimink tą patarimą, kai vadinamieji draugai įkalbinėja tave naktį bėgti iš namų. Toliau Saliamonas perspėja: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia“ (Patarlių 22:3).

Jei jau slapta išeidinėji, nustok! Antraip anksčiau ar vėliau nukentėsi. Pasakyk tėvams, ką darydavai, ir būk pasiruošęs priimti bet kokią jų paskirtą bausmę ar apribojimą. Jei reikia, susirask naujų draugų — tokių, kurie darytų tau gerą įtaką (Patarlių 13:20). Sugalvok, kaip galėtum pasilinksminti naudingiau ir taip nerizikuodamas.

Svarbiausia, ugdykis dvasingumą, skaitydamas Bibliją ir lankydamas krikščionių sueigas. „Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? — klausė psalmininkas. Pats ir atsakė: — Laikydamiesi [Dievo] žodžių“ (Psalmyno 119:9). Jei pamažu pasiryši daryti vien kas gera, suprasi: nors išsėlinti naktį gali atrodyti jaudinančiai įdomu, tačiau rizikuoti neverta.

[Išnašos]

^ pstr. 3 Šiame straipsnyje vardai pakeisti.

^ pstr. 19 Informacijos, kaip užsitarnauti daugiau laisvės, ieškok Sargybos bokšto bendrijos išleistos knygos Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai 3 skyriuje.

[Anotacija 27 puslapyje]

„Tėvai neleistų man būti ten, kur lankosi draugai... O aš vis tiek einu, tad tenka meluoti“

[Iliustracija 26 puslapyje]

Naktiniai išeidinėjimai dažnai sukelia skaudžių problemų