Koks naudingas eukaliptas!

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

KAI kurie jų yra tikri milžinai — užauga iki daugiau kaip 90 metrų. Tai vieni aukščiausių medžių pasaulyje. Kiti — žemaūgiai ir susisukę, prigludę prie perdžiūvusios žemės. Jų lapai ypatingi, o žiedai džiugina akį. Tikriausiai jau naudojotės kokiu nors gaminiu iš šio medžio.

Kelioms eukaliptų rūšims duoti aristokratiški pavadinimai, pavyzdžiui, rinktinis eukaliptas (Eucalyptus delegatensis) ir karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans), bet paprastai šiuos augalus vadina gumamedžiais. Tačiau tai netikslus pavadinimas, nes iš tikrųjų jie nieko bendra su guma neturi. Šie medžiai priklauso per 600 rūšių turinčiai Eucalyptus šeimai, kurios tėvynė — Australija.

Eukaliptai veši tiek Australijos Šiaurės teritorijos atogrąžų kaitroje, tiek sausuose, retai gyvenamuose rajonuose. Be to, jie žaliuoja antarktinių vėjų gairinamoje pietų Tasmanijoje bei ūkanotuose pakrantės kalnų regionuose. Eukaliptai taip paplitę, jog vienas XIX amžiaus tyrinėtojas ir zoologas skundėsi: „Mums prieš akis tik begalinė gumamedžių jūra — vienoda lapija tęsiasi daugybę kilometrų.“

XIX amžiuje, kai Australiją užplūdo atvykėliai iš Europos, eukaliptus pradėta masiškai naikinti. Buvo iškirsta beveik 300000 kvadratinių kilometrų eukaliptų miško, neva trukdžiusio brautis į žemyno gilumą. Vis dėlto ne visi taip nuvertino šį turtą. XIX šimtmetyje eukaliptai ėmė užkariauti pasaulį.

Imperatorius ir gydytojas

XIX amžiaus pabaigoje Abisinijos (dabartinė Etiopija) imperatoriui Menelikui II prireikė medžių, metančių šešėlį ir tinkančių malkoms jo naujajai sostinei Adis Abebai. Šiai plikai vietovei netiko joks vietinis Afrikos medis. Todėl imperatoriaus rūmų patarėjai svetur ieškojo medžio, galinčio ištverti tokią svilinančią kaitrą. „Adis Abeba“ reiškia „Naujoji gėlė“ — taip miestas tikriausiai buvo pavadintas eukalipto garbei, nes šis atvykėlis atnešė didelės naudos Etiopijos ekonomikai.

Kitas vyras, prisidėjęs prie eukalipto paplitimo šiais laikais, yra dr. Edmundas Navaras de Andradė. Nusprendęs atsodinti sparčiai nykstančius Brazilijos miškus, jis 1910-aisiais iš Australijos ėmė gabenti eukaliptus. Navaro dėka buvo pasodinta 38 milijonai šių medžių. Šiandien Brazilijoje auga per du milijardus eukaliptų.

Taigi dabar Brazilija gali didžiuotis ne tik savo drėgnaisiais miškais, bet ir didžiausiomis po Australijos eukaliptų plantacijomis. Šių medžių nauda  Brazilijos ekonomikai buvo tokia didelė, jog dr. Navaras gavo specialų medalį už tokį nepaprastą darbą.

Gyvybės medis

Kai kurie krūminiai eukaliptai, pavyzdžiui, Eucalyptus dumosa ir Eucalyptus oleosa, net iš suskeldėjusios nuo sausros žemės ištraukia vandens ir kaupia jį savo šaknyse. Šie požeminiai vandens buteliai Australijos aborigenams bei pirmiesiems tyrinėtojams padėdavo išgyventi sausuose, retai gyvenamuose rajonuose. Jie iškasdavo paviršiuje esančias šaknis ir sulaužydavo jas į keletą dalių. Pučiant į vieną galą, iš kito ima sunktis gelsvai rudos sultys. Nors tai ne pats skaniausias gėrimas, paskaičiuota, jog iš 9 metrų šaknies galima išgauti 1,5 litro šio gyvybiškai svarbaus skysčio.

Kiti eukaliptų šeimos nariai auga pelkėtose vietose ir godžiai siurbia vandenį iš permirkusio dirvožemio. Tuo pasinaudojo italai, kurie, norėdami išdžiovinti tuo metu uodų pamėgtas Pontino pelkes, apsodino jas drėgmę mėgstančiais eukaliptais. Dabar šioje vietovėje puikus dirvožemis.

Daugiau kaip 50 Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos bei Europos valstybių ėmė auginti eukaliptus dėl jų duodamo pelno bei estetinio grožio. Baldžiai vertina jų sodriai raudonos ir gintaro spalvos medieną. Vienas žinovas teigia: „Eukaliptų mediena yra viena sunkiausių, diržingiausių ir tvirčiausių. Dėl kokybiškos medienos bei spartaus augimo... šie medžiai yra geriausias pasaulyje kietos medienos šaltinis.“

Vandeniui atsparių eukaliptų rūšių mediena naudojama laivams, molams, telefonų stulpams, užtvaroms statyti bei gatvėms grįsti. Be to, nuostabūs kai kurių eukaliptų rūšių, pavyzdžiui, medingojo eukalipto (Eucalyptus melliodora) ir geležinio  eukalipto (Eucalyptus sideroxylon), žiedai išskiria saldų nektarą, kurį bitės perdirba į ypač skanų medų. Pastaraisiais metais iš Australijos laivais išgabenama 4,5 milijono tonų eukaliptų medienos — tai kasmet atneša 250 milijonų JAV dolerių pelno.

