Mūsų Saulė nepaprasta

KAI skaitote šį straipsnį, saulė gal jau pakilusi arba jūs žinote, kad ji netrukus patekės. Ar tai svarbu? Žinoma, nes be saulės spindulių nebūtų ir gausybės žemėje gyvenančių būtybių — taip pat ir mūsų. Visa ta gyvybės formų įvairovė, — milijonai rūšių, — pradedant vienaląstėmis bakterijomis ir baigiant didžiuliais banginiais, nebegalėtų egzistuoti.

Tiesa, mūsų planetą pasiekia tiktai apie pusė milijardosios visos Saulės išspinduliuojamos energijos dalies. Tačiau pamaitinti ir palaikyti gyvybę žemėje pakanka ir to keleto „trupinių“ nuo Saulės „stalo“. Be to, efektyviai panaudojant šį nedidelį gaunamos energijos srautą, būtų galima lengvai ir su kaupu patenkinti šiuolaikinės visuomenės energijos poreikius.

Daugelyje astronomijos knygų rašoma, jog mūsų Saulė yra paprasta žvaigždė, „gana tipiškas dangaus kūnas“. Tačiau ar Saulė — „tipiškas dangaus kūnas“ visais atžvilgiais? Vašingtono valstijos Sietlo universiteto astronomas Giljermas Gonzalesas teigia, jog mūsų Saulė yra unikali. Ar į tai turėtų atsižvelgti gyvybės kitose planetose ieškotojai? Gonzalesas atsako: „Žvaigždžių, tinkamų palaikyti protingų būtybių gyvybę, yra mažiau, nei žmonės mano. — Ir priduria: — astronomai turėtų sutelkti dėmesį į tokių unikalių žvaigždžių kaip Saulė paieškas; antraip jie veltui eikvoja laiką.“

Dėl kokių ypatybių Saulė yra pajėgi globoti gyvybę? Tiesa, nagrinėjant šiuos faktus reikėtų turėti omenyje, jog dauguma teiginių apie visatos fizikinius reiškinius yra teoriniai.

Išskirtinės ypatybės

● Pavienė žvaigždė. Astronomai paskaičiavo, jog 85 procentai arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių yra išsidėsčiusios grupėmis po dvi arba daugiau ir skrieja viena apie kitą. Jas vieną prie kitos laiko jų gravitacijos jėgos.

 Tačiau Saulė yra pavienė žvaigždė. „Taigi tai, kad Saulė yra pavienė žvaigždė, atrodo, yra išskirtinis atvejis“, — rašo astronomas Kenetas Filipsas knygoje Guide to the Sun. Tai nulemia Žemės orbitos stabilumą, ir, pasak Gonzaleso, yra vienas veiksnys, leidžiantis egzistuoti žemėje gyvybei.

● Masyvi žvaigždė. Žurnale New Scientist rašoma, jog, anot Gonzaleso, kitas Saulės ypatumas yra tai, kad „ji — viena iš 10 procentų masyviausių aplinkinių žvaigždžių“. Filipsas pažymi: „Saulė sudaro 99,87% visos Saulės sistemos masės, todėl jos gravitacijos jėga valdo visus kitus šios sistemos kūnus.“

Dėl to Žemė, būdama gana toli nuo Saulės, — už 150 milijonų kilometrų, — vis dėlto neatsiplėšia nuo jos. Šis palyginti didelis atstumas apsaugo žemės gyvybę nuo Saulės karščio.

● Sunkieji elementai. Gonzalesas pažymi, kad Saulėje tokių sunkiųjų elementų kaip anglis, azotas, deguonis, magnis, silicis bei geležis yra 50 procentų daugiau negu kitose jos amžiaus bei tipo žvaigždėse. Šiuo atžvilgiu mūsų saulė išsiskiria iš kitų savo grupės žvaigždžių. „Sunkiųjų elementų Saulėje nėra labai daug, — sako Filipsas, — tačiau kai kuriose žvaigždėse... jų esama dar mažiau.“ Žvaigždės, turinčios tiek sunkiųjų elementų, kiek jų yra Saulėje, priskiriamos specialiai kategorijai, vadinamai I populiacija.

Kokios įtakos tai turi gyvybei žemėje? Sunkieji elementai yra būtini gyvybei, bet visatoje jų yra nedaug — mažiau nei 1 procentas. Tačiau mūsų Žemė sudaryta beveik vien tik iš sunkesniųjų elementų. Kodėl? Pasak astronomų, todėl, kad Žemė sukasi apie tokią išskirtinę žvaigždę kaip Saulė.

 ● Mažiau ištęsta elipsinė orbita. Saulė, kaip I populiacijos žvaigždė, turi dar vieną pranašumą. „Šios populiacijos žvaigždės aplink galaktikos centrą paprastai skrieja beveik apvaliomis orbitomis“, — rašoma knygoje Guide to the Sun. Saulė skrieja mažiau ištęsta elipsine orbita negu kitos jos amžiaus bei tipo žvaigždės. Kuo tai galėtų būti svarbu gyvybei žemėje? Kadangi Saulės orbita apvali, jai nėra pavojaus patekti į galaktikos gilumą, kurioje esama supernovų (žvaigždžių, kurios sprogsta).

