Stebuklinga kraujotakos sistema

ĮSIVAIZDUOKITE namą, kuriame įrengti tokie modernūs vamzdynai, kad jais tekantis skystis gali be kliūčių gabenti maistą, vandenį, deguonį ir šalinti atliekas. Maža to, vamzdžiai dar gali atsinaujinti ir prisitaikyti prie namo poreikių. Kokia puiki konstrukcija!

Tačiau mūsų kūno „vamzdynai“ yra netgi dar sudėtingesni. Jie ne tik padeda sureguliuoti kūno temperatūrą, bet ir perneša įvairiausius hormonus, arba cheminius pasiuntinius, bei galingas organizmo apsaugos nuo ligų priemones. Be to, visa sistema yra elastinga ir lanksti, todėl gali atlaikyti smūgius bei prisitaikyti prie kitų kūno narių. Joks inžinierius nepajėgtų sukonstruoti tokio mechanizmo, bet tai padarė Kūrėjas, žmogaus kūne sukūręs venas, arterijas ir kapiliarus.

Pagrindiniai kraujotakos elementai

Žmogaus kraujotaka — tai dvi darniai veikiančios sistemos. Pirmąją — širdies ir kraujagyslių sistemą — sudaro širdis, kraujas bei visos kraujagyslės. Antroji — limfinė sistema — yra limfagyslių tinklas, kuriuo iš audinių atgal į kraują grąžinamas tarpląstelinio skysčio, vadinamo limfa, perteklius. Jei vieno suaugusio žmogaus kraujagysles sujungtum į vientisą liniją, ji nutįstų 100000 kilometrų ir du su puse karto apjuostų žemę! Šia didžiule sistema į milijardus ląstelių srūva gyvybę palaikantis kraujas, kuris sudaro apie 8 procentus kūno svorio.

Širdies ir kraujagyslių sistemos variklis, be abejo, yra širdis. Šis bemaž kumščio dydžio organas kasdien po visą kūną išvarinėja mažiausiai 9500 litrų kraujo — tai prilygtų kas 24 valandas pakelti toną svorio į kokių 10 metrų aukštį!

Kaip veikia širdies ir kraujagyslių sistema

Kaip kraujas teka? Pradėkime nuo momento, kai deguonį atidavęs kraujas dviem stambiomis venomis — viršutine tuščiąja ir apatine tuščiąja — atiteka į širdį. (Žiūrėkite schemą.) Tos venos atsiveria į pirmąją širdies kamerą, dešinįjį prieširdį. Šis susitraukdamas išstumia kraują  į raumeningesnę kamerą, dešinįjį skilvelį. Iš čia plautiniu kamienu bei dviem plaučių arterijomis kraujas teka į plaučius. Beje, tai vienintelės arterijos, kuriomis teka deguonį atidavęs kraujas. Paprastai toks kraujas srūva venomis.

Plaučiuose kraujas išskiria anglies dioksidą ir pasiima deguonį. Tuomet jis keturiomis plaučių venomis teka į kairįjį prieširdį. Tai vienintelės venos, kuriomis teka deguonies prisotintas kraujas. Susitraukus kairiajam prieširdžiui, kraujas patenka į stipriausią širdies kamerą — kairįjį skilvelį, kuris per aortą pumpuoja deguonies prisotintą kraują po visą kūną. Pirma kartu susitraukia abu prieširdžiai, paskui — skilveliai. Ši seka vadinama širdies ritmu. Keturi vožtuvai išstumtam kraujui neleidžia plūsti atgal.

Raumeningesnis kairysis skilvelis kraują pumpuoja po visą organizmą, todėl jis susitraukia šešiskart stipriau už dešinįjį. Jei ne išradingas spaudimą reguliuojantis mechanizmas, dėl tokio didelio spaudimo lengvai galėtų atsirasti aneurizma (arterijos spindžio išsiplėtimas) ar ištikti apopleksija, galinti baigtis net mirtimi.

