Kodėl vanduo paraudonuoja?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO FILIPINUOSE

Įsivaizduok žvejus, einančius jūros link, kad pradėtų įprastus ankstaus ryto darbus — paruoštų valtis bei tinklus. Kaip ir visuomet, jie tikisi pagauti daug žuvies. Tačiau staiga vis dar apsnūdusios jų akys išvysta siaubingą vaizdą — jūros bangos išmetė į krantą begales negyvų žuvų. Kodėl jos išdvėsė? DĖL „RAUDONOJO POTVYNIO“!

„RAUDONASIS POTVYNIS“ — tai nepaprastas reiškinys, pasitaikantis visame pasaulyje. Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje jį galima išvysti tiek Atlanto, tiek Ramiojo vandenyno pakrantėse. Jis neaplenkia ir Australijos, Brunėjaus, šiaurės vakarų Europos, Japonijos, Malaizijos, Papua ir Naujosios Gvinėjos, Filipinų bei kitų vietovių. Nors apie „raudonuosius potvynius“ žino nedaugelis, tai nėra naujiena.

Filipinuose šis reiškinys pirmąsyk buvo pastebėtas 1908 metais Batano provincijoje. 1983 metais „raudonasis potvynis“ Samaro jūroje, Makeidos ir Biliarealio įlankose išnuodijo žuvis, vėžiagyvius bei moliuskus. Nuo tada „raudonieji potvyniai“ užplūsta ir daug kitų pakrančių. Zenaida Abuso, Filipinų darbo grupės kovai su „raudonuoju potvyniu“ pirmininkė, duodama žurnalui Atsibuskite! interviu, sakė, kad „nuo jų ne tik dvesia žuvys; Filipinų žuvininkystės ir vandens išteklių valdybos duomenimis, 1926 žmones ištiko paralyžius, nes jie valgė moliuskų, apnuodytų per ‛raudonuosius potvynius’“. * Tad kas sukelia šį žalingą reiškinį?

Kas tai?

„Raudonasis potvynis“ — tai vandens žydėjimas vandenynuose ar jūrose. Nors vanduo paprastai nusidažo raudonai, jame galima išvysti ir rudų bei geltonų atspalvių. Enciklopedijoje The World Book Encyclopedia sakoma, kad „nusidažiusio vandens gali būti nuo mažiau nei keleto kvadratinių jardų ar metrų iki daugiau nei 1000 kvadratinių mylių (2600 kvadratinių kilometrų)“.

Dėl ko vanduo nusidažo kitaip? „Raudonuosius potvynius“ daugiausia sukelia keletas rūšių mikroskopinių vienaląsčių dumblių, šarvuotųjų žiuželinių genties pirmuonių. Tai yra mažyčiai organizmai, turintys į plauką panašias išaugas, arba žiuželius, kuriais iriasi. Šarvuotųjų žiuželinių yra apie 2000 rūšių, o 30 jų išskiria nuodingus junginius. Šie smulkučiai organizmai paprastai gyvena šiltuose druskinguose vandenyse.

 Kai šarvuotieji žiuželiniai ima sparčiai daugintis, kyla „raudonasis potvynis“. Viename litre vandens jų gali susitelkti net iki 50000000! Kodėl taip atsitinka, mokslininkai gerai nesuvokia, tačiau dabar turimomis žiniomis, šie gyviai ima greitai daugintis, kai aplinka tam labai palanki: neįprastos oro sąlygos, tinkama temperatūra, didžiulis maisto medžiagų kiekis vandenyje, tinkamos vandens srovės ir daug saulės šviesos. Gausūs krituliai kartais į jūras ar vandenynus nuo žemės paviršiaus plauna mineralus, kitas maisto medžiagas. Todėl šarvuotieji žiuželiniai gali imti sparčiai daugintis. Kokios to pasekmės? „Raudonieji potvyniai“.

Deja, šio reiškinio plitimą kartais pagreitina ir žmonių veikla. Iš gamyklų ir gyvenamųjų pastatų į vandenį patenka dideli kiekiai nuotekų, todėl jame gali atsirasti tam tikrų maisto medžiagų perteklius, skatinantis spartų šarvuotųjų žiuželinių dauginimąsi. Vandenyje esantis deguonis greitai išeikvojamas ir dėl to daugybė žuvų uždūsta.

„Raudonieji potvyniai“ daugiausia kyla šiltose jūrose, ramiuose pakrantės vandenyse, paprastai — baigiantis šiltajam ir prasidedant lietingajam metų sezonui. Jie trunka nuo kelių valandų iki kelių mėnesių, žiūrint kokios toje vietovėje sąlygos.

Kas nukenčia

Nors dauguma „raudonųjų potvynių“ nekelia pavojaus aplinkai, kai kurie pridaro daug žalos. Tam tikros šarvuotųjų žiuželinių rūšys išskiria į vandenį toksinius junginius, kurie paralyžiuoja ar netgi marina žuvis ir kitus jūros gyvius. Kartais per „raudonuosius potvynius“ išgaišta daugybė šarvuotaisiais žiuželiniais mintančių žuvų, kalmarų, dvigeldžių ir kitokių moliuskų, krevečių bei krabų. Prasidėjus žalingam „raudonajam potvyniui“ į vandens paviršių iškyla aibės negyvų žuvų ir jomis nusėjamos ištisos pakrantės.