Kitos eukalipto dovanos

Iš eukalipto žievės bei medienos sunkiasi raudona, tąsi medžiaga, vadinama „kino“. Kai kurios jos rūšys naudojamos apsaugoti medieną nuo laivagraužių. Taip pat iš šios medžiagos gaminami kraujavimą stabdantys vaistai. Kai kurių rūšių eukaliptų žievėje yra tanino, naudojamo odai rauginti bei audiniams dažyti.

Ypatingi eukalipto lapai teikia vertingą aliejų. Jie nusvirę it vangūs gležnos rankos pirštai, o jų galiukai nukreipti į medžio šaknis. Todėl lapija yra tarsi didžiulis piltuvas. Lyjant lapai gaudo brangius vandens lašus, kurie odišku paviršiumi nuslysta tiesiai į ištroškusį šaknyną.

Eukaliptų aliejus, skleidžiantis stiprų, gaivinantį kvapą, gaunamas vandens garais distiliuojant medžio lapus. Šis aliejus naudojamas kvepalams, muilui, vaistams, saldumynams bei valymo priemonėms gaminti. Gamtoje lapai taip pat išskiria aliejų ir po orą pasklinda mažyčiai lašeliai, o juose lūžtant saulės spinduliams eukaliptų miškas įgyja jam būdingą žydrą atspalvį. Štai kodėl kalnų virtinė, į kurią vakaruose remiasi Sidnėjus, gavo tokį neįprastą pavadinimą — Mėlynieji kalnai.

Kai kurių „gurmanų“ namai

Žymiausias eukaliptų miško gyventojas, panašus į švelnų kailinį kamuolį, vadinamas koala. Šis išrankus žolėdis minta tik maždaug 12 rūšių eukaliptų lapais. Tokia išskirtinė dieta daugumai gyvūnų būtų mirtina, bet tik ne koalai. Kodėl?

Koalos virškinimo sistema ypatinga, su 1—2 metrų ilgio apendiksu. Štai, pavyzdžiui, žmogaus apendikso ilgis yra tik 8—15 centimetrų. Tad turėdama tokį apendiksą koala iš eukalipto lapų gali pasisavinti visus būtinus baltymus, angliavandenius bei riebalus.

Kitas, mažiau žinomas Australijos gyvūnas, kuris kaip ir koala minta eukaliptų lapais, yra didysis skraiduolis. Šis kailinis sterblinis žinduolis dydžiu prilygsta naminei katei. Jis turi kokių 40 centimetrų gauruotą uodegą, o priekines bei užpakalines letenėles jungia odos raukšlės. Naudodamasis šiais natūraliais „sparnais“ skraiduolis nušoka nuo šakos, nusklendžia kokius 100 metrų, pasisuka 90 laipsnių kampu ir sėkmingai pagauna kitą šaką.

Miško gaisrai

Eukaliptų miškui grėsmę kelia gaisrai. Vis dėlto medžiai pajėgia juos ištverti. Kaip?

Medžio žievė slepia po visą kamieną bei šakas išsidėsčiusius miegančius pumpurus. Kada liepsna nudegina žievę ir lapus, tie pumpurai išsprogsta. Jie apsupa pajuodusį medžio kamieną šviežių žalių lapelių apsiaustu. Medis atgyja. Be to, proga sudygti pasinaudoja ir žemėje tūnančios apmirusios eukalipto sėklos.

Pagarbos vertas medis

Ar kada nors malšinote gerklės skausmą eukalipto vaistais, o gal mėgavotės saldumynais, paskanintais eukalipto medumi? Ar kada plaukėte iš eukalipto padirbta valtimi arba gyvenote iš jo rąstų suręstame name? O gal pasišildyti kūrenote eukalipto pliauskas? Tikriausiai vienaip ar kitaip jums pravertė šis naudingas medis. Tad kitą kartą išvydęs gauruotą koalą — arba grožėdamasis ja nuotraukoje — prisiminkite nuostabų eukaliptų mišką, tapusį koalos namais.

Išties, universalus ir tvirtas eukaliptas yra naudingas medis!

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

 Eukaliptai vieni aukščiausių medžių pasaulyje

[Iliustracija 17 puslapyje]

Bitės eukaliptų nektarą perdirba į skanų medų

[Iliustracija 18 puslapyje]

„Eukaliptų mediena yra viena sunkiausių, diržingiausių ir tvirčiausių“

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Eukaliptų lapais minta koala (kairėje) bei didysis skraiduolis (viršuje)

[Šaltinio nuoroda]

© Alan Root/Okapia/PR

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Geoff Law/The Wilderness Society

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Courtesy of the Mount Annan Botanic Gardens