Smulkūs ginklai, didelės problemos

PASTARAISIAIS dešimtmečiais kalbos apie ginklavimosi mažinimą daugiausiai sukosi apie atominį ginklą. Ir nenuostabu, nes viena atominė bomba gali sunaikinti visą miestą. Tačiau, kitaip negu įprastiniai ginklai, šios nepaprastai galingos bombos nebuvo naudojamos karuose jau daugiau nei 50 metų.

Gerbiamas karo istorikas Džonas Kyganas rašo: „Po 1945-ųjų rugpjūčio 9-osios atominiu ginklu nebuvo nužudytas nė vienas. Tačiau per karus nuo to laiko žuvo 50000000 žmonių; dauguma jų buvo nužudyti pigiais mažo kalibro masinės gamybos ginklais, kainuojančiais ne ką daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pasaulyje paplitęs radijo imtuvas su galvaniniais elementais. Kadangi pigių ginklų žalos nepajuto gerai išsivysčiusios šalys, išskyrus keletą vietovių, kuriose klesti narkotikų prekyba bei politinis terorizmas, turtingos valstybės delsė pripažinti, kokias baisias pasekmes jie atnešė.“

Niekas tiksliai nežino, kiek individualiųjų šaunamųjų ginklų ir smulkių pabūklų šiuo metu yra apyvartoje, tačiau, ekspertų paskaičiavimais, kovinių šaunamųjų ginklų yra apie 500 milijonų. Dar dešimtis milijonų savigynai skirtų šautuvų bei pistoletų  laiko privatūs asmenys. Be to, kasmet yra pagaminama ir parduodama vis naujų ginklų.

Kodėl būtent šie ginklai?

Kodėl dabartiniuose karuose daugiausiai naudojami paprastesni ginklai? Iš dalies dėl to, kad dažniausiai kariniai konfliktai vyksta neturtingose valstybėse. Per pastarąjį dešimtmetį dauguma karų vyko šalyse, nepajėgiančiose įsigyti modernios karinės technikos. O individualieji šaunamieji ginklai ir smulkieji pabūklai yra gana pigūs. Pavyzdžiui, vienas modernus reaktyvinis naikintuvas kainuoja apie 50 milijonų JAV dolerių, o už tokią sumą galima apginkluoti kariuomenę 200000 kovinių automatų.

Kartais paprastų šaunamųjų ginklų galima įsigyti ir dar pigiau. Dešimtis milijonų nebereikalingų ginklų kariškiai atiduoda veltui. Kiti keliauja iš vienos karinio konflikto vietos į kitą. Kai kuriose šalyse automatų yra tiek daug, kad jų galima nusipirkti vos už šešis JAV dolerius arba pamainyti į ožką, viščiuką ar maišą padėvėtų drabužių.

Smulkieji ginklai paklausūs ir dėl kitų priežasčių. Jais žudoma labai efektyviai. Koviniu automatu per minutę galima iššauti šimtus šovinių. Jais lengva naudotis, o priežiūra nesudėtinga. Net dešimties metų vaiką galima išmokyti išardyti ir vėl surinkti tipišką kovinį automatą. Vaikai taip pat gali greitai išmokti nusitaikyti ir šaudyti į žmonių minią.

Patvarumas ir ilgaamžiškumas — tai dar viena priežastis, kodėl šie ginklai yra taip plačiai naudojami. Tokie automatai kaip AK-47 ir M16, su kuriais buvo kovojama Vietnamo kare, vis dar naudojami šiandieniniuose karuose. Kai kurie Afrikoje naudojami automatiniai šautuvai yra išlikę net nuo Pirmojo pasaulinio karo. Be to, tokius ginklus lengva transportuoti ir paslėpti. Vienas nešulinis arklys gali panešti tuziną automatų karinei grupuotei, apsistojusiai sunkiai praeinamose džiunglėse ar ant atokaus kalno. Virtinė arklių gali panešti visos nedidelės kariuomenės šaunamuosius ginklus.