Elastingosios arterijos

Stambiausia kūno arterija, aorta, bei pagrindinės jos šakos vadinamos elastinėmis arterijomis. Šių arterijų spindis, arba vidinė tuštuma, yra didelė, tad kraujas gali tekėti be kliūčių. Storose, raumeningose sienelėse yra koncentriškai išsidėsčiusių elastino, gumą primenančio proteino, skaidulų. Kairiajam skilveliui išstūmus kraują į tas arterijas, šios išsiplečia, taip sušvelnindamos didelį spaudimą ir nukreipdamos  kraują į kitą arterijų grupę, vadinamą raumeninėmis arterijomis. Pastarųjų sienelėse irgi yra elastino. Taip puikiai sukonstruotose arterijose kraujo spaudimas mažai kinta, iki pasiekia smulkiuosius kapiliarus. *

Raumeninių arterijų spindis siaurėja maždaug nuo 1 centimetro iki 0,3 milimetro. Šios kraujagyslės, plėsdamosi arba traukdamosi pagal nervų sistemos impulsus, reguliuoja kraujo tėkmę ir palaiko kraujotakos dinamiškumą. Pavyzdžiui, susižeidus arba išsigandus arterijų sienelėse esantys spaudimo receptoriai informuoja apie tai smegenis, o šios nurodo atitinkamoms arterijoms apriboti kraujo tiekimą į mažiau svarbias vietas, tokias kaip oda, ir nukreipti jį į svarbesnius organus. Žurnale New Scientist rašoma: „Arterijos gali ‛jausti’ kraujo tėkmę ir reaguoti.“ Tad nenuostabu, kad arterijos pramintos „protingais vamzdeliais“.

Mažiausiose arterijose — arteriolėse — kraujospūdis paprastai būna apie 35 milimetrus gyvsidabrio stulpelio. Čia kraujospūdis turi būti pastovus ir nedidelis, nes arteriolės pereina į smulkiausias organizmo kraujagysles, kapiliarus.

Raudonieji kraujo kūneliai juda vorele

Kapiliarų skersmuo toks mažas — nuo aštuonių iki dešimties mikrometrų (milijonųjų metro dalių), jog raudonieji kraujo kūneliai juose turi judėti vorele. Nors kapiliarų sienelės tėra vienos ląstelių eilės storio, jais gretimiems audiniams išnešiojamos maisto medžiagos (esančios plazmoje, arba skystojoje kraujo dalyje) bei deguonis (gabenamas raudonųjų  kraujo kūnelių). O tuo pat metu iš audinių į kapiliarus skverbiasi anglies dioksidas bei kiti medžiagų apykaitos produktai, kuriuos būtina pašalinti iš organizmo. Kapiliarai turi žiedo formos raumenų, vadinamų sfinkteriais, padedančių reguliuoti kraujo tėkmę pagal aplinkinių audinių poreikius.

Venulėmis ir venomis į širdį

Iš kapiliarų kraujas patenka į plonas venas, vadinamas venulėmis. 8—100 mikrometrų skersmens venulės pereina į venas ir jomis kraujas grįžta į širdį. Šiose kraujagyslėse kraujospūdis visai mažas, todėl venų sienelės plonesnės už arterijų. Be to, jose mažiau ir elastino. Tačiau venų spindis didesnis, tad jose telpa 65 procentai viso organizmo kraujo.

Nors venose kraujospūdis mažas, jos sumaniai pritaikytos gabenti kraują į širdį. Pirma, kraujui atgal tekėti neleidžia specialūs kišenių pavidalo vožtuvai. Antra, venos pasitelkia griaučių raumenis. Kaip? Susitraukdami raumenys, tarkim, kojų einant, spaudžia aplinkines venas. Taip kraujas stumiamas per vienpusius vožtuvus į širdį. Be to, kvėpuojant pilvo bei krūtinės ertmėse spaudimas kinta ir tai verčia kraują tekėti venomis į dešinįjį prieširdį.

Širdies ir kraujagyslių sistema tokia galinga, jog net žmogui ilsintis kas minutę per širdį pervaroma maždaug 5 litrai kraujo! Vaikščiojant kas minutę per širdį prateka apie 8 litrus kraujo, o sveiko maratonininko širdis per tokį pat laikotarpį pervaro 35 litrus — septynissyk daugiau nei ilsintis!

Kartais, pavyzdžiui, dėl paveldėjimo, nutukimo, nėštumo ar ilgo stovėjimo gali sutrikti venų vožtuvų veikla. Taip atsitikus po jais ima kauptis kraujas, venos išsiplečia, susidaro į mazgus panašių darinių. Jėgų įtempimas gimdant ar tuštinantis padidina spaudimą pilvo ertmėje, o tai kliudo kraujui venomis grįžti iš išangės ir storosios žarnos. Tuomet galima susirgti hemorojumi.

Limfinė sistema

Kapiliarai, nugabenę maisto medžiagas audiniams ir surinkę medžiagų apykaitos produktus, pasiima mažiau skysčių, nei atiduoda. Svarbūs kraujo baltymai skverbiasi į audinius, todėl reikalinga limfinė sistema. Ji surenka visą skysčių perteklių, vadinamą limfa, ir stambiomis venomis, viena prasidedančia apatinėje kaklo dalyje, o kita — krūtinės ląstoje, grąžina jį į kraują.

