Kokia religijos ateitis?

RELIGIJOS atgimimas Tarybų Sąjungai priklausiusiose šalyse buvo jaudinantis. Vien tik Rusijoje 50 procentų gyventojų dabar laiko save stačiatikiais, milijonai žmonių išpažįsta kitas religijas. Tarp seniai gyvuojančių religijų yra islamas, judaizmas ir budizmas; Jehovos liudytojų istorija čia taip pat sena.

Jau 1891-aisiais Biblijos tyrinėtojų (taip iki 1931-ųjų buvo vadinami Jehovos liudytojai) atstovai lankėsi Kišiniove (dabar Kišiniovas priklauso Moldovai). Čia su bendratikiais buvo rengiamos sueigos. 1928-aisiais specialus Biblijos tyrinėtojų atstovas Džordžas Jangas susitiko su tarybiniais pareigūnais Maskvoje ir paprašė leidimo spausdinti biblinę literatūrą Tarybų Sąjungoje. Vėliau liudytojai tapo gerai žinomi dėl tarybų valdžios pastangų juos išnaikinti.

Kai beveik prieš dešimtį metų Tarybų Sąjunga netikėtai iširo, žmonės pradėjo domėtis, kodėl tarybų valdžia kovojo su religija. Daugeliui tų, kuriems dešimtmečiais buvo diegiamas ateizmas, pasidarė smalsu, ką religija gali pasiūlyti. Gal toje draudžiamoje Biblijoje iš tikrųjų nurodyta, kaip įveikti sunkumus, kuriuos patiria žmonija? Rusai pradėjo tuo domėtis.

Nauja religinė problema

Dėl daugelio žmonių domėjimosi Biblija buvusioje Tarybų Sąjungoje iškilo nauja religinė problema. Londono laikraštis The Guardian pernai rašė: „‛Karas su Dievu’ galbūt pasibaigė, bet, praėjus vos dešimtmečiui po gėdingo pirmosios atvirai ateistinės valstybės žlugimo, naujas religinis šaltasis karas Rusijoje galbūt dar tik prasideda.“ Kas tas vadinamasis religinis šaltasis karas, apie kurį rašoma laikraštyje?

Kaip buvo paminėta mūsų ankstesniame straipsnyje, Rusijos stačiatikių bažnyčia darbavosi ranka rankon su tarybiniais vadovais, kad išliktų ir gautų privilegijų. Laikraštis The Guardian aprašo tokių tarpusavio santykių tęsinį: „Be to, per pastarąjį dešimtmetį susiformavo nemaloniai artimi bažnyčios santykiai su menkai tereformuota anksčiau ją draudusia valstybe. Bažnyčia nuolatos remia Rusijos vyriausybę (patriarchas pritaria karui Čečėnijoje) ir už tai įgyja nemažą politinę įtaką.“

Laikraščio Los Angeles Times 1999 m. vasario 10 d. numeryje buvo komentuojamas įstatymas „Dėl sąžinės laisvės ir religinių bendrijų“ bei atkreiptas dėmesys, kaip bažnyčia daro politinę įtaką. Laikraštyje sakoma, kad šis tuometinio prezidento Boriso Jelcino 1997-ųjų rugsėjį pasirašytas įstatymas buvo „remiamas Rusijos stačiatikių bažnyčios“. Įstatymas šiai bažnyčiai — taip pat ir islamo, judaizmo bei budizmo religijoms — suteikė privilegijuotą „tradicinės“ religijos statusą. Be kita ko, įstatymas dar reikalavo religinių organizacijų Rusijoje persiregistravimo.

Laikraščio The New York Times 1999 m. vasario 11 d. numeryje buvo pranešta, kad išleidus šį įstatymą „Stačiatikių bažnyčia tebedaro spaudimą savo varžovams“. Toliau laikraštyje buvo rašoma: „Praėjusį rugpjūtį Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas  Aleksijus II ragino uždrausti prozelitizmu užsiimančius tikėjimus, ypač tuos, kurie stengiasi atitraukti žmones nuo ‛protėvių religijos’.“ Nuo to laiko pastangos uždrausti tokius tikėjimus nemažėjo, sukeldamos vadinamąjį „religinį šaltąjį karą“.

Vienas iš taikinių

Jehovos liudytojai tebėra vienas iš pagrindinių Rusijos stačiatikių bažnyčios puolimo taikinių. 1996-ųjų birželio 20 dieną Maskvos prokuratūra pradėjo svarstyti antisektantinio „Jaunimo apsaugos nuo klaidingų religijų komiteto“ inicijuotą bylą. Nors ši byla dėl įkalčių apie nusikalstamus liudytojų veiksmus stokos buvo kelis kartus atidėta, kaskart ir vėl būdavo atnaujinama.

Dabartiniu metu liudytojai tapo agresyvios propagandos objektu. 1200000 egzempliorių tiražu leidžiamo Rusijos laikraščio Komsomolskaja pravda 1998 m. lapkričio 21 d. numeryje buvo rašoma: „Vos per porą metų Rusijos stačiatikių bažnyčia išleido daugiau kaip dešimtį knygų, brošiūrų bei vadovėlių, ‛paskirtų’ jehovistų bendruomenei.“ Kodėl bažnyčia taip stengiasi diskredituoti liudytojus?