Šarvuotųjų žiuželinių išskiriami nuodai kenkia ir žmonėms. Vietovėse, kur verčiamasi žvejyba, po „raudonųjų potvynių“ žvejai nebepagauna žuvies, taigi netenka uždarbio. Bet skaudžiausia, kad kartais dėl to žmonės miršta.

Kokie tai nuodai?

Vienas iš šarvuotųjų žiuželinių išskiriamų toksinų yra saksitoksinas. Tai vandenyje tirpstanti druska, veikianti žmogaus nervų sistemą, ir dėl to priskiriama prie neurotoksinų. Enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica sakoma, kad šie „į vandenį išskiriami toksinai dirgina žmogaus kvėpavimo sistemą“. Kai dėl bangų mūšos šarvuotųjų  žiuželinių išskiriami nuodai patenka į orą, pakrantėse įsikūrusios poilsiavietės priverstos užsidaryti.

Gal mėgstate valgyti moliuskus, vėžiagyvius ar kitokias jūrų gėrybes? Jei taip, atminkite, kad per „raudonuosius potvynius“ šarvuotaisiais žiuželiniais mintantys moliuskai yra apnuodijami. Filipinų žurnale Infomapper rašoma, kad „dvigeldžiai ir kiti valgomi moliuskai, tokie kaip austrės bei midijos, kelia didžiausią pavojų, nes jie yra maisto filtruotojai ir sukaupia daugiau nuodų nei žuvys“. Vis dėlto ‛šarvuotaisiais žiuželiniais mitusias žuvis, kalmarus, krevetes ir krabus... žmonės valgyti gali’. Kodėl? Todėl, kad toksinai kaupiasi jų viduriuose, kurie gaminant valgį pašalinami.

Vis dėlto, jei valgote jūros gėrybes, ypač moliuskus, pagautus vietovėse, kur būta „raudonųjų potvynių“, turite būti atsargūs, kad neapsinuodytumėte. Suvalgę šių nuodų, apsinuodijimo požymius galite pajusti jau po 30 minučių. Kai kurie požymiai išvardyti 24 puslapyje. Jei apsinuodijusiam nebus suteikta pagalba, kvėpuojamuosius raumenis gali ištikti paralyžius ir žmogus gali mirti.

Šiuo metu tam dar nėra atrasta priešnuodžių. Tačiau kai kurios pirmõsios pagalbos priemonės kažkiek padeda. Šarvuotųjų žiuželinių nuodus iš skrandžio galima pašalinti sukeliant vėmimą arba išplaunant skrandį. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prireikia daryti dirbtinį kvėpavimą. Filipinuose kai kurie pastebėjo, kad apsinuodijusiesiems greičiau atsigauti padeda kokoso minkštimo sunka, sumaišyta su nerafinuotu cukrumi.

Ar yra kokia išeitis?

Šiuo metu žmonija nepajėgia sustabdyti „raudonųjų potvynių“. Tačiau daug kas mano, kad ši problema sumažėtų, jei būtų naudojama mažiau cheminių trąšų ir pesticidų, nes taip mažiau jų patektų į jūras. Uždraudus teršti vandens telkinius nuotekomis iš gamyklų ir gyvenamųjų namų padėtis irgi pagerėtų. Kitas būdas sušvelninti problemą — pasirūpinti, kad į jūrų pakrantes patektų kuo mažiau maisto medžiagų, reikalingų šarvuotiesiems žiuželiniams daugintis.

Pastaruoju metu kai kurių šalių vyriausybės atidžiai stebi padėtį. Pavyzdžiui, Filipinuose vyriausybinės įstaigos reguliariai tikrina moliuskus, ar juose nėra nuodų ir ar jie tinkami pardavinėti vietinėje bei tarptautinėje rinkoje. Vis dėlto visiškai pašalinti žalą, kurią daro „raudonieji potvyniai“, gali tik Kūrėjas.

[Išnaša]

[Rėmelis 24 puslapyje]

Apsinuodijimo požymiai

1. Pradeda peršėti arba deginti lūpas, dantenas, liežuvį

2. Tirpsta ar dilgčioja veidas, o vėliau ir kitos kūno vietos

3. Skauda galvą, jaučiamas svaigulys

4. Troškina, gausiai skiriasi seilės

5. Pykina, vimdo, žmogus ima viduriuoti

6. Sunku kvėpuoti, kalbėti ir ryti

7. Skauda sąnarius, sukasi galva

8. Padažnėja pulsas

9. Nusilpsta raumenys, sunku išlaikyti pusiausvyrą

10. Kūną ištinka paralyžius

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

„Raudonuosius potvynius“ sukelia šie organizmai

Pyrodinium bahamense

Gymnodinium catenatum

Gambierdiscus toxicus

[Šaltinių nuorodos]

Courtesy of Dr. Rhodora V. Azanza, University of the Philippines

Courtesy of Dr. Haruyoshi Takayama

ASEAN-Canada Cooperative Programme on Marine Science

[Iliustracija 25 puslapyje]

„Raudonųjų potvynių“ padariniai

[Šaltinio nuoroda]

Grant Pitcher/Courtesy WHOI

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

Peter J. S. Franks, Scripps Institution of Oceanography

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Scripps Institution of Oceanography