Kresto bokštas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PRANCŪZIJOJE

SENOVĖJE bokštai būdavo įvairių formų, dydžių ir paskirties. Kai kurie buvo pastatyti strateginėms vietovėms saugoti, kituose įrengti kalėjimai, o dabar dauguma jų tapo turistų lankomomis vietomis. Dromės upės pakrantėje įsikūrusiame Kresto miestelyje (Prancūzijos pietryčiuose) stovintis aukštas bokštas atliko visas tris funkcijas.

Kresto bokštas yra įspūdingo dydžio, tad matomas iš gana toli. Šiaurrytinis bokšto kraštas siekia 52 metrus ir yra vienas aukščiausių Prancūzijoje. Žiūrint nuo bokšto viršaus matosi išties nuostabus Verkoro prieškalnių, Ardešo kalnų ir Ronos upės slėnio vaizdas.

Kas ir kada šį bokštą pastatė, tiksliai nežinoma, tačiau pradžioje tai buvo tvirtovė. XIII amžiuje per kryžiaus žygius prieš albigiečius katalikų pajėgos, vadovaujamos Simono de Montforto, kuriam talkino katalikų vyskupai, užėmė Kresto tvirtovę. Per šias kovas ji buvo paversta karine baze.

Per religinius karus (1562—1598) tvirtovę keletą kartų bandė užimti protestantai, tačiau nesėkmingai. 1633 metais Kresto bokštas vos nebuvo sunaikintas karaliaus Liudviko XIII įsakymu; išliko tik tvirčiausia ir saugiausia jo dalis. Nuo to laiko jame buvo imta kalinti nusikaltėlius, monarchijos oponentus ir hugenotus (Prancūzijos protestantus). Hugenotai buvo įkalinti po Nanto edikto, užtikrinusio Prancūzijoje šiokią tokią toleranciją kitoms religijoms, panaikinimo. Ant kalėjimo sienų vis dar likę kai kurių religinių kalinių piešiniai.

Šiandieną Kresto bokštas yra istorinis paminklas, kuriame kasmet apsilanko vidutiniškai 30000 žmonių. Kaip ir kitose vietose, čia 1998-aisiais vyko renginiai 400-osioms Nanto edikto metinėms paminėti. Bokšto sienos yra liūdnas priminimas, kas gali atsitikti, kai ima vyrauti religinė nepakanta.