Ar išliks Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO GRAIKIJOJE

HOMERAS epe Odisėja aprašo juos besišildančius saulėtuose Graikijos paplūdimiuose. Kadaise viename iš Mažosios Azijos miestų buvo kaldinamos monetos su jų atvaizdu. Jų knibždėte knibždėjo Viduržemio bei Juodosios jūros vandenyse. Tačiau dabar pamatyti bent vieną iš šių baikščių būtybių — Viduržemio jūros ruonį vienuolį — mažai tikėtina.

Kaip ir daugelis kitų kailinių jūros žinduolių, Viduržemio jūros ruoniai vienuoliai XVIII—XIX amžiuje buvo ekstensyviai medžiojami. Dėl kailių, riebalų bei mėsos buvo išžudyta tūkstančiai šių gyvūnų.

Padaryta žala yra akivaizdi. Paskaičiuota, jog bėra likę tiktai nuo 379 iki 530 Viduržemio jūros ruonių vienuolių. Iki išnykimo jiems galbūt beliko vienas žingsnis. Tačiau, pasak dienraščio Monachus Guardian, reikia pasakyti, kad suskaičiuoti šiuos gyvūnus „tiksliai itin sunku“.

Ar gelbėti juos iš tikrųjų per vėlu? Ko imamasi ruoniams vienuoliams apsaugoti?

Sunkus būvis

Galbūt šie ruoniai vienuoliais vadinami dėl savitos kailio spalvos, primenančios kai kurių religinių ordinų vienuolių abitą. Gyvena jie daugiausia Egėjo jūros Šiaurės Sporadų salose tarp sunkiai prieinamų uolų bei jūros įdubų. Mažesnius būrius galima pastebėti šiaurvakarių Afrikos bei Portugalijai priklausančių vulkaninių salų grupės pakrantėse. Užaugantys iki 3 metrų ilgio ir sveriantys iki 275 kilogramų ruoniai vienuoliai yra vieni didžiausių pasaulyje ruonių.

Jų išskirtiniai požymiai — apvali galva, kurią dengia sidabriškas kailis, raiškios juodos akys, didelės šnervės, mažyčiai ausų plyšeliai, vešlūs nukarę ūsai ir daugybė storų odos raukšlių ant kaklo. Kūnas apaugęs trumpais juodais arba šokolado spalvos plaukais, papilvė — šviesesnė. Tačiau ruonių jauniklių nugarėlės apžėlusios ilgais tamsiais plaukais, o ant pilvukų — baltas lopas.

Viena kliūtis ruonių vienuolių kovoje dėl būvio — mažas jų vislumas. Patelė per metus atsiveda ne daugiau kaip vieną jauniklį, o kai kurios subrendusios patelės jauniklius veda dar rečiau.

Tačiau menkas vislumas — dar ne viskas. Niujorko laukinių gyvūnų apsaugos akvariumo vyriausiasis prižiūrėtojas dr. Denis Tonis sako: „Nors paprastieji ruoniai veisiasi taip pat lėtai, kaip ir Viduržemio jūros  ruoniai vienuoliai, jų nemažėja. Taigi aišku, kad ruonių vienuolių nykimo priežastys yra kitos.“

Puolami

Įsivaizduokite, kaip būtų nusiaubtas jūsų namas, jei jame kiltų gaisras. Netektumėte viso savo turto: baldų, drabužių, brangenybių bei kitų daiktų. Jūsų gyvenimas pasikeistų iš esmės. Kaip tik taip atsitiko su Viduržemio jūros ruonių vienuolių namais. Dėl taršos, turizmo, pramonės bei kitokios žmonių veiklos buvo nuniokota didelė dalis jų arealo.

Be to, dėl pernelyg intensyvios žvejybos labai sumažėjo maisto ruoniams vienuoliams. Zoologijos mokslų dr. Suzana Kenedi-Stoskopf sako: „Kadangi ruoniai nebegali lengvai susimedžioti grobio, ieškodami maisto jie turi išeikvoti daugiau energijos.“ Taigi ruoniai vienuoliai ne tik patyrė skaudžią arealo — savo namų — netektį, bet ir turi gintis nuo bado.

Kita bėda — ruoniai atsitiktinai įsipainioja į žvejų tinklus ir nuskęsta. Tačiau dar dažniau juos užmuša patys žvejai. Kodėl? Todėl, kad ruoniai įsigudrino vogti maistą iš žvejybos tinklų ir taip juos sugadina. Taigi žmogus, rungtyniaudamas su gyvūnu dėl žuvų, kurių vis mažėja, tampa jo priešininku. Ta nelygi kova dar labiau priartina ruonius vienuolius prie išnykimo ribos.