Limfagyslių, kaip ir arterijų bei venų, yra kelios rūšys. Smulkiausios limfagyslės, limfiniai kapiliarai, persipynusios su kraujo kapiliarais. Tos mažos, labai pralaidžios limfagyslės absorbuoja skysčių perteklių ir nukreipia jį į didžiąsias limfagysles, gabenančias limfą į limfinius kamienus. Šie jungdamiesi sudaro limfinius latakus, atsiveriančius į venas.

Limfa teka viena kryptimi — į širdį. Taigi limfagyslės nesudaro apytakos rato kaip širdies ir kraujagyslių sistema. Limfą tekėti verčia silpni limfagyslių susitraukimai, aplinkinių arterijų pulsavimas bei galūnių judesiai. Limfinėje sistemoje susidarius kamščiui, ima kauptis skystis ir atsiranda pabrinkimas, vadinamas edema.

Limfine sistema keliauja ir ligų sukėlėjai. Todėl mūsų Kūrėjas ją aprūpino veiksmingomis apsaugos priemonėmis, limfiniais organais: limfmazgiais, išsidėsčiusiais po visą limfinę sistemą, blužnimi, užkrūčio liauka, tonzilėmis, apendiksu bei limfiniais folikulais (Pejerio plokštelėmis) plonojoje žarnoje. Šie organai padeda gaminti ir kaupti limfocitus, svarbiausias imuninės sistemos ląsteles. Tad gera limfinės sistemos būklė prisideda prie viso organizmo sveikatos.

Štai ir baigėsi mūsų kelionė po kraujotakos sistemą. Tačiau net trumpa ekskursija parodė, koks sudėtingas ir galingas šis inžinerijos stebuklas. Jis veikia tyliai ir mums nejuntant, kol nesutrinka. Tad rūpinkimės savo kraujotakos sistema ir ji rūpinsis mumis.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

Saugokite arterijas!

Arteriosklerozė, arba „arterijų sienelių sustandėjimas“, yra pagrindinė mirties priežastis daugelyje šalių. Labiausiai paplitusi jos forma yra aterosklerozė, kuria sergant ant arterijų sienelių ima kauptis avižų košę primenantys riebalai (aterosklerozinės plokštelės). Dėl tų sankaupų susiaurėja arterijos spindis ir ji gali lengvai užsikimšti, kai tos plokštelės sukietėja ir plyšta. Be to, arteriją gali užkimšti kraujo krešuliai arba raumenų spazmai arterijos sienelėje.

Ypač pavojingos apnašos ant širdies raumenį maitinančių vainikinių arterijų sienelių. Tuomet širdies raumuo negauna pakankamai kraujo, todėl susergama krūtinės angina, kuriai būdingas bukas skausmas ir spaudimas krūtinės srityje, ypač po fizinio darbo. Jeigu vainikinė arterija visai užsikemša, gali ištikti širdies priepuolis ir apmirti širdies raumuo. Sunkiais atvejais gali visai sustoti širdis.

Ateroskleroze dažniausiai suserga tie žmonės, kurie rūko, patiria emocinę įtampą, serga cukralige, yra nutukę, mažai juda, turi aukštą kraujospūdį, riebiai valgo arba paveldi šią ligą.

[Iliustracijos]

Sveika

Pusiau užakusi

Beveik užakusi

[Schema]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Vainikinė arterija

[Schema 24, 25 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Širdies ir kraujagyslių sistema

PLAUČIAI

ŠIRDIS

Kairysis skilvelis

ARTERIJOS

ARTERIOLĖS

KAPILIARAI

VENULĖS

VENOS

Dešinysis skilvelis

Deguonies prisotintas kraujas

Deguonį atidavęs kraujas

Iš kūno

VIRŠUTINĖ TUŠČIOJI VENA

DEŠINYSIS PRIEŠIRDIS

APATINĖ TUŠČIOJI VENA

Iš kūno

DEŠINYSIS SKILVELIS

vožtuvai

Į plaučius

PLAUČIŲ ARTERIJA

Iš plaučių

KAIRYSIS PRIEŠIRDIS

vožtuvai

KAIRYSIS SKILVELIS

AORTA

Į kūną

[Schema 25 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Širdies veikla

1. Ramybės būsena

2. Prieširdžiai susitraukia

3. Skilveliai susitraukia

[Iliustracija 25 puslapyje]

Kraujo kūneliai kraujagyslėmis keliauja 100000 kilometrų

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kapiliarai su vorele judančiais raudonaisiais kraujo kūneliais

[Šaltinio nuoroda]

Lennart Nilsson