Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Medis, priverčiantis stabtelėti

Medis, priverčiantis stabtelėti

Medis, priverčiantis stabtelėti

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO EKVADORE

GRUODŽIO vidurys. Ekvadoro pajūrio lygumose dar neprasidėjo sezoniniai lietūs. Dulkėtų kalvų augmenija atrodė blanki. Apniukusią dieną grupelė keliautojų vieškeliu traukė į vakarus, Ramiojo vandenyno link. Netikėtai mašina sustojo; visų žvilgsnius prikaustė pakelėje augantis medis. Koks?

Pražydęs geltonžiedis trimitmedis! Akimirką trukusią tylą pertraukė šūksniai: „Nuostabu! Ar kada matėt tokią gyvą spalvą? Regėjau daug rausvais, violetiniais, raudonais ir oranžiniais žiedais apsipylusių medžių, bet šito grožis neprilygstamas!“

Pasigėrėję medžiu keliauninkai patraukė tolyn. Tačiau jie nežinojo, jog tai dar ne viskas. Netrukus pakelėj jie išvydo kitą žydintį trimitmedį, paskui dar vieną. Atrodė, lyg kalvos vietomis žėrėtų auksu! Ir taip būna kasmet — tamsus miškas staiga sumirga ryškiai geltonais lopais.

Beje, šiuo žydinčiu medžiu grožėtis gali ne vien Ekvadoro gyventojai. Jis auga daugelyje Pietų ir Centrinės Amerikos vietovių. Mokslininkai šį medį vadina Tabebuia chrysantha.

Geltonžiedžio trimitmedžio mediena mažai rievėta; iš jos jau daugelį metų gaminami kokybiški baldai. Todėl kai kuriose šalyse buvo iškirsti bemaž visi trimitmedžiai ir jiems apsaugoti net prireikė įstatymų. Tokių priemonių imtasi, kad tiek vietiniai gyventojai, tiek atvykėliai galėtų gėrėtis šiuo ypatingu medžiu, savo žiedais džiuginančiu vos keletą dienų per metus.

Be abejonės, trimitmedis yra puiki dovana, kurią davė žymiausias menininkas — mūsų Didysis Kūrėjas, taip puikiai sutvarkęs šią nuostabią žemę.