Kadangi ruoniai vienuoliai yra arti mitybos grandinės viršūnės, kai kurie mokslininkai teigia, jog šie jūrų žinduoliai yra „rūšių indikatorius“. Reiškia, jei nyksta jie, nyksta ir likusieji mitybos grandinės nariai. Jei taip, Viduržemio jūros ekosistemos perspektyvos nėra džiugios, nes iš visų Europoje esančių gyvūnų rūšių ruoniams vienuoliams gresia didžiausias pavojus.

Ar jie išliks?

Paradoksalu, tačiau žmonės yra didžiausi Viduržemio jūros ruonių vienuolių naikintojai ir kartu didžiausi jų globėjai. Ruoniams apsaugoti steigiamos privačios bei valstybinės institucijos. Jos kuria draustinius, kuriuose šie yra globojami. Ruonių gyvenamoje aplinkoje atliekama daugybė tyrinėjimų ieškant būdų padėti šiems nuostabiems gyvūnams.

1988-aisiais buvo įsteigta Heleninė Viduržemio jūros ruonių vienuolių tyrinėjimo bei globos draugija (MOm). Šios draugijos nariai reguliariai lankosi ruonių vienuolių arealuose ir tikrina šių gyvūnų skaičių bei renka kitokią informaciją, galinčią praversti jų apsaugai.

Plaukiodami kateriais apsaugos būrio patruliai saugo teritoriją. Be to, šis būrys teikia informaciją ir duoda nurodymus lankytojams  bei žvejams, vykstantiems į Graikijos nacionalinį jūrų parką, esantį Šiaurės Sporadų salose, Alonisuose. Radę sergantį arba sužalotą ruonį, patruliai suteikia jam būtiną pagalbą bei nugabena jį į MOm reabilitacijos skyrių.

Ruonių gydymo bei reabilitacijos centras globoja likusius be tėvų, sergančius bei sužalotus jauniklius. Ruoniukai gydomi ir prižiūrimi tol, kol gali išgyventi savarankiškai. Kol kas rezultatai teikia vilčių. Pastebimi pirmieji ženklai, kad, metų metais sparčiai nykę, ruoniai vienuoliai, gyvenantys Šiaurės Sporadų salose, pradeda atsigauti.

Ar šios pastangos duos gerų rezultatų, parodys laikas. Tačiau aišku viena: norint išsaugoti šią nykstančią rūšį, reikia padaryti kur kas daugiau. Dr. Deividas Vildas iš Smitsoniano instituto žurnalo Atsibuskite! bendradarbiui pasakė: „Jūrų gyvūnijos būklė apskritai nėra gera. Deja, mes nepakankamai žinome, kas ten dedasi, ir kol kas tikrai neišmanome, kaip tą gyvūniją apsaugoti.“

[Rėmelis 17 puslapyje]

Pavojuje ir giminaičiai

Ruonių vienuolių esama ir kituose pasaulio vandenynuose, tačiau ir jiems gresia pavojus. Žurnale National Geographic rašoma, jog „pirmasis ruonis, kurį Kolumbas pamatė naujajame pasaulyje“, buvo Karibų jūros, arba Vest Indijos, ruonis vienuolis (Monachus tropicalis). „Netrukus šie mėgstantys gyventi pakrantėse vertingi gyvūnai buvo pradėti masiškai naikinti... Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, jog paskutinį kartą Karibų jūros ruonis vienuolis buvo pastebėtas 1952-aisiais.“

Galbūt Prancūzų fregatos sẽklumos Havajų salų nacionaliniame gamtos draustinyje Havajų ruoniams vienuoliams (Monachus schauinslandi) yra paskutinis prieglobstis. Tačiau ir čia, nors ir labai stengiamasi juos apsaugoti, apytikriai 1300 išlikusių gyvūnų „būklė vargana“.

Nuo 1997-ųjų pavasario iš 270 Viduržemio jūros ruonių vienuolių, gyvenančių Mauritanijos pakrantėje (Vakarų Afrika), nuo epidemijos krito maždaug trys ketvirtadaliai. Remiantis žurnalo Science News pranešimu, dauguma ištirtų gyvūnų buvo apsikrėtę „delfinų tymų virusu“, panašiu į tą, kuris sukelia šunų marą.

[Iliustracijos 16 puslapyje]

Ruoniai vienuoliai turi daug savitų bruožų: apvalią galvą bei dideles šnerves

Ruoniams apsaugoti steigiamos įvairios institucijos

[Šaltinio nuoroda]

Panos Dendrinos/HSSPMS

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Pastebimi pirmieji ženklai, kad, metų metais sparčiai nykę, ruoniai vienuoliai, gyvenantys Šiaurės Sporadų salose, pradeda atsigauti

[Šaltinių nuorodos]

P. Dendrinos/MOm

D. Kanellos/MOm

[Iliustracija 17 puslapyje]

Havajų salų ruonis vienuolis

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Panos Dendrinos/HSSPMS