Stebime pasaulį

Ar mokyti religijos istorijos?

Kaip parodė laikraščio Le Monde ir žurnalo Notre Histoire neseniai atlikta apklausa, tik 57 procentai prancūzų norėtų, kad valstybinėse mokyklose būtų dėstoma religijos istorija. „Ir tam prieštaraujančių žmonių vis daugėja, — rašoma Notre Histoire. — Tai byloja apie prozelitizmo baimę arba žmonių nusistatymą prieš religijos kursą mokyklose apskritai.“ Vis dėlto didžioji dauguma mano, kad toks mokslas padėtų mokiniams ugdytis toleranciją. Apklausos duomenimis, Prancūzijoje islamas, išpažįstamas keturių milijonų žmonių, dabar yra antroji pagal dydį religija po katalikybės ir „šalyje yra ir daug kitų religinių grupių“, pavyzdžiui, protestantai, žydai, budistai, stačiatikiai bei Jehovos liudytojai.

Kaip plinta infekcijos

„Infekcinėmis ligomis užsikrėsti labai lengva, pavyzdžiui, per čiaupą arba telefono ragelį“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian. Arizonos universiteto (Tusonas, JAV) mokslininkai pranešė, kad sloguojantis žmogus, išsišnypštęs nosį ir paskui atsukęs čiaupą, gali ant jo palikti „daugiau kaip 1000 virusų“. Kitas asmuo, prilietęs čiaupą, gali jais užsikrėsti, ypač jei po to ranka patrina burną, nosį ar akis. Atlikus tyrimus su bakterijomis ir bakteriofagais, paaiškėjo, kad „per telefonų ragelius pasigaunama 39 procentai bakterijų ir 66 procentai virusų, o per čiaupus — atitinkamai 28 procentai ir 34 procentai“. Užkrėstu pirštu palietus apatinę lūpą, ant jos lieka daugiau nei trečdalis tų ligos sukėlėjų. Per neplautas rankas RNR virusai bei salmonelės lengvai patenka į žmogaus organizmą ir sukelia įvairias ligas bei viduriavimą.

Į kovą su skėriais

„Kinijoje buvo pasitelkta 700000 specialiai apmokytų ančių ir vištų armija kovoti su didžiausiu skėrių antplūdžiu per pastaruosius 25 metus“, — praneša Londono laikraštis Daily Telegraph. 2000 metų vasarą skėrių būriai sunaikino 1,6 milijono hektarų pasėlių šiaurės ir rytų Kinijoje bei 3,9 milijono hektarų pievų vakarinėje Sindziango dalyje. Antys bei vištos buvo mokomos išgirdusios švilpuko garsą pulti ieškoti vabzdžių ir juos lesti. Sindziango kovos su skėriais bei žiurkėmis tarnybos, kuri apmoko paukščius, vadovo pavaduotojas Džao Sinčunas aiškina: „Ūkininkai žinojo, kad vištos labai mėgsta skėrius, ir tai paskatino mus atlikti kelis tyrimus. Išsiaiškinome, jog antys sulesa kur kas daugiau už vištas [kiekviena po 400 skėrių kasdien], lengviau pakenčia blogą orą ir jų negaudo ereliai bei žebenkštys... Mes išleidžiame jas pievon, sušvilpiame ir šios puola lesti skėrius.“ Paukščiai yra vienas ginklas skėrių naikinimo programoje, taip pat tam pasitelkiami lėktuvai bei mikroorganizmai.

Miegas — būtinybė

„Mažiausiai ketvirtadalis Pietų Afrikos Respublikos gyventojų dėl miego stygiaus neišnaudoja pusės savo pajėgumo“, — rašoma šios šalies laikraštyje The Natal Witness. Pasak miego tyrimų specialisto dr. Džeimso Maso, miegant smegenys gamina labai svarbius mediatorius, todėl pakankamas miegas turi reikšmės atminčiai, kūrybingumui, mąstymui bei mokymuisi. Neišsimiegojęs žmogus būna prislėgtas, irzlus, jį kankina nerimas, sumažėja humoro jausmas, gebėjimas bendrauti, susikaupti ir prisiminti, būna sunku apsispręsti, daugiau rizikuojama, netenkama darbingumo ir gyvenimo džiaugsmo. Penkias ar mažiau valandų miegantys žmonės ne tokie atsparūs virusams. „Kad gerai jaustumėmės, — sako Masas, — turime išmiegoti trečdalį savo gyvenimo — tai yra maždaug po aštuonias valandas kasnakt.“

