Stebime pasaulį

Amžius — ne kliūtis mokytis

Kaip pranešama laikraštyje Toronto Star, kai kuriems vyresnio amžiaus įstaigų darbuotojams gali būti sunku išmokti naudotis naujomis kompiuterių bei informacijos perdavimo technologijomis. Profesinės veiklos specialistė En Ebi sako, jog problema yra ne pats mokomasis dalykas, bet tai, kaip yra mokomasi. „Metams bėgant, — aiškina kompanijos ‛Axiom Training and Development’ prezidentė Džulija Kenedi, — mūsų nervų sistemoje vykstantys procesai lėtėja, tačiau smegenys išlieka sveikos.“ Kenedi pažymi, jog, kitaip nei vaikai, kurie išmoksta kartodami ir nekreipdami dėmesio į prasmę, „suaugusieji tai, ką jau žino (gyvenimo patirtį), turi susieti su tuo, ką sužinojo nauja“. Nors vyresnio amžiaus darbuotojams išmokti atlikti sudėtingą užduotį gali prireikti daugiau laiko, jie vis tiek tai sugeba. Kenedi pagyvenusiems žmonėms pataria štai ką: jei yra galimybė, numatykite mokytis iš ryto; užuot sutelkę dėmesį į atskiras detales, verčiau stenkitės perprasti visumą; nelyginkite savęs su kitais.

Nauji pasaulio naftos atsargų paskaičiavimai

„Pagal naujus JAV geologinių paieškų [GP] paskaičiavimus, pateiktus po penkerių metų tyrinėjimo, naftos išteklių pasaulyje yra 20 procentų daugiau, nei buvo manoma anksčiau — iš viso 649 milijardai barelių“, — pranešama žurnale Scientific American. „Šiuos duomenis pateikėme žvelgdami į ateitį, prognozuodami, kiek [naftos] bus atrasta per kitus 30 metų“, — sako GP pasaulio naftos išteklių įvertinimo 2000-aisiais organizacijos koordinatorė Suzan Vydman. Pasaulio naftos išteklių daugėja ne tik todėl, kad atrandama naujų rezervų, bet ir dėl tobulėjančios gręžimo technologijos, kuri, kaip rašoma žurnale, leidžia naftos kompanijoms „išgauti daugiau žaliavos iš esamų telkinių“.

Ar apranga turi įtakos darbo kokybei?

Kaip pranešama laikraštyje The Sunday Telegraph, atlikus apklausą visoje Australijoje, paaiškėjo, kad kai kurių įstaigų darbuotojai yra įsitikinę, jog nerūpestinga apranga darbe skatina tinginiauti. Beveik 42 procentai Australijos informacijos technologijos kompanijų darbuotojų kasdieniais drabužiais rengiasi visą laiką, o 40 procentų kompanijų yra įvedusios „nerūpestinguosius penktadienius“ ir darbuotojai būtent tą dieną, jei nori, gali būti apsirengę bet kaip. Nors darbininkai mėgsta darbe vilkėti kasdieniais drabužiais, 17 procentų apklaustų vadovų mano, kad tokia apranga blogai atsiliepia darbui. Panašiai mano ir patys darbuotojai: 21 procentas moterų ir 18 procentų vyrų teigia, jog nerūpestinga apranga turi neigiamos įtakos darbo našumui.

Potvynio Mozambike padaryti nuostoliai

Šį mėnesį sueina metai, kai dėl potvynio Mozambike be pastogės liko daugiau kaip pusė milijono žmonių, buvo sunaikinta apie trečdalis šalies kukurūzų pasėlių ir prigėrė daugiau kaip 20000 galvijų. Nors šalis atsigauna po potvynio, laikomo didžiausiu nuo 1948 metų, daugelis klausia, kaip ir kodėl tai atsitiko. Žurnale African Wildlife rašoma, jog miestų plėtra, pievų įdirbimas bei pernelyg didelis jų nuganymas upių, tekančių per Mozambiką, aukštupiuose padarė tai šaliai žalą, nes likusios pievos bei pelkynai nebepajėgia sugerti gausaus vandens. Dėl to liūtis galiausiai pereina į potvynį. Deividas Linlis, Pietų Afrikos Respublikos pelkynų projekto koordinatorius, sako: „Žmogaus arogancijos ir įžvalgumo stokos pasekmės skaudžios: pažeistos mūsų pelkynų ekosistemos, sutrikdyta upių tėkmė.“

Karvės ir šiltnamio reiškinys

Manoma, jog metanas yra 20 kartų paveikesnės planetos atšilimą sukeliančios dujos nekaip anglies dvideginis. Paskaičiuota, jog maždaug du milijardai galvijų, avių bei ožkų visame pasaulyje kasmet išskiria 100 milijonų tonų metano. Pasak laikraščio The Canberra Times, iš visų Australijoje  išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų 13 procentų išskiria naminiai gyvuliai; Naujojoje Zelandijoje šis skaičius siekia apie 46 procentus. Gyvuliui atrajojant mikroorganizmai skrandyje išskaido maistą ir gamina metaną, kuris išsiskiria pro jo snukį. Kovodami su šia problema, mokslininkai eksperimentuoja, kaip padidinti karvių pieningumą ir sumažinti gyvulių išskiriamo metano kiekį.

