Jie gali pavogti jūsų tapatybę!

VIENOS jaunos moters telefono atsakiklyje buvo įrašytos keleto vyrų atsiųstos paliktos nešvankios žinutės. Paskui jai paskambino dar kažkoks vyras ir prisistatė atsiliepiąs į jos intymaus turinio skelbimus internete. Bet moteris net neturėjo savo kompiuterio. Tik vėliau ji suprato, jog kažkas dedasi ja kibernetinėje erdvėje ir jos vardu siunčia skelbimus. Tačiau tai dar ne viskas: nepažįstamasis apsišaukėlis paskelbė jos adresą, nurodė, kaip surasti jos namus, ir net patarė, kaip juose apeiti signalizacijos sistemą!

Daugelis iš mūsų į savo tapatybę žiūrime kaip į savaime suprantamą dalyką. Žinome, kas tokie esame, ir iškilus reikalui galime tai įrodyti. Tačiau dokumentus, kuriais dažnai naudojamės savo tapatybei įrodyti, — gimimo liudijimą, tapatybės numerį, * vairuotojo pažymėjimą, pasą, asmens liudijimą ir panašiai, — darosi taip nesunku suklastoti arba pavogti, kad atsirado nauja nusikaltimo rūšis, vadinama „tapatybės vagyste“.

Sukčiavimo epidemija

Šios rūšies nusikaltimai yra sudėtingi, klastingi ir gali padaryti didžiulę žalą. Nukentėjusieji netikėtai aptinka, jog kažkas jų vardu ima iš jų sąskaitos didžiules sumas, apgaudinėja kreditorius ir daro kitokią žalą. Kai kuriose šalyse įstatymas gina nukentėjusiuosius, kad jiems nereikėtų atlyginti šių nuostolių, tačiau kol žmonės iš viso to išsipainioja, smunka jų reputacija bei kreditingumo įvertinimas.

Teisėsaugos organai, paskolas teikiančios organizacijos bei vartotojų susivienijimai vienbalsiai pripažįsta, kad dėl tapatybės vagysčių kasmet patiriami milijardiniai nuostoliai. Tiksliai nustatyti, kiek žmonių šitaip apgaunama, neįmanoma. Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad žmogus gali nesužinoti apie savo tapatybės vagystę net kelis mėnesius. Kai kurie teisėsaugos organai tapatybės vagystes vadina sparčiausiai Jungtinėse Valstijose plintančiu nusikaltimu. Apie panašias problemas pranešama ir iš kitų šalių.

Padėtį apsunkina tai, kad nusikaltėliai žino, jog tapatybės vagystę sunku ištirti ir už tai baudžiamojon atsakomybėn patraukiama nedažnai. „Nusikaltėliams tokia piktadarybė neatrodo nukreipta prieš konkretų asmenį, — sako specialiųjų bylų tardytoja Šeril Smit. — Nukenčia bankas arba didelė parduotuvė. Jie nemano darą žalą žmogui.“

 Gyvenimas jūsų sąskaita

Tapatybės vagys dažniausiai pavagia vieną arba kelis jūsų svarbiausius asmens duomenis, pavyzdžiui, tapatybės numerį arba vairuotojo pažymėjimą. Paskui jais pasinaudodami apsimeta jumis ir jūsų vardu atsidaro pirkėjo sąskaitas. Taip pat jie suorganizuoja, kad atitinkami dokumentai būtų pristatomi į jų pašto dėžutę. Tokie vagys per kuo trumpesnį laiką stengiasi išeikvoti kuo daugiau pinigų. Jūs taip ir nesužinosite, kas darosi, kol jums nepradės skambinti iš inkasavimo tarnybų.

Kaip šie nesąžiningi žmonės gauna tokią asmeninę informaciją? Tai padaryti labai lengva. Dažniausiai pradedama rinkti duomenis, kuriuos daugelis žmonių įpratę užrašyti ant kredito paraiškų arba pateikti prekiautojams telefonu. Kai kurie sukčiai ieškodami jūsų banko, hipotekos arba kredito dokumentų ima knaisiotis po šiukšlių konteinerius. Kiti su finansais susijusią korespondenciją išima iš pašto dėžučių. Kartais vagys šnipinėja ir, pasinaudodami fotoaparatu arba žiūronais, stebi bankomatu arba telefonu aukos renkamą skaitmeninį kodą. Kai kuriose šalyse daug asmeninio pobūdžio informacijos galima gauti teismuose, rasti visiems prieinamuose dokumentuose bei internete.

Vagiamas jūsų geras vardas

Kai sukčius sužino jūsų asmens kodą, jam gali prireikti ir kitos tapatybę nusakančios informacijos: jūsų gimimo datos, adreso bei telefono numerio. Turėdamas šią informaciją ir galbūt suklastotą vairuotojo pažymėjimą su savo nuotrauka, vagis gali pradėti įgyvendinti nusikaltimą. Dėdamasis jumis, jis gali neatidėliodamas asmeniškai arba paštu kreiptis dėl kredito. Dažnai vagis, tvirtindamas, jog persikėlė kitur, pateikia savo adresą. Skubėdami išduoti kreditą inspektoriai ne visuomet patikrina informaciją arba adresus.

