Biblijos požiūris

Ar sapnai — pranešimai nuo Dievo?

KALBAMA, jog išradėjui Ilijui Hau idėja sukonstruoti siuvamąją mašiną kilo per sapną. Kompozitorius Mocartas teigė, kad daugelis jo muzikos kūrinių temų yra jam prisisapnavusios. Chemikas Augustas Kekulė fon Štradonicas taip pat tvirtino benzolo molekulės struktūrą atskleidęs per sapną. Tokie atsitikimai vargu ar vieninteliai. Per visą žmonijos istoriją daugybė kultūrų sapnus priskirdavo prie antgamtinių reiškinių. Kai kuriose iš jų netgi tikima, jog sapnuojami dalykai yra tiek pat realūs, kiek ir tai, kas vyksta nemiegant.

Biblijoje kai kur apie sapnus kalbama kaip apie svarbų informacijos šaltinį — Dievo priemonę perduoti žinias (Teisėjų 7:13, 14; 1 Karalių 3:5). Pavyzdžiui, per sapnus Dievas palaikė ryšį su Abraomu, Jokūbu bei Juozapu (Pradžios 28:10-19; 31:10-13; 37:5-11). Pranašišką sapną nuo Dievo regėjo ir Babilono karalius Nebukadnecaras (Danieliaus 2:1, 28-45). Tad ar turėtume manyti, kad net šiais laikais kai kurie sapnai yra pranešimai nuo Dievo?

Sapnai nuo Dievo

Biblijoje minimi Dievo siųsti sapnai visuomet būdavo skirti kokiam nors konkrečiam tikslui. Reikia pasakyti, jog kartais sapnuotojas sapno reikšmę suprasdavo ne tuojau pat. Tačiau kad dėl sapnų prasmės nekiltų abejonių, daugeliu atvejų jų išaiškinimu pasirūpindavo pats ‛paslapčių apreiškėjas’ (Danieliaus 2:28, 29; Amoso 3:7). Sapnai nuo Dievo nebūdavo keistai nelogiški, kas dažnai būdinga įprastiems sapnams.

Kartais Dievas siųsdavo sapnus, kad apsaugotų asmenis, kuriems būdavo patikėtas svarbus vaidmuo įgyvendinant jo tikslą. Sapnuojantieji tokius sapnus ne visada būdavo Dievo tarnai. Pavyzdžiui, astrologai, kurie aplankė vaikelį Jėzų, nebegrįžo  pas žudiką Erodą, kaip šis buvo prisakęs. Kodėl? Jie buvo perspėti per sapną (Mato 2:7-12, NW). Tai davė pakankamai laiko Jėzaus įtėviui Juozapui su šeima pabėgti į Egiptą — ten, kur irgi per sapną jam buvo liepta. Tai išgelbėjo vaikelio Jėzaus gyvybę (Mato 2:13-15).

Dar anksčiau vienas Egipto faraonas sapnavo septynias sveikas javų varpas bei septynias riebias karves ir priešingai — septynias tuščias javų varpas ir septynias liesas karves. Juozapas, Dievo padedamas, teisingai išaiškino sapnus: Egiptas patirs septynerius pertekliaus metus, po kurių bus septyneri bado metai. Iš anksto tai sužinoję egiptiečiai galėjo pasirūpinti maisto atsargomis. Tai pasirodė reikalinga, kad būtų apsaugoti Abraomo palikuonys ir kad jie persikeltų į Egiptą (Pradžios 41 skyrius; 45:5-8).

Sapną regėjo ir Babilono karalius Nebukadnecaras. Jame buvo išpranašautas būsimųjų pasaulinių imperijų, turėsiančių tiesioginės įtakos Dievo tautai, iškilimas ir žlugimas (Danieliaus 2:31-43). Vėliau jis sapnavo kitą sapną, kuriuo buvo išpranašautas jo paties pamišimas, o po to išgijimas. Šis pranašiškas sapnas turėjo ir gilesnę reikšmę — nurodė įkūrimą Mesijo Karalystės, per kurią Dievas įvykdys savo valią (Danieliaus 4:7-34 [4:10-37, Brb]).

O kaip mūsų laikais?

Taip, su kai kuriais žmonėmis Dievas palaikė ryšį per sapnus. Tačiau iš Biblijos matome, jog taip būdavo gana retai. Sapnai niekada nebuvo pagrindinė Dievo ryšio priemonė. Daugybė ištikimų Dievo tarnų šitokiu būdu nuo jo niekada nėra gavę jokių žinių. Sapnus, kaip Dievo priemonę palaikyti ryšį su žmonėmis, galima palyginti su Raudonosios jūros perskyrimu. Mes žinome, jog kartą Dievas taip padarė, tačiau tai nebuvo įprastas jo elgesys su savo tauta (Išėjimo 14:21).

Apaštalas Paulius pripažino, kad jo laikais Dievo dvasia veikė jo tarnus visokiais ypatingais būdais. Paulius rašė: „Vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia — pažinimą, kitam — tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam — išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam — stebuklingus darbus, kitam — pranašavimą, kitam — dvasių atpažinimą, kitam — įvairių kalbų dovaną, kitam — kalbų aiškinimą“ (1 Korintiečiams 12:8-10). Nors čia Dievo siųsti sapnai nėra konkrečiai minimi, pildantis Joelio 3:3 [2:28, Brb] užrašytai pranašystei, daugelis krikščionių, matyt, regėjo tokius sapnus ir tai buvo viena iš dvasios dovanų (Apaštalų darbų 16:9, 10).

Tačiau apie tas ypatingas dovanas apaštalas sakė: „Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas“ (1 Korintiečiams 13:8). Matyt, tarp dovanų, kurios turėjo ‛baigtis’, buvo ir įvairios Dievo ryšių su žmonėmis palaikymo formos. Apaštalams mirus, Dievas liovėsi teikęs savo tarnams tas ypatingas dovanas.

Šiandien specialistai vis dar bando perprasti sapnavimo procesą ir išsiaiškinti, ar jis turi kokios nors praktinės reikšmės. Biblija šio klausimo nenušviečia. Tačiau ji perspėja tuos, kurie savo sapnuose atkakliai ieško ryšio su Dievu. Zacharijo 10:2 teigiama: „Žyniai, ... guodžia tuščiais sapnais.“ Be to, Dievas perspėja, kad neužsiiminėtume ženklų aiškinimu (Pakartoto Įstatymo 18:10-12, Brb). Turėdami omenyje šiuos perspėjimus, dabartiniais laikais krikščionys nesitiki gauti iš Dievo nurodymų per sapnus. Veikiau jie mano, jog sapnai — tai tiesiog reiškinys, kurį patiriame miegodami.