Demaskuotas mitas apie rūkymą

„Ekonominis argumentas, kad sveikatos apsaugos sistemai rūkaliai yra mažesnė našta už kitus, nes jie anksti miršta, yra klaidingas“, — pranešama Kanados laikraštyje Globe and Mail. Nyderlandų tyrinėtojai, patikrinę maždaug 13000 Nyderlandų bei Amerikos gyventojų sveikatos būklę, nustatė, jog nerūkantieji sveiksta greičiau nei rūkaliai. Dr. Vilma Nuseldor iš Erazmo Roterdamiečio universiteto visuomenės sveikatos fakulteto rašo: „Metęs rūkyti žmogus ne tik prailgins savo amžių bei sumažins tikimybę susirgti, bet ir susirgęs greičiau sveiks.“ Pasak laikraščio Globe, „pasaulyje yra maždaug 1,15 milijardo rūkalių — trečdalis suaugusių planetos gyventojų. Maždaug 943 milijonai rūkalių gyvena besivystančiose šalyse“.

Venerinės ligos ir vaikai

„Nuo venerinių ligų gydomi net 11 metų vaikai“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Viename Anglijos mieste gonorėja sergama dvigubai dažniau nei vidutiniškai šalyje, o kas 8-a paauglė yra užsikrėtusi chlamidijomis. Nuo 1995-ųjų chlamidiozės atvejų Anglijoje beveik padvigubėjo, o tarp paauglių vien pernai šių susirgimų padaugėjo penktadaliu. Per penkerius metus susirgimų gonorėja visoje šalyje padaugėjo 56 procentais; labiausiai šia liga serga paaugliai.

Nepaprasta galva

Brazilijos savanos skruzdėlių (Blepharidatta conops) motinėlės galva yra didžiulė, apvali ir plokščia. Kaip rašoma žurnalo National Geographic leidime Brazilijai, skruzdėlės tokia neįprasta galva naudojasi užtverti įeigai į perė́jimo kamerą, kurioje laikomi kiaušinėliai, lervos bei lėliukės, ir taip apsaugo juos nuo galimų plėšrūnų. Perė́jimo kameros sienos padarytos iš skruzdžių darbininkių surinktų vabzdžių kūno dalių. Išsiurbusios iš šių kūnų skystį ir atsargiai pašalinusios raumenis, jos aplinkui karalienę padaro aptvarą, palikdamos tiksliai jos galvos dydį atitinkantį plyšį. Skruzdėms darbininkėms į šią specialią patalpą leidžiama įeiti į tą didingą galvą „atbarbenus slaptažodį“.

Elektros energijos vagys

Jungtinėse Valstijose komunalinių paslaugų kompanijos pradeda imtis griežtų priemonių kovai su didėjančia problema — elektros energijos vogimu. Kaip pažymima laikraštyje The Wall Street Journal, prieš keletą metų elektros energija atrodė per pigi vogti, tačiau pastaraisiais metais, kainai staiga šoktelėjus, elektros energijos vagysčių padaugėjo. Pavyzdžiui, Detroito Edisono kompanijos paskaičiavimu, 1999-aisiais dėl energijos vagysčių ji prarado 40 milijonų dolerių. Kaip žinoma, vagys, kartais nenujausdami pavojaus, naudoja paprasčiausias priemones: automobilių jungiamuosius laidus, kabelius, namų ūkyje naudojamus ilgintuvus bei varinius vamzdelius. Kiti iškasę urvus įsijungia į elektros energijos kompanijos požemines linijas, esančias tarp jėgainės ir pastotės.

Net nepasigedo

Neseniai viename bute Helsinkyje (Suomija) buvo rasti sudžiūvę vyro palaikai. Technikas, įėjęs į pastatą įvesti gaisro signalizacijos įrenginį, pastebėjo didžiulę šūsnį korespondencijos ir pajuto šlykštų kvapą. Jo iškviesti policininkai atvykę rado maždaug prieš šešerius metus mirusio vienišo 55-erių metų pensininko palaikus. Kaip buvo rašoma laikraštyje Helsingin Sanomat, visą tą laiką socialinio draudimo tarnyba mokėjo jam pensiją, o socialinės rūpybos įstaiga — jo mokesčius, tačiau niekas to vyro neaplankė. Jo nepasigedo ir sostinėje gyvenantys suaugę vaikai. „Sunku įsivaizduoti, kad žmogus šešerius metus galėjo būti tarp žmonių, — ne kokioje nors negyvenamoje saloje, bet mieste, — ir niekas nepasidomėjo, kur jis yra arba kas jam atsitiko“, — sako ponia Auliki Kananoja, Helsinkio socialinės tarnybos skyriaus direktorė.