● Ryškio svyravimai. Šiuo atžvilgiu mūsų Saulė irgi ypatinga. Palyginus su panašiomis žvaigždėmis, Saulės ryškio svyravimai yra kur kas mažesni. Kitaip tariant, jos šviesos ryškumas yra daug pastovesnis.

Toks gana pastovus spinduliuojamos šviesos ryškumas yra būtinas gyvybei žemėje palaikyti. „Mūsų pačių egzistavimas šioje planetoje, — sako mokslo istorikas Karlas Hufbaueris, — rodo, kad Saulės šviesos ryškis yra vienas iš pastovesnių aplinkos veiksnių.“

● Orbitos posvyris. Saulės orbita yra beveik lygiagreti Paukščių tako galaktikos plokštumai. Tad kampas tarp Saulės orbitos plokštumos ir mūsų galaktikos plokštumos yra labai mažas. Ką tai reiškia Žemei?

Toliau nuo Saulės sistemos mus supa didžiulis kometų telkinys, vadinamas Orto debesiu. * Tarkim, kad kampas tarp Saulės orbitos ir galaktikos plokštumos būtų didesnis. Tuomet Saulė staigiai kirstų mūsų galaktikos plokštumą ir išjudintų Orto debesį. Kas atsitiktų? Astronomų nuomone, Žemę subombarduotų kometų lietus.

Ką mums atskleidžia Saulės užtemimai?

Saulės sistemoje yra mažiausiai 60 mėnulių. Jie skrieja aplink septynias iš devynių sistemos planetų. Tačiau atrodo, jog Žemė yra vienintelė Saulės sistemos  planeta, iš kurios galima matyti visiškus užtemimus. Kodėl taip yra?

Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės. Kad Mėnulis visiškai uždengtų Saulę, šie kūnai turi atrodyti maždaug vienodo dydžio. O juk taip ir yra! Nors Saulės skersmuo 400 kartų didesnis už Mėnulio, ji yra beveik 400 kartų toliau nuo Žemės negu Mėnulis.

Tačiau Žemės atstumas nuo Saulės — taigi ir regimasis Saulės dydis — yra svarbus veiksnys ne vien tik dėl visiško užtemimo. Tai taip pat esminė sąlyga gyvybei žemėje egzistuoti. „Jei būtume truputėlį arčiau arba truputėlį toliau nuo Saulės, — sako Gonzalesas, — Žemėje būtų per karšta arba per šalta ir ji būtų netinkama gyventi.“

Bet tai dar ne viskas. Neįprastai didelis Žemės palydovas Mėnulis irgi padeda palaikyti gyvybę žemėje, nes jo trauka apsaugo Žemę nuo per didelio svyravimo sukantis aplink savo ašį. Toks svyravimas sukeltų smarkius, katastrofiškus klimato pokyčius. Taigi kad žemėje egzistuotų gyvybė, reikalingas didelis tikslumas: tam tikras atstumas tarp Saulės ir Žemės, tinkamo dydžio Mėnulis, o be to, dar ir kitos Saulės ypatybės. Kokia tikimybė, kad visa tai tėra atsitiktinumas?

Ar tai atsitiktinumas?

Tarkim, jūs palikote patyrusiam specialistui sureguliuoti savo automobilio variklį. Jis kruopščiai padaro darbą ir jūs įsitikinate, jog viskas tvarkinga. Kaip, jūsų manymu, jis reaguotų, jei po kurio laiko imtumėte atkakliai tvirtinti, kad jūsų automobilis susireguliavo savaime?

To paties galima paklausti ir kalbant apie išskirtines mūsų Saulės ypatybes. Kai kurie mokslininkai nori įtikinti, jog mūsų Saulės sandara, jos orbitos forma, atstumas nuo Žemės bei kitos ypatybės yra tik sėkmingas atsitiktinumas. Ar tai logiška, išmintinga išvada?

Kaip meistriškai sureguliuotas automobilis liudija apie specialisto pasirengimą bei nagingumą, taip kai ką liudija ir mūsų Saulė bei kiti dangaus kūnai. Saulės išskirtinės ypatybės, dėl kurių įmanomas gyvenimas žemėje, aiškiai byloja, jog ši žvaigždė yra sumanaus ir galingo Konstruktoriaus bei Kūrėjo rankų darbas. Apaštalas Paulius apie tai rašė: „Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20).

[Išnaša]

[Anotacija 17 puslapyje]

Mūsų planetą pasiekia tiktai apie pusė milijardosios Saulės išspinduliuojamos energijos dalies

[Iliustracija 16 puslapyje]

Saulės žybsniai, tokie kaip šis, nekenkia gyvybei žemėje

[Šaltinio nuoroda]

2, 15 ir 16 puslapiuose: NASA photo

[Iliustracija 17 puslapyje]

Atsitiktinumas? Dėl optinio Saulės ir Mėnulio dydžių atitikimo matome įspūdingus užtemimus

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jei Saulė skrietų kitokia orbita, į Žemę pasipiltų pražūtingas kometų lietus