Stebime pasaulį

Geriausias žmogaus draugas?

Pasak Meksiko laikraščio El Universal, be priežiūros šalia šuns palikti maži vaikai dažnai būna apkandžiojami. „Beveik visada išpuolius išprovokuoja vaikas, o šuo tiesiog ginasi“, — sakoma pranešime. Vienoje Meksikos ligoninėje per paskutinius penkerius metus gydėsi 426 šunų apkandžioti vaikai. Iš jų 12 procentų buvo sužaloti visam gyvenimui. Laikraštyje tėvai raginami mokyti savo vaikus elementariausių elgesio su šunimis taisyklių: gerbti šuns žaislus, būstą, dubenėlį; nelįsti prie šuns, kai šis ėda arba miega; netampyti už uodegos ir nemėginti ant jo jodinėti.

Savižudybės Japonijoje

Daugelis japonų teigia, kad tikriausiai dėl ekonominio sąstingio „žmonės Japonijoje prarado gyvenimo prasmę“ ir „pusiausvyrą“. Laikraštyje The New York Times teigiama, jog dėl to „jau dešimt metų vis daugėja savižudybių. Bedarbių skaičius rekordinis, tad kitų nuomonę vertinančioje visuomenėje daugelis vyrų pasidarė prislėgtais dykinėtojais, kurie kiaurą dieną nebūdami namie dedasi turį gerai apmokamą darbą“. Kankinami nerimo bei gėdos, kai kurie ima mąstyti apie savižudybę. „Nebeliko vilties, — sako dr. Jukijas Saitas. — Žmonės nieko nebetrokšta, viskas, rodos, tik smunka žemyn... Savižudybės virto epidemija.“ Vis populiariau tampa pulti po traukiniu. Norėdama sustabdyti žmones nuo tokio žingsnio, viena geležinkelių kompanija nudažė savo pervažas ryškiai žalia spalva, turinčia padėti savižudžiams apsigalvoti, ir abiejose bėgių pusėse įtaisė veidrodžius, kurie verčia juos stabtelti ir pamąstyti. Kompanija dar ir apkarpė medžius, kad savižudybę sumanęs asmuo nesijaustų niekieno nematomas. Vis dėlto specialistai teigia, kad jei ekonominė situacija nepagerės, šios pastangos bus bergždžios.

Ginčai ir santuoka

Kaip sakoma žurnale Time, nauji Andriaus Kristenseno iš Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV) tyrinėjimai parodė, kad „laimingiausios yra tos santuokos, kuriose partneriai mažiausiai kritikuoja vienas kitą ir yra pakantesni sutuoktinio skirtybėms“. O iš ginčų dažnai kyla tik nauji ginčai.

Miegok pakankamai

„Dabartiniais laikais žmonėms pavojingai trūksta miego“, — teigia Britų Kolumbijos universiteto psichologas Stenlis Korenas. Trijų Mylių saloje sprogo atominė elektrinė, iš tanklaivio „Exxon Valdez“ išsiliejo nafta — visa tai įvyko, be kita ko, ir dėl miego trūkumo. Kaip pranešama Kanados žurnale Maclean’s, Šiaurės Amerikoje per mieguistumą kasmet įvyksta daugiau nei 100000 automobilių avarijų. Stenfordo universiteto psichiatras dr. Viljamas Dementas perspėja: „Žmonės iš tikrųjų nežino, kiek miego jiems reikia.“ Kad geriau išmiegotum, tyrinėtojai pataria: bent tris valandas prieš miegą nevalgyk; kiekvieną dieną gulk ir kelkis tuo pačiu laiku; miegamajame nelaikyk televizoriaus ar kompiuterio; venk kofeino, alkoholio ir tabako; kad miegant nesušaltų kojos, mūvėk kojinėmis; prieš eidamas miegoti išsikaitink vonioje; kasdien mankštinkis, tačiau ne prieš miegą. Galiausiai, pasak žurnalo Maclean’s, „jei neužmiegi, kelkis ir kuo nors užsiimk. Į lovą grįžk tik kai jausiesi pavargęs, o kelkis vėl tau įprastu laiku“.

Virtuvėje palaikyk švarą

Kanados laikraštyje Vancouver Sun sakoma, kad „[paprastas] baliklis yra geriausia apsauga“ nuo ligas sukeliančių organizmų, besislepiančių virtuvėje, kur nuolat gaminamas maistas. Straipsnyje patariama štai kas: į 4 litrus šilto, bet ne per karšto, vandens įpilk 30 mililitrų baliklio (karštame vandenyje jis išgaruotų). Šiame tirpale pamirkęs šluostę kasdien virtuvėje nuvalyk visus paviršius.  Tada palik džiūti. Kuo ilgiau tirpalas būna ant paviršiaus, tuo daugiau užmuša mikrobų. Išplovęs indus karštame vandenyje su plovikliu, dezinfekuok juos pamerkęs keletui minučių į tirpalą. Kai indai išdžius, jokio chemikalo ant jų nebeliks. Kasdien vandeniu ir baliklio tirpalu perplauk virtuvėje naudojamas kempines, šluostes ir šepetėlius. O kad savo rankomis neužterštum maisto, jas, ypač panages, kruopščiai plauk.

