Stebime pasaulį

Emocijos ir širdis

Emocinė įtampa didina pavojų antrą kartą būti ištiktam širdies priepuolio, be to, „vis daugėja įrodymų, jog ir neigiamos emocijos sukelia širdies ligas“, — rašoma biuletenyje Tufts University Health & Nutrition Letter. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad „greit supykstantiems žmonėms tikimybė patirti širdies priepuolį arba mirti nuo širdies ligos yra beveik triskart didesnė“ ir kad „pykčio pasekmes žmogus patiria gana anksti“. Įtampa kenkia širdies raumenims bei ją supančioms ir maitinančioms kraujagyslėms. Depresija tikimybę patirti širdies priepuolį arba susirgti kokia širdies liga padidina daugiau kaip 70 procentų. Tačiau, pasak tyrinėtojų, jei žmogų palaiko jo šeima ir draugai, depresijos padariniai gali būti ne tokie skausmingi.

Ginčytinas sprendimas

2000-ųjų rugsėjį popiežius Jonas Paulius II pritarė, kad Pijus IX, popiežiavęs 1846—1878 metais, būtų pripažintas palaimintuoju. Katalikų dienraštyje La Croix prancūzų istorikas Renė Reimonas paminėjo, jog Pijaus IX „sprendimai, pavyzdžiui, nuteisti myriop italų patriotus, suabejojusius jo kaip valstybės galvos galia, papiktino tikinčiuosius“. O laikraštis Le Monde pavadino jį „paskutiniuoju absoliučiu monarchu Europoje“ ir pabrėžė šio valdingojo popiežiaus netolerantiškumą ir ypač jo priešinimąsi „sąžinės laisvei, žmogaus teisėms bei žydų lygiateisiškumo“ nepripažinimą. Laikraštyje dar buvo pridurta, kad Pijus IX ‛pamynė demokratiją, religijos, spaudos, minties ir bendravimo laisvę bei pasmerkė bažnyčios atskyrimo nuo valstybės idėją’. Be to, 1869 metais Pijus IX sušaukė pirmąjį Vatikano susirinkimą, kuris priėmė popiežiaus neklystamumo tikybos ir moralės klausimais dogmą.

Darbštieji žemkasiai

Čilės ūkininkams gyvenimą apkartina aštuoniadančių šeimai priklausantis mažas, juodas kailinis graužikas (Spalacopus cyanus), kuris dirvoje gali prirausti net 600 metrų tunelių. Neseniai buvo ištirta jų plačiai išsišakojusi tunelių sistema. Eseno universiteto (Vokietija) zoologė drauge su kolega iš Čilės atidengė vienos kolonijos, kurią sudarė 26 žvėriukai, namus. Maisto atsargų sandėliuose zoologai rado sausajam sezonui sukauptus 5000 augalų svogūnėlių. Be to, tuneliuose buvo aptikti žole bei polietileniniais maišeliais iškloti lizdai. Kad ir kokie mieli bei žavūs yra tie maži juodi žvėriukai su kapliais, ūkininkai juos laiko kenkėjais. Galvijai dažnai susilaužo koją atsistoję ant jų išrausto tunelio.

Kiaulpienė — naudinga piktžolė

Kiaulpienes „golfo aikštynų prižiūrėtojai bei pedantiški vejų savininkai laiko didžiausiu visuomenės priešu“ ir „nenugalima piktžole“, — teigiama Meksiko laikraštyje The News. Tačiau šis augalas „yra viena naudingiausių vaistažolių pasaulyje“, galinti sustiprinti sveikatą ir praturtinti racioną. Daug vitamino A bei kalio turinti kiaulpienė yra maistingesnė net už brokolį ir špinatą. Naudingos visos jos dalys. Jaunus lapus galima dėti į salotas arba įvairiuose patiekaluose vartoti vietoj špinatų. Iš džiovintų ir pakepintų šaknų galima pasigaminti kavą primenančio gėrimo, o iš žiedų — vyno. Jau senovėje kiaulpienes žmonės vartodavo kepenų veiklai skatinti bei joms valyti. Taip pat jos buvo vartojamos kaip lengvas diuretikas ir kaip vaistažolė, valanti bei stiprinanti kraują. Ši žolė yra „viena iš šešių pagrindinių vaistažolių kinų namų vaistinėlėje“, — rašoma The News. O žmonės, kurie turi pievelę ar prieina prie ganyklos, kiaulpienių gali prisirinkti nemokamai.

Tirpsta Andų ledynai

Kaip pranešama Limos laikraštyje El Comercio, per pastaruosius 67 metus kai kurie Andų kalnų ledynai Peru nutirpo 850—1500 metrų. Prancūzų glaciologo Antuano Eru tyrimai parodė, jog vos per 20 su viršum metų tirpstantis ledas suformavo daugiau kaip 70 naujų ežerų; daugelis jų tikriausiai  pralauš gamtos užtvaras ir išsilies. Plonėjant ledynų ir sniego sluoksniui, ūkiai, drėkinimo sistemos bei hidroelektrinės gauna mažiau vandens. Be to, tai yra pagrindinis vandens šaltinis trims Lotynų Amerikos sostinėms: Limai (Peru), Kitui (Ekvadoras) ir La Pasui (Bolivija). „Ar galite įsivaizduoti, kas atsitiktų, jei tų sniego ir ledo telkinių nebeliktų?“ — klausia El Comercio. Eru manymu, viena iš pagrindinių šios nelaimės priežasčių yra El Ninjo sukelti klimato pokyčiai.

