Šiaurės „auksas“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO LENKIJOJE

GINTARAS nuo seno buvo vadinamas „šiaurės auksu“. Senovės Romoje jis buvo laikomas vertinga preke. Kalbama, jog net imperatorius Neronas siuntęs didiką į Lenkiją pirkti gintaro. Ką gintaro prekeiviai gaudavo mainais? Aukso, sidabro monetų bei plataus vartojimo prekių. Manoma, kad gintaro prekyba pirmaisiais m. e. šimtmečiais padėjo krikščionybei skintis kelią į Lenkiją.

Kai kas tikėjo gintarą turint stebuklingų galių. Todėl iš jo buvo daromi amuletai, kurie esą galėjo atnešti sėkmę, apsaugoti nuo nelaimės ir padėti medžioklėje bei mūšyje. Gintaras taip pat buvo naudojamas mirusiųjų garbinimo apeigose. Iš gintaro padarytos plokščios lėkštės, mažytės kirvukų galvutės bei statulėlės buvo naudojamos per saulės, protėvių garbinimo bei derlingumo apeigas.

Be to, gintaras buvo labai svarbus ir liaudies medicinoje. Tikėta, kad gintaro vėrinys aplink kaklą malšina galvos, kaklo bei gerklės skausmus, o gintarinės apyrankės padeda kenčiantiems nuo reumato. Be to, buvo vartojami įvairūs kremai, balzamai, mikstūros bei spiritiniai gintaro užpilai. Net šiais laikais kai kurie tiki, kad gintaras turi gydomųjų savybių.

Gintaras iš tikrųjų teikia šlovę visų dalykų Kūrėjui Jehovai Dievui. Psalmininkas ne veltui buvo įkvėptas pareikšti: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei! Tavo kūrinių pilna žemė“ (Psalmyno 104:24).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]

Visi dirbiniai: Dziȩki uprzejmości DEJWIS COMPANY; Gdańsk-Polska