Ar bus išspręstos ginklų kontrolės problemos?

PASTARAISIAIS metais viso pasaulio vyriausybės ne kartą tarėsi, kaip kovoti su nelegalia smulkiųjų šaunamųjų ginklų prekyba. Šį klausimą svarstė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Buvo paruošti pranešimai, duotos rekomendacijos ir priimtos rezoliucijos. Tačiau kritikai pareiškia, kad, jei dėmesys bus sutelkiamas vien į juodąją rinką, didžiausios ginklų prekiautojos — pačios šalių vyriausybės — bus paliktos be priežiūros.

Galima sakyti, kad nėra aiškios ribos tarp legalios ir nelegalios ginklų prekybos. Daugelis nelegalių ginklų kadaise buvo parduoti legaliai. Karinėms struktūroms ar policijos nuovadoms parduoti ginklai dažnai yra pavagiami ir platinami juodojoje rinkoje. Be to, gana įprasta perpardavinėti ginklus kitiems be pradinio jų pardavėjo žinios ar leidimo. Viename žurnalo Arms Control Today straipsnyje sakoma: „Šalių vyriausybės privalės imtis ne vien griežtesnių kovos su  nelegalia ginklų prekyba priemonių, bet ir peržiūrėti savo pačių vykdomą legalią ginklų prekybą.“ Daugelis viliasi, kad šalių vyriausybės galiausiai ims griežtai reguliuoti prekybą įprasta ginkluote, tačiau, kaip sakė vienas žurnalistas, „kadangi daugiau nei 80% pasaulinės ginklų prekybos yra penkių nuolatinių [Jungtinių Tautų Saugumo] Tarybos narių rankose, sunku tikėtis kokių nors permainų“.

Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad mažo kalibro šaunamuosius ginklus gana nesunku gaminti. Karinę techniką, kurios gamyba labai sudėtinga, pavyzdžiui, tankus, lėktuvus ir karo laivus, gamina gal  tik per dešimt šalių, o smulkius šaunamuosius ginklus — daugiau nei 300 gamyklų maždaug 50 šalių. Dėl nuolatos augančios šaunamųjų ginklų gamybos didėja ne tik valstybių ginklų arsenalai, bet ir tikimybė, kad jie atsidurs atsargos kariuomenių, sukilėlių ar nusikalstamų grupuočių rankose.

Karšti debatai

Lig šiol daugiausia kalbėjome apie ginklų naudojimą karų varginamose šalyse, tačiau karšti debatai ginklų kontrolės klausimais vyksta palyginus stabiliose šalyse, kuriose niekas nekariauja. Griežtos ginklų kontrolės šalininkai tvirtina, kad daugėjant ginklų daugėja ir žmogžudysčių. Jie argumentuoja tuo, jog Jungtinėse Valstijose, kur nėra griežtos ginklų kontrolės ir jų gausu, vienam gyventojui tenka daugiausia žmogžudysčių, o Anglijoje, kur ginklų kontrolė griežta, šis skaičius nedidelis. Jų oponentai tuoj pat atkerta, kad Šveicarijoje daugelis gyventojų gali nesunkiai įsigyti šaunamąjį ginklą, tačiau ten žmogžudysčių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, labai mažas.

Tokius ginčus dar labiau apsunkina tai, kad, statistikos duomenimis, JAV vienam gyventojui tenka daugiau žmogžudysčių, įvykdomų ne šaunamaisiais ginklais, už visų žmogžudysčių skaičių, tenkantį vienam gyventojui, daugelyje Europos šalių. Tačiau kai kuriose šalyse (skaičiuojant tuo pačiu principu) ne šaunamaisiais ginklais įvykdomų žmogžudysčių yra daugiau nei visų žmogžudysčių Jungtinėse Valstijose.

Kiekvienas gali pasinaudoti ar net papiktnaudžiauti statistika, kad paremtų tam tikrą teiginį. Ginčuose dėl ginklų kontrolės atrodo, jog beveik kiekvienam argumentui yra įtikinamas kontrargumentas. Ši tema labai paini. Vis dėlto ekspertai sutinka, kad žmogžudystes ir nusikaltimus lemia ne vien ginklo turėjimas, bet ir daugelis kitų veiksnių.

JAV nacionalinė šaunamųjų ginklų asociacija dažnai pareiškia: „Ginklai nežudo žmonių. Tai daro žmonės.“ Remiantis šiuo teiginiu, ginklai, nors sukurti žudyti, patys nežudo. Kažkas turi sąmoningai ar netyčia nuspausti gaiduką. Tačiau kas nors galėtų paprieštarauti tokiam teiginiui, nes šaunamaisiais ginklais žmonėms daug paprasčiau žudyti vieniems kitus.

‛Kalavijai perkalami į arklus’

Pasak Biblijos, žmonių žudymui bus užkirstas kelias — ir ne vien atimant ginklus iš tų, kurie nori žudyti. Nusikaltimų priežastys yra ne ginklai; tai socialinė problema. Šiai problemai išspręsti reikia, kad žmonės pakeistų savo požiūrį ir nuostatas. Pranašas Izaijas buvo įkvėptas užrašyti tokius žodžius: „[Dievas] išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti“ (Izaijo 2:4).

Tai nėra vien svajonė, kaip kai kurie mano. Izaijo pranašystė jau dabar pildosi tarp tikrųjų viso pasaulio krikščionių. Simboliškas žudymo priemonių pakeitimas taikiais įrankiais vaizduoja jų troškimą įtikti Dievui ir gyventi su kitais taikoje. Netrukus, kai valdys Dievo Karalystė, kiekvienas žemės gyventojas galės džiaugtis visiška taika ir saugumu (Michėjo 4:3, 4). Ginklai daugiau nebekenks žmonėms. Žmonės nebežudys. Žudymo įrankių nebeliks.

[Iliustracijos 10 puslapyje]

„Jie perkals savo kalavijus į arklus“