„Staigaus praturtėjimo sindromas“

„Nuo 1997-ųjų Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje milijonierių padaugėjo beveik 40 procentų ir dabar jų yra 2,5 milijono“, — rašoma Kanados laikraštyje National Post. Pasak laikraščio, šiame technokratiniame pasaulyje praturtėja vis daugiau jaunų žmonių. Vis dėlto, psichologo dr. Stiveno Goldbarto nuomone, kai kurie nepajėgia to pakelti. „Staiga įgyti turtai gali sugriauti gyvenimą, išardyti šeimas bei paskatinti pražūtingai elgtis. Pinigai ne visuomet atneša ramybę ir pasitenkinimą“, — sako Goldbartas. Kai kurie psichologai teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje atsirado „nauja liga — staigaus praturtėjimo sindromas“, kurio požymiai: sunki depresija, panikos priepuoliai ir nemiga. Kaip rašė Post, „kai kuriuos naujuosius turtuolius slegia tokia pinigų gausa; jie mano neturį teisės į juos arba esą jų neverti“. Dar kitus užvaldo paranoja ir baimė būti išnaudojamiems. Dr. Goldbartas patarė nelaimingiems turtuoliams įsitraukti į visuomeninę veiklą, o ne vien aukoti labdaros įstaigoms.

Piktnaudžiaujama antibiotikais

„Nuolatiniai gydytojų įspėjimai nepiktnaudžiauti antibiotikais atsimuša lyg žirniai į sieną, — rašoma žurnale New Scientist. — Štai kas išaiškėjo devyniose JAV valstijose apklausus 10000 žmonių: 32 procentai apklaustųjų mano, kad antibiotikais galima išgydyti slogą; 27 procentų atsakiusiųjų nuomone, peršalus vartojant antibiotikus galima išvengti sunkesnių ligų, o 48 procentai respondentų tikisi, kad peršalus gydytojas prirašys antibiotikų.“ Tačiau šie vaistai negydo virusinių infekcijų, pavyzdžiui, slogos. Jie kovoja tik su bakterijomis. Piktnaudžiavimas antibiotikais laikomas pagrindine vaistams atsparių ligų atsiradimo priežastimi. (Žiūrėk 1998 m. gruodžio 22 d. Atsibuskite! rusų k., 28 puslapį.) Brajanas Spratas iš Oksfordo universiteto sako: „Turime stengtis padėti žmonėms tai suprasti.“

Keistas ledynų vabalas

„Viena pirmųjų reto ledynų vabalo, gyvenančio Uoliniuose kalnuose bei kai kuriose Rusijos dalyse, nuotraukų pasirodė neseniai parengtoje knygoje Handbook of Insects“, — praneša Londono laikraštis The Sunday Telegraph. Šis vabalas (Grylloblatta campodeiformis) išgyvena dideliame aukštyje misdamas dvėsena arba vėjo atneštomis vabzdžių liekanomis. Jis yra gelsvai rudas ir geltonas, su ilgomis antenomis, be sparnų. Jaunas vabalas kiek panašus į nesubrendusią auslindą. Šis 3 centimetrų gyvis priklauso vabzdžių klasei, atrastai bemaž prieš 100 metų. „Jis taip gerai prisitaikęs prie šaltos aplinkos, jog paimtas į delną gautų šilumos smūgį“, — aiškinama laikraštyje. Knygos autorius dr. Džordžas Makgavinas iš Gamtos istorijos muziejaus prie Oksfordo universiteto mano, jog šiuo metu yra atrasta vos penktadalis pasaulio vabzdžių.

Kodėl gaiviuosiuose gėrimuose yra kofeino?

„Kodėl gaiviuosiuose gėrimuose yra kofeino, jei šis nepagerina jų skonio? — klausiama žurnale New Scientist. — Baltimorės Džonso Hopkinso universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad tik 2 iš 25 kokakolą mėgstančių suaugusių žmonių gali atskirti, ar gėrime yra kofeino, ar ne.“ Vis dėlto 70 procentų iš 15 milijardų skardinių gazuotų gėrimų, kurias 1998 metais išgėrė amerikiečiai, turėjo kofeino. Dar anksčiau psichofarmakologas Rolandas Grifitsas bei jo kolegos „pastebėjo, kad vaikams, negavusiems įprastos kofeino turinčių gėrimų normos, pasireiškia abstinencijos požymiai“. Grifitsas sako: „Jie deda silpną narkotiką, todėl žmonės išgeria daugiau gazuotų gėrimų, turinčių kofeino.“