Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar holokaustas nepasikartos?

Ar holokaustas nepasikartos?

Ar holokaustas nepasikartos?

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ŠVEDIJOJE

Į STOKHOLMO tarptautinį holokausto forumą 2000 metų sausio 26—28 dienomis Švedijos sostinėn susirinko valstybių vadovai ir vyriausybių atstovai iš 48 šalių. Kai kurie pasaulio politikai iš tribūnos nuogąstavo, ar neatgis nacizmas. Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Barakas kalbėjo: „Ši konferencija visam pasauliui skelbia: niekada ir niekur žemėje nebetoleruoti režimo, kurstančio blogį, žudynes ir diskriminaciją dėl religijos, rasės ar odos spalvos.“

Rūpi ne tik žydams

Daugelis žmonių terminą „holokaustas“ sieja tik su žydais. Bet ne vien šie nukentėjo. Per viešą žydų holokausto minėjimo ceremoniją, surengtą Stokholmo Didžiojoje sinagogoje, Švedijos ministras pirmininkas siūlė užsibrėžti tikslą, kad viso pasaulio archyvai atvirai teiktų visuomenei žinių apie holokaustą. Jis pasakė: „Žinokime, kad vyko čigonų genocidas, kad buvo masiškai naikinami neįgalūs žmonės, persekiojami ir žudomi homoseksualistai, disidentai bei Jehovos liudytojai.“

Švedijos vyriausybė išleido knygą apie holokaustą Tell Ye Your Children (Papasakokite savo vaikams) ir visoje šalyje nemokamai ją išplatino vaikus auginančioms šeimoms. Knygoje rašoma, kad Jehovos liudytojai „atsisakė prisiekti ištikimybę Hitleriui ir nacistinei Vokietijai. Tokia tvirta pozicija — ypatinga, nes būtų užtekę pasirašyti dokumentą, kad ištikimai remsi valdžią, ir persekiojimai baigtųsi. Bet mažai kas tepasinaudojo šia galimybe“.

Holokaustas ir Jehovos liudytojai

Vokietijoje 1933 metais buvo apie 25000 Jehovos liudytojų. Tūkstančiai jų vieni iš pirmųjų pateko į nacistines stovyklas ir kalėjimus. Jie laikėsi krikščioniško požiūrio: viešai skelbėsi esą neutralūs bet kokiuose politiniuose bei kariniuose reikaluose, netarė „Heil Hitler“, atmetė rasistinę nacių ideologiją ir neprisidėjo prie Hitlerio karo mašinos. Maždaug 2000 žuvo, iš jų daugiau kaip 250 įvykdyta mirties bausmė.

Be to, liudytojai padėjo ištverti kitiems kaliniams, taip pat žydams. Jie dalijosi Biblijos viltimi, o ligoniams ir silpniesiems nepagailėdavo net paskutinio duonos kąsnio. Pirmaisiais nacių persekiojimo metais jie slapta pranešdavo apie koncentracijos stovyklas ir kas jose dedasi. Nuo tada žurnaluose Sargybos bokštas bei Atsibuskite! visam pasauliui išspausdinta daugybė straipsnių apie nacių žiaurumus ir režimą pergyvenusių žmonių biografijų.

Delegatai Stokholmo tarptautiniame holokausto forume akivaizdžiai baiminosi, ar neatgis nacizmas. Profesorius Jehuda Baueris, Izraelyje įsikūrusio Tarptautinio holokausto studijų centro (International Center for Holocaust Studies at the Institute of Contemporary Jewry) direktorius, pasakė: „Kadangi tai jau kartą atsitiko, gali vėl pasikartoti — ne taip pat, nebūtinai tai pačiai tautai ar tos pačios tautos iniciatyva. Nukentėti gali bet kas nuo bet ko. Anksčiau nebuvo precedento, o dabar precedentas yra.“

[Iliustracija 12 puslapyje]

Koncentracijos stovyklose Jehovos liudytojai buvo pažymėti violetiniais trikampiais

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

1. Jehovos liudytojui Julijui Engelhartui 1944 metų rugpjūčio 14 dieną naciai Brandenburge įvykdė mirties nuosprendį

2. Trys Jehovos liudytojai 1945 metais išlaisvinti iš Zachsenhauzeno keliauja namo

3. Jehovos liudytoja Elza Abt atskirta nuo mažos dukrelės prabuvo kalėjime beveik trejus metus

[Šaltinio nuoroda]

Nordrhein-Westfälisches Hauptstaatsarchiv, Düsseldorf

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Patys viską išgyvenę liudytojai šiose vaizdajuostėse dalijasi prisiminimais