Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Rašo mūsų skaitytojai

Geresnė sveikata. Esu manualinės terapijos specialistas ir diplomuotas fizioterapeutas. Per 21 darbo metus suteikiau pagalbą tūkstančiams pacientų. Susirūpinau, kad daugelis žmonių, perskaitę seriją straipsnių „Geresnė sveikata. Kokių yra gydymo būdų“ (2000 m. spalio 22 d.), baimindamiesi numanomų pavojų, gali nesiryžti manualinei terapijai.

A. K., Jungtinės Valstijos

Jūs paminėjote, kad dėl kaklo slankstelių korekcijos pacientą gali ištikti insultas. Manualine terapija gydau jau daugiau kaip 50 metų, tačiau niekada neteko matyti tokio atvejo arba girdėti apie tokią traumą.

B. D. B., Jungtinės Valstijos

Mes neturėjome tikslo atkalbėti skaitytojų nuo gydymosi manualine terapija, jei jie to nori. „Atsibuskite!“ buvo parašyta: „Jei manualinę terapiją atlieka įgudęs specialistas, pašalinio poveikio beveik nepasitaiko.“ Tačiau leidinio „Archives of Internal Medicine“ 158 tome (1998 m. lapkričio 9 d. numeris) buvo pažymėta, jog šios procedūros sukeliamų „rimtų komplikacijų dažnumas tebėra ginčytinas“ ir, „kaip rodo paskaičiavimai, įvairuoja nuo vieno atvejo 400000 pacientų iki 3—6 dešimčiai milijonų“. Mums vertėjo parašyti, jog komplikacijų (tarp jų ir insultas) dėl manualinės terapijos pasitaiko ypač retai. (Red.)

Labai ačiū už šiuos straipsnius. Nesu prieš tradicinį gydymą, tačiau reakcija į antibiotikus kelia grėsmę mano gyvybei. Kartais tradiciškai gydantys daktarai nenustato man diagnozės, todėl turiu rinktis alternatyviąją mediciną. Straipsniai iš tiesų padrąsino, nes kai kurie žmonės dėl tokio pasirinkimo mane net išjuokia.

S. H., Antigva

8 puslapyje, rėmelyje, cituojamas vieno gydytojo teiginys, jog dviskiautis ginkmedis bei skaistenis, vartojami kartu su prirašytais vaistais, gali neleisti krešėti kraujui. Šias abi vaistažoles vartoju kartu su vaistais. Maniau, jog visos vaistažolės nepavojingos. Galbūt ši informacija man padės išvengti kokių nors bėdų ateityje.

Dž. G., Jungtinės Valstijos

Nesutarimas dėl kalendoriaus. Jūsų straipsniuose pateikiama gerai ištirta, patikima informacija; klaidų pasitaiko retai. Tačiau skaitydamas straipsnį „Vikingai — užkariautojai ir kolonizatoriai“ (2000 m. gruodžio 8 d.) pastebėjau vieną klaidą. Jūs teigiate, kad angliški kai kurių savaitės dienų pavadinimai yra kilę iš normanų mitologijos. Tiesa, vikingai garbino Tyrą, Odiną, Torą bei Frigą, tačiau vokiečiai irgi garbino juos, tik kiek kitais vardais. Penktame—šeštame amžiuje užgrobę Britaniją, jie atsinešė ir šių dievų garbinimą. Taigi savaitės dienų pavadinimai kilo iš anglosaksų kalbos.

A. K., Britanija

Enciklopedijoje „The World Book Encyclopedia“ bei kituose šaltiniuose nurodoma, kad savaitės dienų pavadinimai yra „kilę iš normanų dievų vardų“. Tačiau enciklopedijoje „The Encyclopædia Britannica“ rašoma, jog šie vardai kilo „iš anglosaksų kalbos žodžių, kuriais jie vadino tų senovės germanų dievus“. Kai kurie mokslininkai mano, kad šie anglosaksiški žodžiai turi lingvistinį ryšį su senovės normanų kalba. Kad ir kaip būtų, šis klausimas tebelieka mokslininkų diskusijų tema. (Red.)

Depresija. Labai ačiū už straipsnį „Jaunimas klausia: ar vertėtų kam nors guostis, kai esu prislėgtas?“ (2000 m. spalio 22 d.) Jis pasirodė kaip tik laiku, kai buvau labai prislėgta ir nežinojau, ko imtis. Skaitydama straipsnį pajutau, jog yra, kas mane supranta. Aš išsipasakojau tėvams, geriausiai draugei, ir svarbiausia — Jehovai. Dievas labai padėjo. Niekada nesiliausiu artimai bendrauti su Jehova.

A. P., Vokietija