Ginklai, narkotikai ir deimantai

Pasaulinė ginklų prekyba yra gana paini. Didžiuliai kiekiai šautuvų legaliai keliauja iš vienos šalies į kitą. Po šaltojo karo tiek Rytuose, tiek Vakaruose buvo sumažintos karinės pajėgos, todėl tų šalių vyriausybės atidavė arba pardavė atliekamą karinę įrangą  kitoms valstybėms. Pasak vienos rašytojos, dirbančios Oslo (Norvegija) taikos institute, nuo 1995 metų vien Jungtinės Valstijos atidavė daugiau nei 300000 automatų, pistoletų, kulkosvaidžių bei granatsvaidžių. Tai galima paaiškinti tuo, kad atiduoti ginklus yra daug pigiau nei išmontuoti ar sandėliuoti ir saugoti juos. Kai kurių analitikų paskaičiavimais, kasmet per šalių sienas individualiųjų šaunamųjų ginklų ir smulkiųjų pabūklų legaliai pervežama maždaug už tris milijardus JAV dolerių.

Nelegalios prekybos apimtys veikiausiai yra daug didesnės. Tačiau juodojoje rinkoje už ginklus paprastai reikia mokėti. Kai kuriose Afrikos šalyse karinės grupuotės įsigyja ginklų, kainuojančių šimtus milijonų dolerių, bet ne už pinigus, o už deimantus, pavogtus iš brangakmenių kasyklų. Laikraštyje The New York Times sakoma: „Ten, kur valdžios pareigūnai yra korumpuoti, kovos yra nuožmios, o sienos skylėtos... Dėl tų blizgančių akmenukų žmonės verčiami vergiškai dirbti, vyksta žudynės, susiskaldymai, daugybė žmonių netenka savo namų, smarkiai žlugdoma ekonomika.“ Kaip ironiška: už ginklus įsigytas brangakmenis vėliau gali būti parduotas juvelyrinių dirbinių parduotuvėje kaip amžinos meilės simbolis!

Ginklai taip pat yra glaudžiai susiję su nelegalia narkotikų prekyba. Paprastai nusikalstamos grupuotės slapta gabena narkotikus, o parsigabena ginklų. Ginklai jau beveik tapo valiuta, už kurią parduodami narkotikai.

Kas atsitinka su ginklais, kai karai baigiasi?

Pasibaigus karams, juose naudoti ginklai dažniausiai atsiduria nusikaltėlių rankose. Pavyzdžiui, taip atsitiko vienoje Pietų Afrikos šalyje. Kai ten baigėsi trejus metus trukęs pilietinis karas, pareikalavęs 10000 žmonių gyvybių, ėmė smurtauti nusikaltėliai. Taksi vairuotojų varžymasis peraugo į „taksi karus“. Jų nusamdyti žudikai šaudė į konkuruojančių taksi firmų vairuotojus bei keleivius. Koviniais automatais vis dažniau ėmė naudotis plėšikai ir kiti nusikaltėliai. Neseniai toje šalyje per metus šaunamaisiais ginklais buvo nužudyta daugiau kaip 11000 žmonių ir pagal šį rodiklį pasaulyje iš nekariaujančių šalių ji buvo antra.

Žinodami, kad nusikaltėliai yra ginkluoti bei pavojingi, žmonės bijo ir jaučiasi nesaugūs. Besivystančiose šalyse turtingi asmenys  gyvena tikrose tvirtovėse, apsuptose mūrytų tvorų bei elektrinių užtvarų ir saugomose dieną naktį. Išsivysčiusių šalių gyventojai taip pat imasi saugos priemonių. Žmonės jaučiasi nesaugiai netgi tose vietovėse, kuriose nėra buvę jokių politinių neramumų.