Atidaręs pirmąją sąskaitą, apsišaukėlis gali naudotis ja kartu su kita tapatybę įrodančia informacija, kad dar labiau patvirtintų savo „patikimumą“. Tad toliau apgaudinėti darosi lengviau. Dabar vagis lobsta, žlugdydamas kitų pasitikėjimą jumis ir jūsų gerą vardą.

Atitaisyti žalą gali būti sunku. Tai atimtų daug laiko ir jėgų. Teisininkė iš Kalifornijos Meri Frenk patyrė, ką tai reiškia, kai apsišaukėlis jos vardu įsiskolino maždaug 100000 JAV dolerių. „Kad apginčiau savo vardą, turėjau parašyti 90 laiškų ir praradau 500 valandų, — sako ji. — Tai kova už savo reputaciją ir normalią psichikos būklę... Ilgą laiką nežinai, kas tai daro, o nusikaltėliai niekada nepakliūna.“

Ką daryti

Jei nukentėjote nuo tapatybės vagystės, reikia imtis tam tikrų priemonių. Pirmiausia patariama paskambinti ir pranešti apie apgavystę vietiniams kredito skyriams. Po to parašykite prašymą, kad ateityje paraiškos dėl kredito būtų derinamos su jumis.

Paskui pateikite pareiškimą policijai. Nepamirškite pasilikti jo kopijos, nes jos gali prireikti informuojant kreditorius.

 Jūs taip pat turite apie tai pranešti bankams ir kredito korteles išduodančioms kompanijoms, su kuriomis turite dalykinių santykių. Net jei vagis naudojasi pavogta informacija, kad įsigytų naujų kredito kortelių, atnaujinę savąsias jausitės saugesnis. Be to, jei jis pasinaudojo jūsų mokėjimų pagal čekius arba taupomąja sąskaita, galbūt taip pat reikėtų atsidaryti naujas sąskaitas. Jums gali prireikti ir naujų bankomatų kortelių bei naujo tapatybės numerio.

Ar nenumatoma jokios išeities?

Vyriausybės, teisėsaugos organai bei kredito institucijos ieško būdų, kaip užkirsti kelią tapatybės vagystėms. Kai kur yra priimti įstatymai dėl šio nusikaltimo laikymo sunkiu bei geresnės asmeninės informacijos apsaugos. Siūloma taikyti šiuolaikines modernias technologijas. Tai kortelės, kuriose skaitmenimis užšifruoti pirštų atspaudai, bankomatų kortelės, atpažįstančios delno atspaudą arba balsą, kompiuterizuotos kortelės, saugančios informaciją apie žmogaus kraujo grupę bei pirštų atspaudus, kortelės, patvirtintos jūsų parašu, kurio neįmanoma panaikinti.

Be šių sudėtingų apsaugos metodų, galite imtis ir kitų praktiškų priemonių. (Apie tai skaitykite rėmelyje „Kaip apsisaugoti nuo tapatybės vagystės“.) Tapatybės vagystės riziką sumažinti galite apgalvodami bei kruopščiai planuodami kai kuriuos dalykus.

[Išnaša]

[Rėmelis 21 puslapyje]

Kaip apsisaugoti nuo tapatybės vagystės

● Savo tapatybės numerį pateikite tik tada, kai tikrai būtina.

● Jei nėra būtino reikalo, rankinėje arba piniginėje nesinešiokite visų kredito kortelių, tapatybės numerio, gimimo liudijimo bei paso.

● Prieš išmesdami iš anksto patvirtintas kredito paraiškas, suplėšykite jas į skutelius. Taip pat suplėšykite ir banko ataskaitas, telefono sąskaitas, kredito kortelių kvitus bei kitus panašius dokumentus.

● Naudodamiesi bankomatu arba telefono kortele, kai skambinate į užmiestį, pridenkite ranka renkamus numerius, nes netoliese gali sukiotis žiūronais arba fotoaparatu apsiginklavę „šnipai“.

● Įsigykite rakinamą pašto dėžutę. Taip sumažinsite korespondencijos vagystės tikimybę.

● Užuot parsisiųsdinę naujus čekius paštu, pasiimkite juos iš banko.

● Turėkite visų sąskaitų numerių sąrašą arba fotokopiją ir laikykite ją saugioje vietoje.

● Niekuomet neperdavinėkite savo kredito kortelės numerio ar kitos asmeninės informacijos telefonu, nebent visiškai pasitikite kompanija, su kuria tvarkote verslo reikalus, ir skambinate pats.

● Įsiminkite savo slaptažodžius. Nesinešiokite jų užrašytų rankinėje ar piniginėje.

● Kuo dažniau gaukite savo kredito ataskaitos kopijas.

● Išsibraukite iš reklaminių sąrašų, kuriais naudojasi disponuojantys kreditu bei jį suteikiantys skyriai.

[Iliustracija 20 puslapyje]

„Šnipai“ stebi savo aukų telefonu arba bankomatu renkamus numerius

[Iliustracija 21 puslapyje]

Vagys kapstosi po šiukšles, ieškodami asmeninės informacijos