Kokie yra šiuolaikiniai karai
Kokie yra šiuolaikiniai karai
NORINT pasirūpinti 1548 pabėgėliais, netikėtai atvykusiais iš kaimyninės Afrikos šalies, paskubomis buvo įrengta pabėgėlių stovykla. Klampioje palmių miško proskynoje buvo pastatytos mėlynos ir rusvai žalsvos palapinės. Ten nebuvo elektros, lovų, vandentiekio ar kanalizacijos. Užėjus lietui, pabėgėliai ėmė pagaliais kasti griovius, kad vanduo neapsemtų palapinių. Dvi tarptautinės pagalbos organizacijos įtemptai dirbo norėdamos bent kiek pagerinti jų gyvenimo sąlygas.
Pasitaikius progai pabėgti iš šalies, kurioje jau ne vienus metus siautėjo pilietinis karas, šie žmonės atplaukė čionai aplūžusiu krovininiu laivu. Karą pradėjo ne tankų kolona ar didžiuliai bombonešiai. Viskas prasidėjo nuo to, kad šalyje ėmė savivaliauti 150 automatais ginkluotų kariškių. Šie kariai užpuldinėjo kaimelius, reikalavo mokėti duoklę ir vertė prisidėti prie jų. Jie nužudydavo kiekvieną, kuris tik bandydavo pasipriešinti. Grupuotė galiausiai užkariavo visą šalį.
Pabėgėlių stovykloje buvo jauna moteris, vardu Estera. „Pats baisiausias įvykis mano gyvenime buvo vyro netektis, — sakė ji. — Jie jį nušovė. Ten buvo siaubinga. Kai išgirsdavai kieno nors šauksmus, imdavai galvoti, kad kažkas ateina tavęs nužudyti. Pamatęs ką nors su ginklu rankose, manydavai, kad jis nori atimti iš tavęs gyvybę. Nuolatos jaučiau nerimą. Tik čia man pavyksta užmigti. Būdama namuose negalėčiau užmigti, o čia miegu kaip kūdikis.“
„Net ir šiose drėgnose palapinėse?“ — paklausė Atsibuskite! bendradarbis.
Estera nusijuokė ir tarė: „Net ir šiame purvyne miegočiau geriau nei ten, iš kur atvykau.“
Dešimtmetis Ambrozas didžiąją savo gyvenimo dalį praleido kartu su kitais šeimos nariais bėgdamas iš karo zonų. „Aš noriu, kad būtų taika ir galėčiau grįžti į mokyklą, — sakė berniukas. — Aš juk baigiu užaugti.“
Kpana yra devynmetė mergaitė gražiomis rudomis akimis. Kai korespondentas paklausė, ką ji prisimena iš savo ankstyvos vaikystės, ji iškart atsakė: „Karą! Kovas!“
Pastaraisiais metais tokio pobūdžio karai gana įprasti. Viename šaltinyje sakoma, kad iš 49 didesnio masto karinių konfliktų, vykusių nuo 1990 metų, 46-iuose buvo kovojama tik su mažo kalibro pabūklais. Norint mūšyje gerai kautis su kardu ar ietimi, reikia įgūdžių ir jėgos. Tačiau turėdami individualiuosius šaunamuosius ginklus kovoti gali tiek patyrę, tiek nepatyrę asmenys. * Net paaugliai bei vaikai padaromi kariais ir verčiami plėšikauti, žaloti kitus bei žudyti.
Dažniausiai kariniai konfliktai kyla ne tarp valstybių, bet pačiose valstybėse. Kovoja ne gerai parengti kariai, bet civiliai, ir ne kovos lauke, o miestuose bei kaimuose. Kadangi mūšiuose dalyvaujantys asmenys dažniausiai neturi karinio parengimo, mažai paisoma ir įprastų kovos taisyklių. Taigi nieko nestebina, kad net su beginkliais vyrais, moterimis bei vaikais elgiamasi labai žiauriai. Manoma, kad daugiau nei 90 procentų šiandieninių karų aukų yra civiliai gyventojai. Tokiuose karuose individualieji šaunamieji ginklai ir smulkieji pabūklai atlieka svarbų vaidmenį.
Žinoma, kalti ne patys šautuvai, nes žmonės kariavo jau seniai prieš išrandant paraką. Vis dėlto ginklų atsargos gali paskatinti veikiau kariauti, nei tartis taikiai. Šaunamieji ginklai paprastai leidžia kovoti ilgiau ir nužudyti daugiau žmonių.
Nors šiandieniniuose karuose naudojami dažniausiai mažo kalibro šaunamieji ginklai, jų padaroma žala didžiulė. Per paskutinį XX amžiaus dešimtmetį tokiais ginklais buvo nužudyta daugiau nei keturi milijonai žmonių, o daugiau nei 40 milijonų buvo priversti bėgti į kitas šalis ar buvo perkelti. Individualieji šaunamieji ginklai daro neigiamą poveikį karo nuvargintų šalių politinei, socialinei, ekonominei veiklai ir net gamtai. Medicininė pagalba, rūpinimasis pabėgėliais, taikos palaikymas ir ginkluoti įsikišimai kitoms šalims jau atsiėjo milijardus dolerių.
Kodėl smulkieji šaunamieji ginklai šiuolaikiniuose karuose tapo pagrindine kovos priemone? Iš kur jų gaunama? Kaip galima sumažinti ar net išvis panaikinti tokių žudymo įrankių daromą pražūtingą įtaką? Šiuos klausimus aptarsime kituose straipsniuose.
[Išnaša]
^ pstr. 9 Vartojant terminą „individualieji šaunamieji ginklai“, turima omenyje įvairūs šautuvai, automatai bei pistoletai — ginklai, kuriuos nešiotis ir naudoti gali vienas žmogus; mažo kalibro, arba smulkieji, pabūklai — tai kulkosvaidžiai, minosvaidžiai bei granatsvaidžiai, kuriems panešti gali prireikti poros žmonių.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]
UN PHOTO 186797/J. Isaac