Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Terorizmui galas čia pat!

Terorizmui galas čia pat!

Terorizmui galas čia pat!

TERORISTŲ taikiniu gali tapti autobusas Jeruzalėje, federalinis pastatas Oklahoma Sityje ar gyvenamasis namas Maskvoje. Nors šitaip teroristai, matyt, nori paveikti politikus, karo vadus arba ekonomikos vadovus, dažnai atrodo, kad tarp jų tikslo ir išpuolio objekto nėra ryšio. Dažniausiai nuo teroristų rankų nukenčia paprasti žmonės, neturintys nieko bendra su jų viešai pareikštu pretekstu. Tad kodėl ekstremistai griebiasi teroro?

Kodėl griebiamasi teroro?

Terorizmas yra sisteminga, iš anksto apgalvota ir suplanuota taktika. Bet žudyti ir žaloti nėra pagrindinis teroristų tikslas. Tai tik padeda pasiekti tikslą — sukuria panikos ir baimės atmosferą, kurią teroristai nori sukelti, kad priverstų vyriausybę svarstyti vienokius ar kitokius jų reikalavimus. Paminėsime keletą veiksnių, verčiančių teroristus imtis smurto.

Neapykanta. „Terorizmą... kursto neapykanta, — tvirtino JAV federalinio tyrimų biuro direktorius Luisas Fri. — Žmonės, kupini neapykantos, tampa fanatiški, priešiški ir nemąstantys.“

Priespauda. „Reikia pripažinti, kad kai kurių grupuočių ar šalių vadovai užsibrėžia beprotišką tikslą sutrypti kitas kultūras, — rašo Stivenas Boumanas knygoje When the Eagle Screams. — Ir aišku, kad daugelis teroristinių veiksmų griebiasi iš nevilties.“

Neviltis. „Dažnai... pagrindinė teroristinių išpuolių priežastis būna visiškas nusivylimas politinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis jėgomis, kurios atrodo nepalenkiamos“, — pasakė knygos Urban Terrorism redaktorius.

Neteisybė. „Terorizmas yra problemos padarinys, o ne priežastis, — teigia Maiklas Šimofas savo pranešime ‛Terorizmo politika’.“ Toliau jis tęsia: „Mes turėtume užsibrėžti tikslą pašalinti socialinius bei politinius veiksnius, išprovokuojančius terorizmą... Kovodami su terorizmu, taip pat turime ne mažiau uoliai stengtis pakelti laisvės, orumo, teisingumo bei humanizmo vertę. Tik kai pasieksime tai, nebereikės kontrateroristinių bei antiteroristinių veiksmų.“

Visų laikų teroro aktai bei jų priežastys patvirtina, koks teisingas yra Biblijos teiginys: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Mokytojo 8:9). Biblijoje netgi buvo iš anksto nurodytos savybės, kurios skatina žmones griebtis teroro. Joje rašoma: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, ... nemeilūs [„nejaučiantys natūralaus prieraišumo“, NW], nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai“ (2 Timotiejui 3:1-4).

Deja, žmonių pastangos kovoti su terorizmu, kad ir kokios nuoširdžios jos būtų, negali pašalinti jo priežasčių. Biblijoje realistiškai teigiama: „Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb). Tačiau nors žmonės nepajėgūs išspręsti terorizmo problemos, tai tikrai nėra per sunku Dievui.

Problema bus išspręsta

Tie, kurie patiria neteisybę ar priespaudą, kurie jaučiasi nusivylę, gali pasiguosti patikimu Biblijos pažadu: „Teisieji gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame. Bet nedorėliai bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo“ (Patarlių 2:21, 22, Brb).

Šis Dievo pažadas netrukus bus įgyvendintas. Tai padarys jo paskirtas Valdovas ir viešpataujantis Karalius Jėzus Kristus. Biblijos pranašystėje apie Kristų sakoma: „Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi. Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius“ (Izaijo 11:3, 4, Brb).

Taip, Dievo Sūnus Jėzus Kristus netrukus pašalins visą neteisybę bei tuos, kas ją sukelia. Naujojoje teisingoje Dievo santvarkoje terorizmo ir smurto neliks nė pėdsako. Tada kiekvienas žmogus žemėje gyvens saugiai, nebijodamas jokios skriaudos (Apreiškimo 21:3, 4).

[Iliustracija 12 puslapyje]

Biblijoje žadama, jog Dievas netrukus pašalins priespaudą ir neteisybę