Biblijos požiūris

Ar Jehova — vien žydų Dievas?

ŠIANDIENĄ daugelyje šalių Jehovos vardas siejamas su šių dienų Jehovos liudytojų organizacija. Vis dėlto šis vardas yra ne vien Jehovos liudytojų, bet ir kitų religijų naudojamuose Biblijos vertimuose. Iš tiesų, Jehovos vardas, hebrajų kalboje rašomas keturiomis raidėmis, vartojamas jau tūkstančius metų.

Jehova kartais vadinamas „Izraelio Dievu“ (1 Metraščių 17:24). Dėl to kai kurie mano, jog jis tėra žydų tautos dievas, kurio garbinimą jie perėmė iš kitos kultūros ar išgalvojo patys. „[Jehova] iš pradžių buvo laikomas labai agresyvia izraelitų dievybe, — teigia Karen Armstrong, knygos A History of God autorė. — Vėliau, maždaug septintame ar šeštame a. p. m. e., ... Izraelio pranašai šį genties Dievą pavertė visiškai nesuvokiamos realybės simboliu.“

Ne vienas religijotyrininkas mėgino surasti Jehovos vardo ištakų Kanaano ar Egipto tautose. Kiti tvirtina, kad tai „senas gentinis [Dievo] vardas“, nenurodantis to Dievo, apie kurį rašoma „Naujajame Testamente“. Ar tai tiesa? Ką sužinome atidžiai skaitydami Bibliją?

Jehova — visų žmonių Dievas

Iš Biblijos matome, kad Jehova su Izraelio tauta palaikė artimus ryšius. Bet tai ne priežastis vadinti jį paprasčiausiu gentiniu dievu. Krikščionių apaštalas Paulius klausė: „Argi Dievas — tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių?!“ Po to jis aiškiai atsakė: „Taip, ir pagonių“ (Romiečiams 3:29). Apie kokį Dievą kalbėjo Paulius? Tame pačiame laiške romiečiams Jehovos vardas  minimas 19 kartų. Apaštalas Paulius, cituodamas senovės žydų pranašą Joelį, sakė, kad ne tik žydai, bet „kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13, NW; Joelio 3:5 [2:32, Brb]).

Ne izraelitai išsirinko Jehovą savo Dievu, o Jehova išsirinko juos, kad įgyvendintų savo tikslą paruošti kelią Mesijui. Be to, gentinių dievų likimas būna toks pat, kaip ir tos genties žmonių. Kai gentis nukariaujama, galas ateina ir jos dievui. Tačiau taip neatsitiko su Jehova.

Prieš daug šimtmečių iki mūsų eros Jehova sudarė su Abraomu sandorą, kuri turėjo suteikti palaimų visoms tautoms. Vadinasi, Dievui rūpi visa žmonija (Pradžios 12:1-3; Apaštalų darbų 10:34, 35; 11:18). Izraelio karalius Dovydas nurodė, kad Jehova valdo ne vien Izraelio kraštą: „Žemė ir visa, kas joje, yra Viešpaties [„Jehovos“, NW], pasaulis ir visi jo gyventojai“ (Psalmyno 24:1).

Vėliau, kai Dovydo sūnus Saliamonas Jehovai garbinti paskyrė šventyklą, jis nurodė, kad nuolankūs žmonės iš kitų tautų taip pat gali kreiptis į Jehovą. Melsdamasis Dievui Saliamonas sakė: „Kai svetimtautis, nepriklausantis tavo tautai Izraeliui, ateis iš tolimos šalies dėl tavo vardo... ir melsis šiuose Namuose, išklausyk savo dangaus buveinėje ir suteik visa, ko svetimtautis tavęs prašo. Taip visos žemės tautos pažins tavo vardą ir garbins tave, kaip daro tavo tauta Izraelis“ (1 Karalių 8:41-43).

Izraelio tauta atmesta

Kalbėdamas apie Izraelio santykius su Jehova, profesorius K. Dž. Labuskachnis rašė: „Per visą savo istoriją Izraelio tauta ne kartą patyrė, kad ‛tautinis’ Dievas gali pasielgti visiškai netautiškai ir net priešiškai.“ Kadangi pirmajame amžiuje Izraelio tauta atmetė Mesiją, Jehova atmetė ir ją pačią.

Bet krikščionys turėjo ir toliau vartoti Jehovos vardą. Augant krikščionių susirinkimui, jo nariais galėjo tapti visų tautų žmonės. Jėzaus mokinys Jokūbas, kuris pats buvo žydas, vadovaudamas vienam krikščionių sambūriui Jeruzalėje sakė, jog Dievas „aplankė pagonis [ne žydus], kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones“. Kaip įrodymą, kad tai buvo išpranašauta, Jokūbas pacitavo Amoso pranašystę, kurioje minimas Jehovos vardas (Apaštalų darbų 15:2, 12-18, Brb, kursyvas mūsų; Amoso 9:11, 12, NW).

Visais rūpinasi ir visiems teikia palaimų

Vėliau patvirtindamas, jog Jehova yra visų Dievas, Paulius rašė: „Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi“ (Romiečiams 10:12, kursyvas mūsų). Taip, visi klusnūs žmonės gali gauti Jehovos palaimų.

Jehova žada nuostabią ateitį visiems jam ištikimiems ir paklusniems žmonėms, nesvarbu, kokios jie tautybės ar rasės. Jo Žodyje tokie asmenys vadinami „visų tautų lobiais“ (Agėjo 2:7). Jie stengiasi pažinti Jehovą ir jį pamilsta. Apie tokius žmones paskutinėje Biblijos knygoje sakoma: „Visos tautos ateis ir šlovindamos puls veidu prieš tave [Jehova], nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai“ (Apreiškimo 15:4).

[Iliustracija 20 puslapyje]

Mozė su dešimčia Dievo įsakymų