Koralai jūros gelmėse

„Giliuose, tamsiuose ir lediniuose Šiaurės Europos  vandenyse atrasti koralų rifai, kurie jūros gyvūnų gausa ir įvairove nenusileidžia atogrąžų rifams“, — panešama Kanados laikraštyje National Post. Koraluose rasta šimtai gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, pintys, jūros vėduoklės, „įvairiausios jūros kirmėlės, kurių mokslininkai beveik nėra aprašę“. Daugybė smulkių gyvūnėlių aptikta jūros dugno nuosėdose ir „maždaug pusė jų mokslininkams nežinomi, — sako Aleksas Rodžersas iš Okeanografijos centro prie Sautamptono universiteto (Jungtinė Karalystė). — Turime apsaugoti šiuos rifus ne tiek dėl pačių koralų, — jų atskiromis kolonijomis yra visur — kiek dėl jų gyventojų“. Jo paskaičiavimais, koraluose veisiasi kokie 900 rūšių gyvūnų. Be to, manoma, kad koraluose auga „kai kurių paklausių žuvų mailius“, — rašoma laikraštyje.

Britų šeimos ỹra

Iš visų Europos šalių didžiausias skyrybų skaičius yra Britanijoje (ypač daug išsiskiria susidėjusių porų). Pranešime „Skyrybų padariniai“, paremtame pagal vyriausybės užsakymą atliktu tyrimu, įspėjama: „Labiausiai vaikų gerovei kenkia tėvų skyrybos.“ Tiesioginės skyrybų išlaidos Britanijos mokesčių mokėtojui atsieina maždaug 11 svarų sterlingų (60 litų) per savaitę, o į netiesiogines išlaidas įeina papildomi namai išsiskyrusioms šeimoms bei su tuo susijusi žala aplinkai. Nemoralizuojant pranešime teigiama: „Mūsų manymu, per daugelį šimtmečių santuoka įrodė esanti tvirtas stabilios visuomenės pagrindas. Tai geriausia aplinka vaikams augti.“

Drambliai nusikaltėliai

Žurnalo African Wildlife straipsnyje „Gailėsi straublio — išlepinsi mažylį“ buvo rašoma, kad Pietų Afrikos Respublikos Šlušluvės Umfolozio parke nuo 1991 metų jauni drambliai patinai užmušė 36 raganosius. Kaip rašoma straipsnyje, šie nenormaliai agresyvūs ir per daug anksti rujoti pradėję jaunikliai yra našlaičiai, perkelti iš Kriugerio nacionalinio parko, kur buvo išnaikinta dalis dramblių. Tyrinėtojų manymu, tokį baisų elgesį paskatino įprastos hierarchijos nebuvimas. Todėl iš Kriugerio nacionalinio parko buvo atgabenta dešimt suaugusių dramblių, kad šie nuramdytų tuos aršius jauniklius. Kitame draustinyje, kur tokių veiksmų imtasi 1998 metais, daugiau pranešimų apie raganosių žūtį nesigirdėjo.

Kinijos terakotinė armija pavojuje

„Vieną labiausiai turistų lankomų ekspozicijų — 2200 metų senumo terakotinę armiją — užpuolė naujas priešas“, — rašo Londono laikraštis The Guardian. Keturiasdešimt rūšių grybelių apniko per 1400 iš daugiau kaip 8000 natūralaus dydžio kareivių, lankininkų ir arklių, atkastų prie Kinijos imperatoriaus Cin Ši Chvang Di kapo už senosios šalies sostinės Siano. Šiems įspūdingiems eksponatams, atrastiems 1974-aisiais ir dabar saugomiems požemyje, pavojų kelia ir „turistai, kurių kasdien apsilanko beveik po 4300. Jų kvėpavimas bei kūno šiluma sukelia kažkada ryškaus figūrų pigmento eroziją“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Kad pelėsiai nepakenktų ir kitoms figūroms, Chao miesto valdžia kreipėsi pagalbos į vieną Belgijos firmą, kuri specializuojasi šioje srityje.

Žiema — draugas ar priešas?

Kaip teigiama Vokietijos informaciniame biuletenyje Apotheken Umschau, šaltas ir drėgnas oras nebūtinai kenkia sveikatai. Pasak medicininės klimatologijos specialistės dr. Andželos Šu, reguliarūs pasivaikščiojimai žiemą gali skatinti širdies veiklą bei kraujotaką ir sustiprinti visą organizmą. Žmogui nuolat būnant šiltame kambaryje, jo organizmas gali netekti gebėjimo prisitaikyti prie temperatūros pokyčių. Tuomet sumažėtų atsparumas infekcijoms, atsirastų nuovargis bei galvos skausmai. Tačiau jei nuolat sportuosime ir grūdinsime kūną „blogu“ oru, tapsime ištvermingesni ir ne tokie jautrūs šalčiui.