„Visų pirma, — toliau rašoma laikraštyje, — tikriausiai dėl to, kad vien per pastaruosius septynerius metus šios organizacijos narių skaičius išaugo dešimteriopai, o Rusijos stačiatikių bažnyčia, kaip ir bet kuri kita hierarchinė organizacija, nemėgsta varžovų.“

1999-ųjų pradžioje, kai byla prieš liudytojus vėl buvo atnaujinta, ji susilaukė plataus pasaulinio atgarsio. Laikraščio The New York Times vasario 11 d. numeryje pasirodė straipsnis antrašte: „Maskvos teismas svarsto Jehovos liudytojų veiklos uždraudimo klausimą.“ Jame buvo pažymėta: „Dabar vienoje mažoje teismo salėje Maskvos civilinis teismas nagrinėja bylą, kuri yra pirmas rimtas mėginimas pasinaudoti įstatymu [„Dėl sąžinės laisvės ir religinių bendrijų“] siekiant apriboti garbinimą. Bylos nagrinėjimą atidžiai stebi tikėjimo laisvę bei žmogaus teises ginančios organizacijos.“

Tarptautinės Helsinkio federacijos prezidentė Liudmila Aleksejeva paaiškino, kodėl liudytojų teismo procesas buvo taip atidžiai stebimas. Ji pasakė, jog jei tie, kurie stengiasi užgniaužti Jehovos liudytojus, „laimės šią bylą“, tada „jiems bus atrištos rankos pulti kitas grupes“, kurios taip pat laikomos netradicinėmis religijomis. 1999-ųjų kovo 12 dieną bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Tačiau kitą mėnesį, balandžio 29-ąją, Rusijos teisingumo ministerija išdavė „Jehovos liudytojų administracinio centro Rusijoje“ įregistravimo pažymėjimą.

Nepaisant šio vyriausybės pripažinimo, Rusijoje bei kitose buvusiose tarybinėse respublikose išpuoliai prieš liudytojus bei kitas religines mažumas nesiliauja. Oksfordo (Anglija) Kestono instituto direktorius Lorensas Uzelis pažymėjo, kad „visada verta stebėti Jehovos liudytojus“, nes tai, kas atsitinka jiems, yra „tarsi ankstyvas perspėjamasis signalas“. Iš tiesų, dešimčių milijonų žmonių svarbiausios religinės laisvės yra pavojuje!

Puolami be priežasties

Pirmajame šimtmetyje aukštieji kunigai bei kiti religiniai vadovai persekiojo Jėzaus mokinius (Jono 19:15; Apaštalų darbų 5:27-33). Dėl to apie krikščionybę buvo kalbama: „Mat apie šitą sektą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama“ (Apaštalų darbų 28:22, Brb). Todėl neturėtų kelti nuostabos tai, kad tikrieji krikščionys šmeižiami ir dabar, — taip yra su Jehovos liudytojais.

Tačiau apsvarstęs parodymus prieš pirmuosius krikščionis žymus fariziejus ir Įstatymo mokytojas Gamalielis patarė: „Palikite šituos žmones ramybėje, paleiskite  juos. Jei šis sumanymas ar ši veikla iš žmonių, jie žlugs savaime, o jeigu jie iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Sergėkitės, kad netaptumėte Dievo priešininkais!“ (Apaštalų darbų 5:38, 39)

Dabar Jehovos liudytojų veikla taip pat kruopščiai stebima kritikų. Kokie tų stebėjimų rezultatai? Sergejus Blagodarovas, išpažįstantis stačiatikybę, laikraštyje Komsomolskaja pravda rašė: „Daugiau kaip per šimtą metų nė viena pasaulio šalis nepajėgė įrodyti nei kriminalinio nusikaltimo, kurį būtų padarę bendruomenės nariai, nei pačios bendruomenės neteisėtumo.“

Kokia religijos ateitis?

Biblijoje kalbama apie „tyrą ir nesuteptą“ tikėjimą (Jokūbo 1:27a). Kaip buvo paminėta ankstesniame straipsnyje, Biblijoje klaidingos religijos imperija aprašoma kaip ‛didžioji ištvirkėlė, su kuria ištvirkavo žemės karaliai’. Apie šią simbolinę religinę ištvirkėlę — „Didžiąją Babelę“ — sakoma, kad ji „girta nuo šventųjų ir Jėzaus liudytojų kraujo“ (Apreiškimo 17:1-6).

Kaip tinka šis aprašymas religijai, kuri glaudžiai bendradarbiavo su pasaulio politiniais vadovais, kad išsaugotų savo padėtį bei privilegijas! Tačiau šios didžiosios simbolinės religinės ištvirkėlės ateitis seniai numatyta. „Vieną dieną, — rašoma Biblijoje, — ją apniks negandos — mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnimi, nes galingas Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.“ Todėl angelas rimtai perspėja: „Išeik iš Babelės, ... kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų!“ (Apreiškimo 18:4, 7, 8)

Apaštalas Jokūbas apibūdindamas tyrą tikėjimą sako jį esant „nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27b). Be to, Jėzus Kristus apie savo tikruosius sekėjus pasakė: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:16). Tad ar galite suprasti, kodėl Jehovos liudytojai nesikiša į nešvarius šio pasaulio politinius reikalus? Jie laikosi nuošaly todėl, kad visiškai pasitiki Biblijos pažadu: „Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Teismo procesas Maskvoje 1999-ųjų vasarį. Gynėjai (kairėje), teisėja (viduryje) ir kaltintojai (dešinėje)

[Iliustracija 15 puslapyje]

Biblijoje nurodyta visų religijų ateitis