Taigi tiek kariaujančiose šalyse, tiek ten, kur yra „taika“, ginklai griauna stabilumą. Neįmanoma išmatuoti jų padaromos žalos; neįmanoma ir suskaičiuoti žuvusių, sužeistų, sielvartaujančių žmonių bei sugriautų gyvenimų. Vis dėlto mes žinome, kad pasaulis yra užverstas ginklais ir jų nuolat daugėja. Todėl vis daugiau žmonių reikalauja imtis priemonių užkirsti tam kelią. Ką galima padaryti? Kokių priemonių bus imtasi? Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Buvęs karys jaučiasi „labai kvailai“

Vienas nepilnametis karys kovojo tame pačiame kare, dėl kurio ankstesniame straipsnyje paminėti žmonės buvo priversti bėgti iš savo šalies. Tačiau staiga jis pasidarė nebereikalingas ir be cento kišenėje mieste, kurį pats padėjo užimti. Jis su kartėliu pasakojo, kad jo lyderio sūnus važinėja po miestą prašmatniu motociklu, o buvę karo vadai visokiais būdais siekia valdžios ir prestižo. „Kai pamąstau, jog penkerius metus praleidau krūmynuose šaudydamas žmones ir pats buvau taikiniu, jaučiuosi labai kvailai, — sako karys. — Mes buvome pasiryžę atiduoti savo gyvybes už žmones, kurie kitą dieną net neprisimins, kieno dėka jie dabar užima tokią padėtį.“

[Šaltinio nuoroda]

VIRŠELYJE ir 7-ajame puslapyje berniukas karys: Nanzer/Sipa Press

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

„Neįmanoma pasislėpti“

Nors modernūs koviniai automatai yra gana efektyvūs žudymo įrankiai, jie turi vieną trūkumą — šaudo tik kulkomis. Jais nenužudysi žmonių, pasislėpusių už tvirtų sienų ar barikadų. Mūšio sūkuryje priešai paprastai nestovi vietoje, o šautuvu geriausiu atveju galima tiksliai pataikyti tik iš 500 metrų.

JAV kariuomenė rado šios „problemos“ sprendimą — sukonstravo naują, modernios technologijos universalų automatinį šautuvą, pavadintą „Objective Individual Combat Weapon“ (OICW). Nors šis ginklas nėra sunkus ir panešamas vieno kario, OICW gali šaudyti ne tik kulkomis, bet ir 20 milimetrų skersmens sprogstančiais sviediniais. Jis dar unikalus tuo, kad gali naikinti netgi už barikadų pasislėpusius priešus. Kariui reikia tik nutaikyti ginklą virš arba šalimais objekto, kurį jis nori apšaudyti. Ginklas automatiškai apskaičiuoja atstumą iki objekto ir pačioje granatoje užstato mažytį elektroninį uždelstinį degiklį taip, kad ji sprogtų pageidaujamoje vietoje ir sužalotų už užkardų esančias aukas skeveldromis. „Jo unikalios galimybės leis JAV kareiviams šaudyti, galima sakyti, iš visų kampų“, — sako kompanijos, gaminančios OICW, atstovas. Šautuve yra įtaisytas naktinio matymo prietaisas, todėl šiuo ginklu galima efektyviai kovoti net ir visiškoje tamsoje.

Ginklo gamintojai didžiuojasi, kad nuo jo „neįmanoma pasislėpti“. Jie taip pat sako, jog OICW bus penkiskart efektyvesnis už M16 ir granatsvaidį M203, o šūvio nuotolis padidės net dukart. Šį ginklą turintiems kariams nereikės rūpintis, ar pataikys į taikinį. Jiems užteks pažvelgti pro vaizdo ieškiklį, nuspausti gaiduką ir paleisti kulkų bei granatų krušą. Jei naujojo ginklo kūrimas vyks pagal tvarkaraštį, kariniai daliniai galės įsigyti jų jau 2007 metais.

Vis dėlto kiti kritikuoja OICW kūrimą. Jie klausia: kaip bus galima panaudoti šį ginklą kariams patruliuojant tankiai gyvenamuose rajonuose, kur priešų kariai gali būti įsimaišę tarp taikių gyventojų? kaip tada, jei, pardavus OICW viso pasaulio karinėms struktūroms, kariai atsisuks prieš savo šalies žmones? ir kas atsitiks šiems ginklams patekus į teroristų ar kitų nusikaltėlių rankas?

[Šaltinio nuoroda]

Alliant Techsystems

[Iliustracijos 6 puslapyje]

Smulkieji šaunamieji ginklai dažnai įsigyjami už deimantus bei narkotikus