Nykstančios kalbos

Meksikoje iš visų Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių yra daugiausia vietinėmis kalbomis kalbančių žmonių. Tebevartojamų vietinių kalbų skaičiumi ji užima trečiąją vietą pasaulyje — po Indijos ir Kinijos. Angliškame Meksikos laikraštyje The News pranešama, kad daugelis šių kalbų jau miršta. Kultūros ir meno tarybos direktorius Rafaelis Tovaras y de Teresa teigia, kad Meksikoje iš beveik 100 XIX amžiaus pabaigoje gyvavusių vietinių kalbų liko tik 62. Be to, 16 iš jų dabar nebevartoja nė 1000 žmonių. Viena bėda yra tai, kad mirštant kalboms užmarštin nueina ir jose vartoti augalų pavadinimai, todėl prarandamos žinios apie tradicinius gydymo būdus.

Nesimaudyk išgėręs

Pasak Vokietijos gelbėtojų asociacijos prezidento dr. Klauso Vilkenso, 1998 metais šioje šalyje žmonės daugiausiai skendo „išgėrę per daug alkoholio“. Sveikatos informaciniame biuletenyje Apotheken Umschau pranešama, kad tais metais Vokietijos upėse ir ežeruose nuskendo 477 žmonės. Maudytis išgėrus yra pavojinga, nes alkoholis pablogina koordinaciją bei raumenų veiklą, be to, išgėręs asmuo gali elgtis pernelyg drąsiai. Taigi gelbėtojai perspėja: ‛Nesimaudyk išgėręs!’

Už vabzdžių naikinimą moka pinigus

Laikraštyje The Times of India pranešama, kad Indijos Utar Pradešo valstijos miškų departamentas suorganizavo vabzdžių naikinimo kampaniją, norėdamas apsaugoti maždaug 650000 visžalių medžių shorea robusta mišką nuo pustrečio centimetro dydžio skraidančių vabzdžių hoplocerambyx spinicornis. Kadangi šių kenkėjų staiga labai padaugėjo, medžiams net gresia pavojus išnykti. Vabzdžiams įsitaisius žievėje arba kamiene, medžiai ima džiūti ir galiausiai žūna. Vabzdžiams gaudyti Miškų departamentas naudoja „spąstus“. Šių kenkėjų apniktose teritorijose pribarstoma jaunų medelių žievės. Iš jos besisunkiantis skystis masina ir apsvaigina vabzdžius, todėl juos sugauti tampa lengviau. Šį darbą atlieka vietiniai, kuriems moka 75 peisas (apie 8 centus) už vabzdį.

Pensininkams gresia depresija

Anksti išeidami į pensiją žmonės gali būti patenkinti, bet dažnai tai būna ir sunkus išgyvenimas. Brazilijos leidinyje Diário de Pernambuco rašoma, kad buvę valstybinių įstaigų darbuotojai skundėsi įvairiomis problemomis, pradedant ‛nepasitenkinimu, irzlumu, nesaugumu, savojo „aš“ praradimu ir baigiant depresija bei jausmu, kad griūva visas pasaulis’. Pasak geriatrijos specialisto Gido Šašniko, „neretai anksti į pensiją išėję vyrai skandina savo nerimą taurėje, o moterys nebegali išgyventi be vaistų“. Paliekantiesiems darbą psichologė Grasa Santos pataria „vengti skolintis, prisitaikyti prie naujų sąlygų, o kad neįpultų į amžinas skolas, klausyti patarimų“.

AIDS ir Zambijos žemės ūkis

Dėl staigaus AIDS protrūkio Zambijoje smunka žemės ūkio produktyvumas. Laikraštyje Zambia Daily Mail minima, kad pagrindiniai žemdirbiai yra ūkininkai bei jų pagalbininkai. Tačiau didžiulę šios darbo jėgos dalį pražudė AIDS. „Ūkininkams mirus jų ūkiuose darbas sustoja, tad produkcijos stipriai mažėja. Dėl to kitiems gali stigti maisto ir taip plinta skurdas“, — pranešama laikraštyje Daily Mail. Šių nelaimių, anot Zambijos Mansos apskrities valdytojo Danieliaus Mbepos, būtų galima išvengti, jei ūkininkai neturėtų nesantuokinių lytinių santykių. Jis pasakė: „Keliant moralę AIDS galima suvaldyti.“